Apie pavasarinį slidinėjimą bei Suomijos ir Švedijos kurortų ypatumus kalbamės su kalnų slidinėjimo treneriu Giedriumi Zavecku.
Skandinaviškas slidinėjimas
Pirmiausia, ką reikėtų žinoti apie šių šalių kurortus yra tai, kad juose slidinėjimo kultūra labai skiriasi nuo Alpių, kur pirmiausia keliaujama pasilinksminti. Pasak Giedriaus, slidinėjimas Skandinavijoje labiausiai patiks tiems, kurie ieško ramybės ir nori atrasti šiaurietišką grožį.
„Jei norisi porąkart nusileisti nuo kalno ir iškart eiti alaus, čia tiesiog nebus tos atmosferos. Ji čia kitokia – rami, atšiauri, bet kartu ir savotiškai jauki. Kaip tik todėl galima ją rekomenduoti šeimoms ir žmonėms, kurie daugiau dėmesio skiria pačiam slidinėjimui nei laisvalaikio praleidimui. Galėčiau šias šalis rekomenduoti ir žmonėms, kurie daug keliavę, jau yra aplankę Alpių kurortus – bent jau tam, kad pamatytų kitokį slidinėjimą.
Pramogų, tokių kaip vadinamasis après–ski, ten beveik nėra. Šiaurėje reikia džiaugtis kitais malonumais: važinėti sniego motociklais ar haskių kinkiniais, eiti į poledinę žvejybą. Skandinavai turi pramogų, tačiau jos kitokios nei Alpėse. Ten reikia nusiteigti, kad grįžęs po slidinėjimo ar pasivažinėjimo sniego motociklu pasišildysi pirtyje ar ramiai pabūsi prie židinio“, – vardino pašnekovas.
Aukštų kalnų Skandinavijai nereikia
Tiesa, Suomija ir Švedija negali pasigirti tuo, kas dažniausiai pabrėžiama Alpių kurortų reklamose – aukščiu ir trasų kiekiu. Tačiau slidinėjimo instruktorius į tai žiūri praktiškai: „Aukštuose kalnuose dažniausiai būna minusinė temperatūra, todėl geriau išsilaiko trasos.
Dėl to rudenį sezoną galima pradėti anksčiau, o pavasarį uždaryti vėliau. Skandinavijoje aukščio praktiškai nereikia, nes ten ir taip šalčiau nei pietinėje Europos dalyje. Tiesiog žmonės nori, kad būtų didelis aukštis, daug trasų, o iš tiesų kartais nė nepasigilinama, kam tas aukštis reikalingas.
Tiek kalbant apie Suomiją, tiek apie Švediją, infrastuktūra čia visur labai gera, didesniuose kurortuose trasų tikrai užtenka, jos gerai paruoštos, nameliai dažnai būna prie pat kalno“, – pasakojo instruktorius.
Pats Giedrius slidinėti į Šiaurės šalis keliauja tik rudenį arba pavasarį: „Žiemą Skandinavijoje dažniausiai būna labai šalta ir tamsu, diena trunka tik porą valandų.
Kovo ir balandžio mėnesiais, ypač jei Europoje šilta, yra tas laikas, kai verta rinktis Šiaurės kryptį. Sniegas čia paprastai išsilaiko iki balandžio pabaigos. Pavyzdžiui, kovo pabaigoje ar balandžio pradžioje Suomijos ir Švedijos gilumoje dar laikosi minusinė temperatūra, o Alpėse šiuo metų laiku tokią temperatūrą rasti būtų nelengva“.
Keliauti į Šiaurę kartais net lengviau nei į Alpes
Kalbant apie slidinėjimą Suomijoje ir Švedijoje gali kilti klausimas: o kaip pasiekti šių šalių kurortus? Atstumas gali skambėti grėsmingai. Didžiausi Suomijos kurortai, tokie kaip Himos, Ruka ar Levi nuo Helsinkio yra nutolę nuo 200 km iki 1000 km. Tuo tarpu Švedijos Fjätervålen ir šalia esantį Idrefjäll nuo Stokholmo skiria apie 400 km, o didžiausią Švedijos kurortą Åre – apie 600 km.
Vis dėlto juos visus galima pasiekti skrydžiais, visai kaip iki Stokholmo ar Helsinkio, o nuo oro uostų paprasčiausiai nusigauti išsinuomojus automobilį ar įsėdus į autobusą, kuris nuveš tiesiai į kurortą. Net ir tolimiausias Suomijos Levi kurortas yra vos už kelių minučių kelio nuo Kittilä oro uosto. O Švedijoje galite skristi tiesiai į Östersund oro uostą, nuo kurio iki Åre teliks 90 km.
Važiuojant automobiliu kelionę palengvins vien faktas, kad nereiks važiuoti per Lenkiją. Norint pasiekti Suomijos kurortus reikės nuvažiuoti iki Talino. Iš jo galima keltu greitai pasiekti Helsinkį, ir iš ten tęsti kelionę link Poliarinio rato. Į Stokholmą galima persikelti iš Rygos, o tada – traukti Šiaurės Vakarų kryptimi. Galiausiai, iš Skandinavijos sostinių į slidinėjimo kurortus galite keliauti ir traukiniu – tada galėsite ir patogiai išsimiegoti.
