Štai keletas išbandytų metodų:
1. Palepinkite save. Ilgos ir intensyvios kelionės vargina – tai faktas. Todėl kartais labai pravartu nekreipti dėmesio į suplanuotą kelionės biudžetą ir save apdovanoti: pavakarieniauti labai gerame restorane, praleisti dieną SPA centre, apsistoti geresniame, negu įprasta, viešbutyje, ne važiuoti autobusu, o skristi, arba tiesiog tuščiai ir neprotingai paišlaidauti, pavyzdžiui, apsilankius vietiniame prekybos centre ir nusipirkus ką nors gražaus tiesiog šiaip sau (ir net ne per išpardavimą!).
2. Padarykite pauzę. Kartais naudinga pamiršti visus planus ir nukrypti nuo kruopštaus kelionės tvarkaraščio – jei kokia nors vieta patiko, tiesiog joje pasilikti. Tai gali būti ramus kaimelis kokiam nors žaliam slėnyje, kur galėsite pamedituoti ir pasimėgauti gamta, arba šurmuliuojantis gyvybingas didmiestis, kurį jaukinsitės po truputį. Kartais gera neskubėti apžiūrinėti lankytinus objektus, o tiesiog pamažu pasinerti į vietos atmosferą. Lėtas turizmas – labai geras turizmas.
3. Įgykite naujų įpročių ir laikykitės jų. Per daug naujų įspūdžių, nesiliaujantys pokyčiai ir rutinos nebuvimas išbalansuoja. Psichologinio stabilumo kelionėse suteikia ritualai – kasdienė rytinė mankšta, dienoraščio rašymas, valanda su knyga kasdien ir pan. Nesvarbu, po kokius egzotiškus kraštus keliaujate ir kokie nuotykiai užklumpa, jei tik sąlygos leidžia, skirkite laiko sau ir savo mėgiamai įprastai veiklai – tai suteiks emocinės pusiausvyros.
4. Išsikelkite tikslą. Klajoti vien tam, kad padėtum dar vieną varnelę buvau, mačiau, dariau sąraše ar pasifotografuotum prie dar vienos turistų apsėstos vietinės įžymybės anksčiau ar vėliau pabosta. Kur kas daugiau motyvacijos suteikia konkretus tikslas, kad ir labai paprastas.
Vienas mano pažįstamas keliautojas turi „misiją“ visur, kur keliauja – aplankyti vietines kapines. Kitas kasdien padaro ir savo tinklaraštyje publikuoja po vieną nespalvotą nuotrauką be žmonių, dar kitas visur, kur apsilanko, fotografuoja saulėtekius, o man labiausiai patiko kažkur išgirsta idėja kiekvienoje šalyje išmokti dešimt sakinių vietine kalba.
Susigalvotas projektas, koks juokingas ar nesvarbus jis bebūtų, gydo nuobodulį ir neleidžia apimti jausmui, kad dykaduoniaujate. Galų gale, jei kur nors stabtelėjote ilgėliau, pasinaudokite galimybe ką nors išmokti – kokio nors vietinio amato pagrindų, gaminti tipišką patiekalą, šokti kokį nors tradicinį šokį ar pan. Kai kelionės praturtina ne tik prisiminimais ir nuotraukomis, bet ir kokiais nors praktiniais įgūdžiais, jos iškart tampa prasmingesnės!
5. Bendraukite. Ilgai klajojant vienam, gali apnikti vienatvė, o keliaujant su partneriu/partnere ar draugais, gresia nusibosti vieni kitiems ir imti kivirčytis dėl niekų. Išeitis – pajutus artėjant tokią krizę, skirti mažiau laiko lankytinų vietų apžiūrinėjimui ir daugiau – bendravimui su žmonėmis. Tam labai tinka keliautojus bei vietinius jungianti Couchsurfing platforma, bet puikiai veikia ir tiesiog sponataniškai užmegzti pokalbiai su draugiškais vietiniais žmonėmis, jei tik tokių pasitaikys – geras būdas geriau pažinti vietinę kultūrą ir nesijusti vien žioplinėjančiu ir nuotraukas kaupiančiu turistu.
6. Padarykite tai, ko keliautojai paprastai nedaro. Užuot lankius muziejus, senamiesčius, ar nacionalinius parkus kartais galima tiesiog... nueiti į kiną. Praleisti dieną prekybos centre. Nueiti pas kirpėją ar į grožio saloną. Apsilankyti mišiose vietinėje bažnyčioje. Žodžiu, padaryti tai, ką darytumėte savoje šalyje, savame mieste. Puikus būdas ištrūkti iš užkietėjusio keliautojo rutinos ir atsipūsiti nuo įprastinių turistinių reikalų.