Važiuodami pastebime, kad Lietuva gražėja – kiekvienas miestelis susitvarkęs, parkai atgauna pirmykštį vaizdą, rūmai, pilys, jeigu ne visiškai restauruoti, tai po truputį, po vieną fligelį tvarkomi.
Akį traukia gyventojų sutvarkyta namų aplinka su trispalvėmis ar plevėsuojančiu Vyčiu. Džiugu, kad žmonės didžiuojasi savo kraštu ir pasitiki savimi, savo valstybe.
Informacijos tokiose vietose taip pat daugėja: stendai nurodo, kur lankytini objektai, tačiau jų ieškant vis tiek dažnai galima pasiklysti.
Akį traukia gyventojų sutvarkyta namų aplinka su trispalvėmis ar plevėsuojančiu Vyčiu. Smagu tai matyti ir džiugu, kad žmonės didžiuojasi savo kraštu ir pasitiki savimi, savo valstybe.
Ketvirta diena saulėta ir šilta – visiška priešingybė vakarykščiam važiavimui. Vėl laimingi skriejame lygiu keliu ir mėgaujamės miškų aplinka.
O juose jau pradeda dygti grybai. Nusiskinu keletą lazdyno riešutų kekių, patikrinu ar šiemet bus riešutingi metai. Praskėlęs kevalą randu nemažus branduolius – dar pora savaičių ir galėsime riešutauti.
Pravažiuojanti mašina sustoja: „Aš jus mačiau per televizorių, sveikuoliai!“ Smagu, kad mus palaiko žmonės, tai įkvepia važiuoti toliau.
Jurbarkas, Smalininkai, Viešvilė, Vilkyškiai... Pataikome į Valentino Kazlausko kiemą, kuriame išsirikiavę senoviniai motociklai. Kolekcijoje yra netoli trisdešimties egzempliorių, seniausias – 1957 m. motociklas.
Mums pasisekė, nes šios senienos yra laikomos garaže, tiesiog šiandien jas šeimininkas išstūmė į kiemą prasivėdinti. Klausiu, ar yra kur nors informacija, skelbianti, kad čia galima pamatyti šią privačią antikvarinės technikos kolekciją? Atsako, kad ne, dar niekas nesidomėjo, mes buvome pirmieji.
Per keturias dienas – beveik 300 km
Jūs sportininkai? Ne? Tai gal čia jūsų darbas? – būna ir tokių klausimų. Prisimenu vieną slidžių žygį, kuomet mus su didelėmis kuprinėmis panašiai paklausė viena Pabradės pamiškės bobutė. Tuomet draugas atsakė: „Čia mes poilsiaujame... Jūs taip nedirbate, kaip mes poilsiaujame“.
Nuo pirmos žygio dienos, mes jau nuvažiavome 291 km, o nuspyrėme 47 433 žingsnių.
Išties kiekvienas pasirenkame, kaip norime praleisti savo atostogas ar poilsio dienas.
Bandau suskaičiuoti kiek, padarau kojos atsispyrimų viename kilometre kelio.
Vidurkis – 163 žingsniai, taigi, šiandien, nuo pirmos žygio dienos, mes jau nuvažiavome 291 km, o nuspyrėme 47 433 žingsnių. Įdomu, kiek jų bus, kai baigsime žygį?
Nesame pionieriai: vienas amerikietis 2001 m. nuriedėjo paspirtuku per visas Jungtines Amerikos Valstijas ir pateko į Ginesso rekordų knygą. Čekas su šia transporto priemone pervažiavo visą Australiją.
-
Paspirtukais per Lietuvą iškeliavę Gerimantas Statinis ir Tomas Augūnas sieks rekordo
-
Paspirtuku per Lietuvą (1): nemiga prieš startą ir pirmieji 58 km
-
Paspirtuku per Lietuvą (2): išbandymas karščiu ir netikėtas sudalyvavimas krikštynose bei vestuvėse
-
Per Lietuvą paspirtuku (3): iš Kauno – į Jurbarką, bandant aplenkti liūtį
O aš galvoju, kaip gerai, kad ta Lietuva nedidelė ir kompaktiška, per savaitę neskubant paspirtuku gali pravažiuoti.
Pagėgiuose apsistojame „Pagėgė“ viešbutyje, šalia mūsų atvažiuoja keliaujanti su dviračiais norvegų pora. Jie keliauja panašiu maršrutu ir numina kasdien po šimtą kilometrų.
Sužinoję, kad mes su paspirtukais neatsiliekame nuo jų, labai nustemba tokiomis mūsų galimybėmis. Šiandien nuo 8 val. iki 16.30 val. įveikėme 67 km, važiavimo laikas 3,53 val. Vidutinis greitis 17.10 km/h, maksimalus – 39, 30 km/h.
Keliautojas ir žurnalistas Gerimantas Statinis bei paspirtukų sporto entuziastas Tomas Augūnas per Lietuvą keliaus savaitę – Palangą jie planuoja pasiekti paskutinę liepos dieną.
Jų kelionės įspūdžius galėsite sekti čia, portalo 15min.lt kelionių rubrikoje „Pasaulis kišenėje“.
