Apie šimtas bendruomenės gyventojų ir atvykusių talkininkų savaitgalį darbavosi trejetą valandų ir susodino 50 000 gėlių sodinukų. Šis sumanymas gimė patiems juodkrantiškiams, kurie įvairių renginių metu rinko lėšas ir įsigijo sodinukų.
„Minimalus planas buvo 20 000, maksimalus – 50 000 sodinukų. Rinkome lėšas, nuo to ir priklausė, kaip idėją pavyks įgyvendinti. Savivaldybė prie šios iniciatyvos neprisidėjo, tai bendruomenės lėšos. Rinkome jas visos vasaros metu – per Jonines, Žvejo šventę, festivalyje „Pūsk vėjuži“ ir Lygiadienio šventėje. Vaišinome erškėtrožių arbata, virėme uogienes ir kvietėme paremti“, – pasakojo Juodkrantės bendruomenės pirmininkė Sandra Berletaitė.
Tūkstančiai sodinukų bendruomenei atsiėjo 2 000 eurų. Kaip sako pirmininkė, nuspręsta surizikuoti antrą kartą. Pernai bendruomenė prie Raganų kalno ant kalvelės, kur yra vaikų žaidimo aikštelė, buvo pasodinusi 5 000 krokų sodinukų, tačiau juos pavasarį nušienavo stirnos.
„Tiesiog iki šaknelių, visą ūgliuką. Buvo labai koncentruotai vienoje vietoje daug krokų, tik išsižiok ir eik, tai greit nušienavo, nes nuo miško perbėgi ir skanauji. Tikrai skaniai nuvalgė, tarsi trimeriu nušienauta buvo.
Šįkart sodinome krantinėje, kur centrinė stotelė, kitapus buvusios mokyklos. Tikimės, kad stirnos neateis. Šiemet žinome ir priemonę, kuri turėtų atbaidyti stirnas, tai vadinamieji vilko kraujo miltai, jais ketiname nupurkšti. Ši priemonė atbaido ir stirnas, ir briedžius“, – pasakojo S.Berletaitė. Anot jos, jei anksčiau kamavo šernai, išknisdavę žemę, stirnos ir kiti gyvūnai itin drąsiai į gyventojų erdves ėmė ateidinėti prieš porą trejetą metų.
„Yra toks puršakalas „šerno baimė“, tai pasėlius apsaugojom, o stirnos ėda ir tulpes, tai dangstom, tvorelėm saugom, purškiam. Nuo šernų ir stirnų priemonės skirtingos. Anksčiau jos kiemų nepuldavo, o dabar išdrąsėjo. Gražūs padarėliai, bet truputį pikta, kad tiek triūso, o nušienauja per kelias naktis“, – kalbėjo viena iniciatorių.
Jei viskas sėkmingai sužaliuos, bendruomenė ketina tęsti iniciatyvą ir toliau dabinti Juodkrantę krokais. Sumanymas apsodinti visą krantinę iki pat Raganų kalno.
„Pasirinkome baltą ir mėlyną spalvas, kadangi, pamanėme, krokų jūra – tai balta ir mėlyna“, – sakė S.Berletaitė.
Moteris džiaugėsi, jog savaitgalis lepino orais, tad atvyko gausus pagalbininkų būrys – apie šimtas. Prisidėjo tiek vietiniai, tiek pro šalį dviračiais mynę poilsiautojai ar laivais atplaukę svečiai.
„Nebespėjau ir sužiūrėt, kas iš kur, klausiau, ar į talką, kastuvą į rankas ir pirmyn“, – juokėsi pirmininkė.
