⇒ 5 idėjos Lietuvoje
⇒ Ką naujo pamatyti Lenkijoje?
⇒ Kas įdomaus Latvijoje?
⇒ Ar yra kur nuskristi?
Prieš planuodami kelionę į Latviją ar Lenkiją, dar pasitikrinkite, kokias taisykles keliautojams taiko šios šalys. Ar reikės grįžus izoliuotis, kokios taisyklės galioja vaikams – visą informaciją rasite čia.
5 idėjos Lietuvoje
Mažoji Lietuva, šį savaitgalį kvepianti kafija
Mažoji Lietuva – kitokia nei likęs mūsų kraštas. Skiriasi tradicijos, architektūra, patiekalai, kalba. Nieko keisto, nes šis kraštas Lietuvai ilgus šimtmečius net nepriklausė. Tarsi šiek tiek užsienio Lietuvoje.
Prūsams priklausiusioje Lietuvos dalyje pinasi vokiška ir lietuviška tradicijos – čia bažnyčiose, pavyzdžiui, Vilkyškiuose, išlikę dvikalbiai užrašai, Šilutės H.Šojaus dvare galima susipažinti ne tik su eilinių žmonių, bet ir su Mažosios Lietuvos aukštuomenės tradicijomis. Tarkim, sužinoti, kaip ponios „kalbėdavo“ savo vėduoklėmis ir perduodavo slaptus ženklus savo meilužiams.
Apsilankymas Mažojoje Lietuvoje neįsivaizduojamas be Rambyno kalno, stačiais šlaitais nusileidžiančio į Nemuną. Visai šalia šios, Lietuvos teritorijoje vėliausiai sunaikintos šventvietės, yra Bitėnų kapinaitės, kurios vadinamos Mažosios Lietuvos panteonu.
O Smalininkuose, pavyzdžiui, galima pravažiuoti pro ilgiausią bei seniausią ąžuolų alėją Europoje.
Išsamų dviejų dienų maršrutą, ką pamatyti Mažojoje Lietuvoje, rasite čia:
- Pirmoji diena – Nuo Nemirsetos iki Šilutės, kur nustebsite įdomybių gausa
- Antroji – Bene įdomiausia kelionė Lietuvoje: nuo Šilutės iki Smalininkų
Neskubėkite, ir galėsite šiame regione praleisti visą ilgąjį savaitgalį.
Birželio 26 d. regione vyks ir Kafijos diena. Kviečiama ieškoti „Kafijos dienos“ akcijos ženklu pažymėtų kavinių ir jose paragauti tradicinio krašto gėrimo. Ji vyks Klaipėdos mieste, Neringoje, Pagėgiuose, Jurbarko rajone, Klaipėdos rajone ir Šilutės rajone.
Zapyškis
Zapyškį šiemet kaip niekad patogu pasiekti plaukiant Nemunu. Kursuoja ir keltai, ir katamaranai, ir laivai. Šį būdą pasiekti Zapyškį pasirinkti ypač patogu tiems, kurie vyksta dviračiais. Palei Nemuną yra nutiestas puikus ir itin vaizdingas dviračių takas, tad besisaugant perkaitimo juo galima važiuoti bent jau į vieną pusę.
Zapyškis labiausiai garsėja Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, kurios betoniniai aplinkos tvarkymo darbai prieš kurį laiką buvo virtę nemenku skandalu. Darbai baigti, tas nuvykite patys įvertinti, ar gražu, ar ne. Bet dėl pačios bažnyčios grožio tikriausiai nesiginčysite.
Ką dar pamatyti Zapyškyje? Patys miesto gyventojai yra sudėlioję 19 vietų, maždaug 10 km ilgio maršrutą, kurį galit įveikti ir pėsčiomis, ir dviračiu: Pažink Zapyškį: 19 priežasčių aplankyti šį miestelį.
Šventosios aukštupio pažintinė trasa
Jeigu jau šią trasą rekomenduoja tikriausiai geriausias Lietuvoje pažintinių takų ekspertas – „Nesėdėk namuose“ tinklaraščio įkūrėjas Ramūnas Šukauskas, tai ši vieta išties turi būti ypatinga.
Zarasų rajone, Antalieptės marių pakrantėse, nusidriekusi kiek daugiau nei 10 km Šventosios aukštupio pažintinė trasa turi unikalią pramogą – vienintelį Lietuvoje pontoninį keltą.
Tačiau trasa pavergs ir tiesiog gamtos grožiu. Kaip rašo R.Šukauskas, jei Dzūkijoje geriausiai pajausti regiono dvasią leidžia pasivaikščiojimas Skroblaus taku, o Žemaitijoje iki širdies gelmių jaudina Paršežerio pažintiniame take matomi vaizdai, tai nuo šiol Aukštaitiją reprezentuoti jis leistų būtent Šventosios aukštupio pažintinei trasai.
Kalnujai
Kalnujai – miestelis Raseinių rajone, prie magistralės Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Bet kiek iš mūsų esame jame sustoję? Pagal plotą ir gyventojų skaičių tai mažiausia seniūnija savivaldybėje, bet nepaisant to, vietovė turi įdomią istoriją ir itin fotogeniškus griuvėsius.
Kalnujus patogu pažinti važiuojant dviračiu ar einant pėsti iš Raseinių – yra nutiestas 5,5 km takas. Kaip rašo VšĮ „Atrask Raseinius“, netoli stūkso ir Palendrių piliakalnis, kurio viršūnė virš jūros lygio iškilusi 113,9 m, o nuo jos atsiveria įspūdingiausia Raseinių miesto panorama. Miestelį iš šiaurės pusės juosia mažas upelis Kalnupis, o iš pietų ir rytų atokiau supa Šaltuona.
Ką verta pamatyti Kalnujuose, rasite čia: Atraskite Kalnujus: įdomios istorijos miestelis prie A1 magistralės.
Ilgai neužtruksite šiame maršrute, tad karštą savaitgalį verta patyrinėti gražiausias gamtos vietas aplink Raseinius. Minių keliauninkų čia nesutiksite, o nepamirštami įspūdžiai bei įspūdingos nuotraukos – garantuotos. Jau vien ko verti vaizdai Dubysos regioninio parko pažintiniame take „Maironio kelias padubysiu“. TOP10 vietų Raseinių rajone pabėgimui į gamtą rasite čia.
Būdami šiose vietose nuvažiuokit pamatyti ir Lyduvėnų tilto, kuris kadaise buvo didžiausia statyba Rytų fronte, o ir dabar tebėra aukščiausias ir ilgiausias tiltas Baltijos šalyse.
Ukmergės dvarų žiedas
Viena geresnių idėjų kelionei automobiliu Lietuvoje – aplankyti dvarus aplink Ukmergę. Ukmergės rajonas yra turtingas dvarų. Renovuotų ir pritaikytų bei atvirų turistams jų yra net 6: Užugirio dvaras (dar kitaip vadinamas Prezidento Antano Smetonos šeimos vasaros rezidencija), Siesikų pilis, Vaitkuškio, Taujėnų, Lyduokių bei Šventupės dvarai. Tiesa, tikriausiai ne į visų vidų pavyks užeiti dėl išeiginės dienos.
Kadangi dvarai žemėlapyje išsidėstę ratu, nuspręsta juos sujungti į Ukmergės dvarų žiedo maršrutą. Kiekvienas dvaras turi savo istoriją, yra apipintas istorijomis, kurias tikrai verta išgirsti. Daugiau informacijos apie kiekvieną jų rasite čia.
Šalia Ukmergės galite aplankyti ir apleistą Bernotiškių koplyčią.
Kaip rašo checkinlithuania.com tinklaraštininkė Diana, koplyčia – vieniša, pasislėpusi, apleista, užkaltomis, užsandarintomis angomis, kad niekas neįeitų į vidų. Apjuosta jau stipriai apgriuvusia mūrine tvora.
Aplankykite ir pačią Ukmergę su piliakalniu ir įdomia išlikusių senųjų pastatų architektūra. Čia šventinėmis dienomis vyks smagių renginių, pavyzdžiui, bus didžiausias Joninių restoranas po atviru dangumi Lietuvoje, bus ir žaidimų, muzikos, vainikų pynimo. Visą sąrašą rasite čia.
Ką naujo pamatyti Lenkijoje?
Jeigu labai norite ir nusiteikę ilgai važiuoti, per keturias dienas galima nuvykti ir į Zakopanę. Galima rinktis ir Lenkijos pajūrio tripolį – Gdanską, Sopotą ir Gdynę. Bet turėkite omenyje, kad šios vietos populiarios ir tarp pačių lenkų, tad žmonių jose turėtų būti gan tiršta, gali būti ir sunku susirasti vietą nakvynei.
Kokios kitos įdomios vietos, kurių galbūt dar nelankėte?
Didžiausias dirbtinis paplūdimys Europoje
Lenkijos pajūris nėra taip pamėgtas lietuvių kaip Latvijos. Lenkijos pakrantė ir toliau, ir ten žmonių daugiau. Tačiau čia ant Baltijos jūros kranto galima rasti išskirtinį pliažą – didžiausią dirbtinį paplūdimį visame žemyne.
Jaroslaviece esantis paplūdimys – gerai žinomas lenkams, kurie jį vadina gabalėliu rojaus savo šalyje. Iš dalies dirbtinai sukurtas puikaus smėlio paplūdimys įrengtas prie nedidelio pajūrio kurorto. Jis laikomas tokiu puikiu, kad net gavo pravardę „Lenkijos Dubajai“.
Paplūdimys užima net 5 ha, tad čia vietos pakaks net ir atstumo nuo kitų poilsiautojų išlaikymui.
Naujas apžvalgos bokštas netoli Lietuvos
Apie Luką (lenk. Ełk) 15min jau yra rašę. Nors jis yra didžiausias Mozūrijos miestas, populiarumu gerokai nusileidžia netoliese esantiems Mikolaikoms ar Gižyckui. Tačiau be reikalo – šis miestas maloniai stebina. Pradedant nuo idealiai sutvarkytos ežero pakrantės per visą miestą ir baigiant intriguojančiu siauruko muziejumi.
Apie tai, ką verta pamatyti Luke, skaitykite čia: Kodėl verta sustoti „pravažiuojamuose“ miestuose: nepažintas Lukas Mozūrijos ežeryne
O dabar Lukas turės dar vieną įdomų traukos objektą – beveik 19 metrų aukščio apžvalgos bokštą, nuo kurio atsiveria Ełckie ežero panorama.
Grodek parkas
Kai kuriems ši vieta – lyg iš Juros periodo parko filmavimo aikštelės. Kiti ją lygina su Maldyvais ar net vadina Lenkijos Kroatija – per skaidrų vandenį vingiuojantis medinis takas gali išties priminti įstabiuosius Plitvicos ežerus. Tačiau tai visgi ne gamtos, o žmogaus sukurta vieta, kurią Lenkijoje verta bent kartą pamatyti.
Grodek parkas yra Javožne, Silezijos vaivadijoje. Jis įkurtas buvusioje dolomito kasykloje, kurioje darbai sustojo 1997 m. Už nesumokėtus mokesčius kasyklai buvo išjungta elektros energija.
Viskas sustojo – ir vandens pumpavimo mašinos. Tereikėjo kelių dešimčių valandų, ir karjeras prisipildė vandens. Po vandeniu paniro ir technika, įrenginiai. Taip ir susiformavo du vandens telkiniai šiose vietose.
Bunkerių kompleksas Mamerkuose
Slaptas A.Hitlerio bunkerių miestas „Vilko guolis“ (beje, neseniai atnaujintas) sulaukia begalės lankytojų. Bet ne visi žino, kad netoli sienos su Lietuva yra ir kitas puikiai išsilaikęs Vermachto kompleksas, kuriame įkurtas II pasaulinio karo muziejus.
1940–1944 m. Mamerkų miškuose vokiečiai pastatė beveik 250 objektų, tarp jų – 30 tvirtų betoninių bunkerių, kurie išsilaikė iki šių laikų. Kartu su „Vilko guoliu“ čia buvo svarbiausia vieta, iš kurios buvo koordinuojamas sausumos pajėgų veržimasis į Sovietų Sąjungą.
Teritorijoje galima apžiūrėti žolėmis ir medžių žievėmis užmaskuotus bunkerius, yra didelis požeminių koridorių ir tunelių tinklas, atkurtas tikro dydžio povandeninio laivo interjeras. Yra įrengtas 38 metrų aukščio apžvalgos bokštas, iš kurio matosi ir bunkeriai, ir ežeringas kraštas. Apžvalgos aikštelė įrengta ir ant vieno iš bunkerių.
Ustka ir Leba
Ustka ir Leba yra du pakrantės miestai, įsikūrę priešingose nuostabiai gražaus Slovinų nacionalinio parko (Słowiński Park Narodowy) su vėjo pustomomis kopomis, pusėse. Vos 4 tūkst. gyventojų turintis Lebos miestelis grožiu tikrai nepavergs, tačiau šalia jo plyti vienas švariausių ir plačiausių šalies paplūdimių, kuriame vasaros sezono metu siūloma ir begalė pramogų – pradedant jodinėjimu ir baigiant burlentėms.
Ustka išsiskiria savo miesto žavesiu. Prieš kelerius metus jame apsilankiusi 15min žurnalistė Jurgita Lapienytė rašė, kad šis uostas – maloni staigmena. Miestas buvo Prūsijos, Veimaro respublikos, nacistinės Vokietijos dalis, ir miesto istorija atsispindi architektūroje, kuri kitokia nei aplinkiniuose miestuose. Ustkoje gyvena 4 kartus daugiau žmonių nei Leboje, tad ir pramogų ir restoranų bei kavinių pasiūla čia didesnė.
Daugiau apie Ustką skaitykite čia.
Kas įdomaus Latvijoje?
Latvijai pagaliau atvėrus savo sienas, tikriausiai geriausia mintis tvyrant tokiam karščiui – ilgoji Latvijos Baltijos jūros pakrantė. Jūrmalą, Liepoją, Ventspilį žino visi, tai jeigu norite kurortinio šurmulio, tereikia pasirinkti širdžiai artimesnį miestą ir melstis, kad rasite vietą nakvynei, nes latviai taip pat švenčia Rasas – Lygmenį. O ką gal dar ne tokio pažįstamo galima aplankyti kaimyninėje šalyje?
Kuldyga
Išties ne be reikalo patys latviai Kuldygą (latv. Kuldiga) vadina gražiausiu savo miesteliu. Jis puikiai pažįstamas ir Europos kino kūrėjams, mat jie čia randa tikrą autentiką – juokaujama, kad tereikia pakeisti gatvių pavadinimų iškabas.
Čia kone kiekvienas namas alsuoja autentika – nenudailinta, neišlaižyta, kaip paprastai būna Europos senamiesčiuose. Kuldyga itin kruopščiai saugo senovinį savo įvaizdį. Nors namų viduje – visi XXI a. patogumai, tačiau iš lauko jie privalo atrodyti kaip prieš kelis šimtus metų. Apie neįprastas namų fasado spalvas negali būti nė kalbos. Net jeigu nori namuose įsistatyti plastikinius langus, iš išorės turi likti originalūs mediniai.
Architektūra Kuldygoje nuostabi, tačiau keliautojus miestelis traukia ne tik žmogaus rankų, bet ir gamtos kūriniu – Ventos slenksčiu. Būtent Latvijoje yra plačiausias Europoje vandens krioklys. Nors jo aukštis visai nedidelis (apie 2 metrai), tačiau ilgis įspūdingas – 249 metrų. Potvynio metu – net iki 279 m.
Babitės rododendrų centras
Dar galima spėti pamatyti rododendrų žiedus. Po užsidarymo namie pasiilgusiems spalvų verta aplankyti Latvijos botanikos sodą, kuris vilioja žydinčiais rododendrų ir azalijų labirintais.
Nors rododendrų žydėjimo metas jau eina į pabaigą, kasdien lankytojų keliamose nuotraukose iš sodo matyti, kad spalvų dar netrūksta.
Babitės rododendrų centro kolekcijoje – daugiau nei 370 rododendrų rūšių ir veislių. Su įvairių spalvų, dydžių ir kvapų augalais galima susipažinti vaikštant 1,5 km ilgio pažintiniu taku.
Atkreipkit dėmesį, kad centras trečiadienį-ketvirtadienį nedirbs, augalus bus galima pamatyti tik nuo penktadienio.
Vaizdingi griuvėsiai Kuoknesėje
Prie Dauguvos upės prisišliejusi Kuoknesė patiks istorijos ir griuvėsių gerbėjams. Čia ant iškyšulio likę kadaise krauju sulaistytos pilies griuvėsiai yra be galo fotogeniški, o juos apžiūrėti iš vandens galima ir vikingų laivu.
15min žurnalistas Alvydas Januševičius yra rašęs, kad kadaise šiose vietose buvo ir kanjonas, bet ir jis pasislėpė po užtvankos vandenimis. Dabar sunku patikėti, bet pilis iš vienos pusės buvo beveik ant neįveikiamo aukšto skardžio.
Būnant Kuoknesėje verta užsukti ir į šalimais esantį Jekabpilį, iškilusį tarp kadaise sėlių ir latgalių valdytų žemių. Kairiajame Dauguvos krante – galinga ir visiškai rekonstruota Krustpilio pilis, tryliktame amžiuje pastatyta Rygos vyskupo. Kitame krante ypač jaučiama nuo Rytų pusės sklidusi kultūra – galingas stačiatikių vienuolynas, cerkvė ir daugybė nuo seniausių amžių likusių šios religijos relikvijų.
Gaujos nacionalinis parkas
Lietuviams tikriausiai geriausiai pažįstamas pažintinis takas yra Didysis Kemerių raisto takas prie Jūrmalos. Bet per tokią kaitrą verčiau rinktis tokias vietas, kur yra daugiau pavėsio, o gal net ir olų, požeminių ežerėlių atsivėsinimui.
Dėl to karštoms dienoms geras pasirinkimas gali tapti Gaujos nacionalinis parkas. Juo labiau, kad ten begalė veiklos – galima susirasti, ką veikti, pagal kiekvieno prioritetus. Yra dvarai, pažintiniai takai (čia jų TOP6), miškai, kalvos ir smiltainio atodangos arba „uolos“, esančios ant upių krantų, požeminiai ežerai...
Jeigu neturite kada patys susižiūrėti viso maršruto, pasinaudokite jau parengtu planu: Dienos maršrutas su šeima Gaujos nacionaliniame parke Latvijoje.
Svaiginantys švyturiai
Lankytojams atverti net 7 Latvijos švyturiai, o du jų prieš pora metų aplankė ir 15min. Užavos švyturys netoli Ventspilio labiausiai pribloškė iš jo atsiveriančia panorama – mat statinys nors ir neaukštas, bet iškilęs ant stataus skardžio.
Ovišų švyturys (taip pat netoli Ventsplilio) yra pats seniausias Latvijoje. Jis ne toks jaukus kaip Užavos, bet galinga jo konstrukcija ir viduje atsiveriančios didingos erdvės tikrai paliks įspūdį. Šalia yra ir įdomi ekspozicija apie navigacijos istoriją.
Ar yra kur nuskristi?
Už protingą kainą? Nelabai. Žinoma, galima kelioms dienoms nuskristi į Kopenhagą su SAS oro linijomis, bet vienam žmogui vien skrydžiai atsieis bent 500 Eur.
Arba dar paskubomis susimesti lagaminą į Korfu, bet trečiadienio vakarinis skrydis į šią Graikijos salą, į vieną pusę, kainuoja jau 300 Eur. Į Miuncheną ar Varšuvą suskraidyti pirmyn-atgal kelioms dienoms irgi reikėtų padėti daugiau nei pusę vidutinės algos.
Pusėtinas variantas gali būti Venecija, jeigu galite sau vien bilietams išleisti apie 250 Eur. „Ryanair“ skrydis į Italiją iš Vilniaus – ankstų ketvirtadienio rytą, o grįžimas į Lietuvą – sekmadienį popiet. Už panašią kainą kelioms dienoms galima nuskristi ir į Atėnus.
Iki 200 Eur atsieitų skrydžiai ketvirtadienį-sekmadienį iš Kauno į Neapolį („Ryanair“). O jau ten – itališkas maistas, panaši kaitra kaip Lietuvoje, legendinis miesto chaosas, Vezuvijus, o visai šalia – ir pasakiškoji Amalfio pakrantė. Tik poros dienų viskam neužteks.
Pigiausia būtų nuskristi į Kijevą. „WizzAir“ lėktuvas išskrenda iš Vilniaus ketvirtadienio ryte, grįžti namo galima šeštadienį vėlai vakare. Bilietai pirmyn atgal – nuo 42 Eur. Tačiau Ukraina yra įtraukta į raudonąją zoną.
Su „WizzAir“ ilgąjį savaitgalį galima praleisti ir Dortmunde (pirmyn – ketvirtadienį perpiet, atgal – sekmadienio vakare). Bilietai – apie 55 Eur. Tik miestas nėra itin patrauklus turistui, tad tų kelių dienų jam pažinti būtų per akis.
Kokias taisykles kitos šalys taiko atvykstantiems, patogiausia pasitikrinti Užsienio reikalų ministerijos puslapyje: https://keliauk.urm.lt/
