Paslaptingasis Baganas: tūkstančių šventyklų pašonėje gyvuojančios legendos

Dviračiu aplink du tūkstančius šventyklų

Didžiulėje, daugiau nei 100 kvadratinių kilometrų užimančioje Bagano archeologinėje zonoje išsibarstę beveik 2200 įvairaus dydžio šventyklų. Norint aplankyti jas visas prireiktų nemažai laiko ir jėgų, tad geriausia iš anksto susipažinti su vietos įžymybėmis. 

Gražiausia tituluojama Anando šventykla. Visų pirma pastatas traukia įspūdinga išore. Atrodo, tarsi ant šventovės būtų užlipdyta mažesnė auksinė pagoda – bokštas, kurio aukštus vienas nuo kito skiria stogeliai. Viduje lankytojus pasitinka dešimties metrų aukščio Budos statula, o sienos nukabinėtos pranašo gyvenimą vaizduojančiais paveikslais. Norint pajusti tikrąją šventyklos dvasią vertėtų apsilankyti vasario mėnesį, kuomet religinės šventės metu čia melstis susirenka beveik tūkstantis vienuolių.

Net ir išsirinkus kelioliką favoričių, klaidžiojant po milžinišką teritoriją neverta pasikliauti vien savo kojomis. Nesigailėsite išsinuomavę elektrinį dviratį ir patys pasirinkę norimą maršrutą. Jei apie kurį nors objektą norėsis sužinoti daugiau – ne bėda. Prie kiekvienos šventyklos laukia vietinis gidas, kuris už nedidelius arbatpinigius jus apibers faktais ir legendomis. Nemėgstantys minti pedalų ir ieškantys daugiau egzotikos gali rinktis kitus kelionės po Baganą būdus – romantišką pasivažinėjimą karieta ar skraidymą oro balionu.

Pagodoje  – šikšnosparniai ir vaiduokliškos istorijos

Damajungi šventykla Bagano komplekse yra pati paslaptingiausia bei didžiausia  – ją pamatyti galima nuo bet kurios pagodos. Tiesa, tikintys prietarais dažniausiai pasijaučia nejaukiai, kadangi ši vieta vadinama vaiduoklių buveine. Anot legendų, šventovės statybas dar XII amžiuje pradėjo sadistiškas karalius. Įsakęs, kad sienos būtų tokios tvirtos, jog tarp akmenų netilptų nė adata, nužudė daugybę tokio reikalavimo neįvykdžiusių vergų. Milžiniški maldos namai neįprastai tušti – kol kitos šventyklos vilioja skulptūrų ir paveikslų gausa, čia stovi vos dvi Budos statulos, o neapšviestuose kampuose įsikūrė šikšnosparnių pulkai.

Giedriaus Dagio nuotr./Šventyklų miestas (Baganas)

Nors kiekvienos šventovės viduje galima rasti įdomių skulptūrų, paveikslų ir raižinių sienose, turistai vis dažniau renkasi laiptuotus stogus. Saulės palydėjimas užsikorus ant pagodos viršaus tapo tradicine Bagano pramoga, o Švesandavo šventykla – pagrindine apžvalgos aikštele.

Vietoj oro baliono – šimtais laiptų aukštyn

Nesiryžusiems kelionei oro balionu, tačiau norintiems pamatyti šventyklas iš viršaus, taip pat yra išeitis. Tiesa, dėl to teks nemažai paprakaituoti, kadangi laukia žygis į pusantro kilometro aukščio Popos kalną. Legendos byloja, jog čia gyvena natos – mirusiųjų dvasios, o nenorint jų supykdyti reiktų vengti raudonų ir juodų drabužių. Tačiau ryškių spalvų atsisakyti verta ir dėl kur kas praktiškesnių priežasčių – kopiant šimtais laiptelių sutiksite daugybę smalsių beždžionių, tik ir besitaikančių nugvelbti spalvingą aksesuarą.

Giedriaus Dagio nuotr./Šventyklų miestas (Baganas)

Greta archeologinės zonos stovi ir du nedideli miesteliai – Naujasis ir Senasis Baganas. Pastarajame taip pat gausų šventyklų ir senovinių pastatų. Tačiau apie linksmybes teks pamiršti – pagodų apsupty nerasite klubų ar barų. Nors norint patekti į archeologinę zoną teks susimokėti, visgi tai viena pigiausių atostogų vietų pasaulyje – už penkis dolerius mėgausitės sočia ir gardžia vakariene, o viešbučio kambarys nekainuos nė šimto litų.

Ne vieną amžių stūksančioms šventykloms gresia nemažai pavojų. Teritoriją bet kada gali užklupti visa griaunantys žemės drebėjimai. Sunerimti verčia ir nesutarimai dėl restauracijos – buvo norima pagodų atnaujinimui naudoti itin modernias, su  kraštovaizdžiu nederančias medžiagas. Tačiau kol kas Baganas – Rytų Azijos puošmena, kurią verta aplankyti kiekvienam egzotikos išsiilgusiam keliautojui.

Kelionių į Mianmarą specialistai – kelioniuakademija.lt