Trečiame pagal dydį Ispanijos mieste kovą vyksta UNESCO globojama pavasario sutikimo šventė „Fallas“, laikoma pačiu brangiausiu festivaliu šalyje.
Viduramžius menanti šventė žmones žavi dėl mieste pastatomų įspūdingų kelių aukštų namo dydžio skulptūrų, kurios festivalio pabaigoje, kaip lietuviškos morės, sudeginamos.
Ispanai per šventę negaili pinigų miesto puošybai ir pirotechnikai – nepakartojami fejerverkai čia į dangų skrieja kasdien beveik tris savaites – nuo kovo 1 iki 19 dienos.
Žmonės šventę kuria patys
Teigiama, jog daugybę metų Valensijoje vykstančios šventės pradininkai buvo staliai, kurie pavasarį, prieš lygiadienį, išnešdavo iš savo dirbtuvių per žiemą susikaupusias nereikalingas medžiagas ir jas padegdavo. Tai buvo apsivalymo simbolis.
Ilgainiui šventė tobulėjo – iš lentų, senų baldų pradėta daryti įvairias žmonių skulptūras, jas rengti. Dabar skulptūros daromos iš putplasčio, popieriaus ir medžio. Tai yra tikri meno kūriniai – kandūs, persmelkti ironijos ir simbolizuojantys įvairius filmų herojus, Ispanijos ir užsienio politikus, žinomus žmones, reiškinius, žmonių gyvenimo būdą. Šiemet ypač populiaru buvo pašiepti JAV ir Šiaurės Korėjos vadovus bei ispanų nemėgstamus nepriklausomybės siekiančios Katalonijos lyderius.
Šį kovą Valensijos gatvėse ir aikštėse buvo pastatyta apie 800 įvairaus dydžio skulptūrų. Tuo rūpinosi patys gyventojai. Vos ne kiekviena miesto gatvė ar kvartalas turi savo „Fallas“ bendruomenę, kuri visus metus kaupia pinigus (pavyzdžiui, pardavinėja loterijos bilietus), ieško rėmėjų, generuoja idėjas ir kelis mėnesius kuria savo skulptūrą. Principas paprastas – kuo daugiau pinigų, tuo įspūdingesnė tavo skulptūra.
Pastatyti vieną didelę skulptūrą kainuoja nuo 100 iki 200 tūkst. eurų. Brangiausia skulptūra buvo sukurta prieš krizę – 2008 m. – ir kainavo net 900 tūkst. eurų. Kadangi ne visi gyventojai gali surinkti tiek pinigų, dalį išlaidų padengia savivaldybė. Skaičiuojama, kad vien skulptūroms per šventę išleidžiama mažiausiai 7 mln. eurų.
Bendruomenės, kurioms priklauso kas ketvirtas už Vilnių kiek didesnio miesto gyventojas, taip varžosi, kurios skulptūra taps pačia gražiausia. Viena – surinkusi daugiausia balsų – lieka nesudeginta ir keliauja į „Fallas“ muziejų.
„Žmonių įsitraukimas yra stulbinantis. Jie gyvena šia švente ištisus metus. Tiesa, aš nesu didelis jos gerbėjas, nes turiu butą gatvėje, kur viskas vyksta. Tris savaites namie nėra ramybės“, – prisipažįsta mano kirpėjas Jose.
Pirmieji šventės pranašai – spurgos
Kovo pradžioje miesto gatvėse išdygo daugybė vagonėlių. Juose kepė spurgas – ne tik tradicines ispaniškas čiūras, bet ir šios šventės firmines – bonuelos. Jos gaminamos su moliūgais.
Ispanai aiškina, kad bonuelos festivalio metu paprastai yra valgomos per pusryčius su kava, tačiau dideles eiles prie spurginių matydavau ir vakarais. 50 centų kainuojančios spurgos paprastai pardavinėjamos po 6 ar 12. Jeigu dar pietums nuolat valgysite valensijietišką paeliją, po atostogų jums teks atlaisvinti diržus.
Valensijoje man teko sutikti ir praėjusias Kalėdas, ir Naujuosius. Palyginti su „Fallas“, pagrindinės žiemos šventės buvo kuklios. Kažkas panašaus kaip Vilniuje. Kovą visko buvo gal dešimt kartų daugiau. Beveik visos miesto gatvės puošiamos girliandomis. Madingame Ruzafos rajone statomos ir kabinamos grandiozinės konstrukcijos, vyksta šviesos ir muzikos šou.
Pasiruošimas šventės kulminacijai vyksta pirmąsias dvi savaites. Tuomet žmonių gatvėse būna gerokai mažiau. Gigantiškų skulptūrų statyba baigiama kovo 15 dieną.
Kaimynai gatvėse pasistato milžiniškas vestuvines palapines, kuriose keliasdešimt žmonių valgo, posėdžiauja, linksminasi daugiau kaip savaitę. Galite tik įsivaizduoti, kaip šventės metu sutrinka automobilių ir autobusų eismas, ypač centre ir senamiestyje, nes daugybė gatvių būna uždarytos arba dėl palapinių, arba dėl skulptūrų.
Šaudo ir dieną, ir naktį
Dar vienas ispaniškų linksmybių akcentas – kasdieniai fejerverkų šou. Fejerverkai tikrai įspūdingi – juos net tiesiogiai transliuoja televizija.
Kasdien nuo kovo 1 d. 14 val. į savivaldybės aikštę susirenka keliasdešimt tūkstančių žmonių pažiūrėti maždaug 7 minučių trukmės fejerverkų šou, kuris vadinasi „Mascleta“. Tai yra tikras meno kūrinys, kuriame pagal ritmą persipina spalvos, dūmai, fejerverkai ir triukšmas. „Mascletos“ kulminacija vadinama žemės drebėjimu – triukšmas ir šūviai vis intensyvėja, o stovėdamas aikštėje jauti, kaip dreba visas tavo kūnas.
Savaitgaliais ir lemiamomis festivalio dienomis fejerverkai į dangų kyla ir naktį. Paskutinę šventės dieną – kovo 19-ąją šaudoma nuo ryto beveik visą dieną. Fejerverkus tądien į dangų leidžia ne tik savivaldybė, bet ir kiekvienas miesto kvartalas prie savo skulptūrų. Jausmas, lyg gyventum netoli fronto linijos.
Triukšmą dar padidina vaikai, kurie išleidžiami penkių dienų mokyklinių atostogų ir kiemuose sprogdina petardas ir įvairias mažas bombikes. Ir jie tai daro su tėvų leidimu – tokios ilgametės tradicijos. Savo akimis mačiau daugybę trejų, ketverių metų pyplių, ant kaklo pasikabinusių medines dėžutes su petardomis. Kol vaikai jas mėto į žemę ir „šaudo“, tėvai sau ramiausiai plepa kavinėse arba prisijungia prie savo atžalų.
Grožį pasiglemžia ugnis
Kiekvienai „Fallas“ bendruomenei šventės metu viešuose renginiuose atstovauja „merė“. Jos dar gerokai prieš šventę išrenkamos iš savų gyventojų, o „Fallas“ metu po miestą vaikšto išsipuošusios tradiciniais valensijietiškais drabužiais. Pagrindinei viso miesto „Fallas“ merei tenka garbė kasdien paskelbti „Mascletos“ pradžią.
Paskutinį šventės savaitgalį kiekvienos gatvės „Fallas“ merės su kitais pasipuošusiais bendruomenės nariais lydimi orkestrų neša gėles į aikštę prie miesto Katedros. Ten dar viena renginys žmogaus akiai – iš gėlių statoma milžiniška Jėzaus motinos Marijos skulptūra.
Šventės kulminacija – naktis tarp kovo 19 ir 20 dienos. Tuomet skulptūros prižiūrint gaisrininkams padegamos, į dangų vėl kyla fejerverkai. Putoplastas dega greitai – po valandos iš didelio grožio lieka tik pelenų krūva.
Galima tik stebėtis, kaip gerai dirba miesto tvarkdariai, nes jau kitą rytą gatvės, kuriose degė skulptūros, būna švarut švarutėlės. Liūdna, bet baigiantis šventei tikras ispaniškas pavasaris į Valensiją neatėjo – dieną oro temperatūra nuo 20–22 laipsnių nukrito iki 15. Ispanams šalta.