Didesnė tikimybė, jog Velykos ir šiemet bus ne žalios, o baltos, tad moksleivių atostogų metu galite patys ten nuvykti ir įsitikinti – Helsinkis patiks ir žiemos pramogų mėgėjams, ir gyvūnų stebėtojams, nes aplink miestą driekiasi miškų masyvai, taip pat ir mažiesiems atradėjams, nes dalis muziejų čia orientuoti būtent į vaikus ir kviečia ne tik stebėti, bet ir pačiam pajusti, ką reiškia būti suomiu. Gal tuomet, sugrįžus į Lietuvą, ir šaltis nebebus toks baisus?
Slidės, triušiai ir voverės – kas gali būti geriau?
Ar pamenate laikus, kai visa šeima pasileisdavo į žygį per kalvas ir kelius lygumų slidėmis? Suomiai vis dar nepamiršo šio sporto, neišskrido į Italijos ar Austrijos kalnus, todėl Helsinkyje slidėms paruoštais takeliais nuo centrinio parko (Keskuspuisto) galima nušliuožti iki bet kurios kitos žaliosios zonos. Lygumų slidžių trasos, pavyzdžiui Paloheinä, Tali, Herttoniemi tiks ir pradedantiesiems, ir jau patyrusiems lygumų slidininkams bei ves maršrutais, kurie tęsiasi nuo 2 iki 7,5 kilometrų.
Jei nesusidursite su ūdromis, pamatysite bent jau vandeninių strazdų (mažų paukštelių, baltomis krūtinėmis), kurie juokais pravardžiuojami „suomiškais pingvinais“.
Helsinkio pakrančių salose gyvena ir žiemoja įvairūs gyvūnai. Tinklalapis visithelsinki.fi pataria, kur jų ieškoti.
Seurasaari saloje gausu voverių, kurios, beje, yra net savotiškas Helsinkio miesto simbolis. Jos įpratę prie šalia vaikštinėjančių dvikojų, todėl įsidrąsinę gali prieiti visai arti. Norite greičiau susidraugauti? Pasiūlykite suomių voverėms nesūdytų ir nekepintų riešutų arba sėklų.
Beje, visa Seurasaari sala yra senovės suomių buities ir architektūros muziejus po atviru dangumi. Šiuo metu saloje demonstruojama suomių ir amerikiečių studentų sukurta moderni instaliacija, kviečianti trumpam stabtelti, atsipalaiduoti ir pasimėgauti tyla. Vienoje salos pakrantėje yra ir nudistų paplūdimys, tačiau, reikia tikėtis, kad esant tokiai temperatūrai jų nesutiksite.
Netoli Suomijos Senamiesčio greitkelio (Vanhankaunpunginkoski) galite pastebėti ūdrų. Jei nepamatysite paties žvėrelio, tikrai atrasite jo pėdsakų, vinguriuojančių
Beje, viena ekspozicija, pavadinta „Oro kaita“, atskleidžia naujausius Helsinkio universitete atliekamų tyrimų apie klimato atšilimą bei orų anomalijas duomenis. Gal čia rasite ir atsakymą, kodėl pavasaris vis dar neateina?
palei pakrantę. Šiose vietovėse ūdros yra vienintelės būtybės, kurioms ledžiama ignoruoti ženklus „Žvejyba draudžiama“.
Jei nesusidursite su ūdromis, pamatysite bent jau vandeninių strazdų (mažų paukštelių, baltomis krūtinėmis), kurie juokais pravardžiuojami „suomiškais pingvinais“.
Helsinkio „miesto triušiai“ dažnai papuola į žiniasklaidos antraštes ir stebina turistus. Jų tikrai yra Kaisaniemi parke – ypač jei atidžiau apžiūrėsite pakrūmes. Šalia miesto įsikūrusiose Vikki pievose taip pat gausu šių ilgaausių.
Töölönlahti įlanka yra puiki vieta stebėti laukinėms antims, kitiems vandens paukščiams. Šioje vietoje vietiniai suomiai ilgus metus paukščius lesina – galite prisijungti ir jūs.
Smagiausi Helsinkio muziejai
Bet kaip dėl to atsparumo šalčiui? Kad išsiaiškintumėte, kodėl suomiams šaltis visai nebaisus, turite aplankyti kelis muziejus. Helsinkio muziejai sukurti siekiant įtraukti į veiksmą vaikus ir suaugusiuosius.
Pavyzdžiui, istorijos muziejuje prisiminsite viską, nuo didžiojo sprogimo, dinozaurų iki šių dienų, o vienas aukštas skirtas išimtinai Suomijai – jos metų laikų kaitai, miškams, ežerams, pelkėms, įvairiems laukiniams gyvūnams bei šalčio sukaustytai Laplandijai.
Beje, viena ekspozicija, pavadinta „Oro kaita“, atskleidžia naujausius Helsinkio universitete atliekamų tyrimų apie klimato atšilimą bei orų anomalijas duomenis. Gal čia rasite ir atsakymą, kodėl pavasaris vis dar neateina? Na, bent jau sužinosite, ką mes galime padaryti, kad nereikėtų baisėtis vis daugiau pokštų krečiančiais orais.
Užsukite pas suomišką močiutę
Netoli Senato aikštės įsikūręs Sederholmo namas – tai seniausias Suomijos sostinės namas (pastatytas 1757-aisiais), kuriame įkurta specialiai vaikams skirta ekspozicija „Vaikų miestelis“. Norite sužinoti, kokie rūpesčiai kankino XVIII amžiaus parduotuvės savininką? Trumpam tapkite juo! Šiame muziejuje galima pažaisti senovinę parduotuvę, išmėginti senoviškus rašymo būdus, pasėdėti 1930-ųjų mokyklos suole, apžiūrėti senovinius žaislus ir 1970-ųjų močiutės namus. Savaitgaliais ši „močiutė“ netgi būna namuose, todėl galite tiesiog klestelti šalia jos ant sofos ir ko nors paklausti.
Kadangi Sederholmo namas yra pritaikytas vaikams, čia viską galima liesti ir išbandyti, beje, visiems įėjimas į šią erdvę yra nemokamas.
Jei neapsisprendžiate, ką dar apžiūrėti žiemiškame Helsinkyje, rekomenduojame užsukti į prieplaukoje įsikūrusį 4D turą po miestą. Atsisėdę į patogias kėdes per keliolika minučių skriesite virš miesto, plauksite kateriu ir netgi didžiuliu greičiu važiuosite motociklu greitkeliu – filmas parodo miesto įžymybes kartu suteikdamas ir šiek tiek adrenalino. Tai be abejo bus vienas smagiausių jūsų matytų filmų apie miestą.
Helsinkį galite pasiekti lėktuvu arba bendrovės „Viking Line“ keltais iš Talino. Kelionė tetrunka porą valandų ir kainuoja nuo 11 eurų, be to, vaikai iki 11 metų gali keliauti nemokamai.
