Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“ ir feisbuke.
Steveno Spielbergo filme vaizduojami prieš 150 mln. metų Žemėje gyvenę priešistoriniai gyvūnai, kurių pėdsakų galima aptikti ne kur kitur, o Papilėje. Toje vietoje, kur ant Jurakalnio atodangos stovi apžvalgos bokštas, prasideda Jurakalnio geologinis pažintinis takas, padedantis ne tik pažvelgti į dinozaurų erą, bet ir prie jos prisiliesti. Prisiliesti tikra to žodžio prasme.
Anot papiliečių, Jurakalnio geologinis pažintinis takas prasideda Papilėje, kur prie bažnyčios stovi S.Daukanto muziejus. Visgi tako pradžios suradimas gali suteikti nemažai neigiamų emocijų, todėl neapsiriksit pasivaikščiojimo pradžia pasirinkę kitą pažintinio tako galą. Ten įrengta erdvi automobilių stovėjimo aikštelė, stovi stendas su tako schema, o apžvalgos bokštas iš karto apdovanos gražia Ventos upės slėnio panorama.
Dar 1811 metais Baublių muziejaus įkūrėjas Dionizas Poška Ventos slėnyje ir atodangoje rado suakmenėjusių gyvių. Kaip vėliau paaiškėjo, čia slypi ištisas Juros periodo kapinynas, todėl į Papilę sugužėjo geologai ir paleontologai iš Rusijos ir visos Europos.
Kaip niekur kitur aukštai į žemės paviršių iškilęs Juros periodo sluoksnis išgarsino Papilę tarp geologų visame pasaulyje. Rastos naujos rūšys pavadintos lietuvių geologų vardais, o viename iš pavadinimų Indosphinctes (Elatmites) papilensis slypi ne kas kita, o Papilės pavadinimas.
Už apžvalgos bokšto į Ventos upės slėnį veda mediniai laipteliai. Ten esančioje griovoje nuolat vyksta erozija, todėl atveriami senieji žemės sluoksniai kartu su juose suakmenėjusiais gyviais.
Ne pas vieną Papilės gyventoją galima rasti spiralės formos fosilijų, kurių čia gali paieškoti kiekvienas einantis taku. Kad netektų nusivilti, Ventos regioninis parkas prašo prieš tai apsilankyti lankytojų centre ir bent kiek susipažinti su fosilijomis ir jų ieškojimo ypatumais. Nenusiminkit, jei iš Papilės teks grįžti neradus fosilijų, kur ir iš grybavimo kartais tenka grįžti tuščiomis.
Kitoje griovos pusėje laipteliais užlipus aukštyn tako geologinė tema baigiasi. Palei šlaitą link piliakalnio einantis Jurakalnio pažintinis takas toliau plėtoja istorinę temą.
Papilė yra vienas seniausių Žemaitijos miestelių minimas jau nuo 1339 metų, kai čia stovėjusią pilį puolė kryžiuočiai. Dabar kairiajame Ventos krante stūksantis piliakalnis, tapęs iškeliavusių anapilin poilsio vieta, kadangi XIX amžiuje ant piliakalnio pradėta laidoti. Laidoti čia ne tik paprasti žmonės, kadangi užlipus ant piliakalnio galima pamatyti ir S.Daukanto kapą. Pasak informacinio stendo, jis buvo iškiliausia šio krašto asmenybė paskutinius gyvenimo metus praleidęs Papilėje.
Simono Daukanto kapo geriausia ieškoti pagal nuotrauką, kadangi tako rengėjai maršruto ženklinimu nepasirūpino. Gal todėl, kad šiuo taku mėgo vaikščioti tiek S.Daukantas, tiek D.Poška, tačiau jų įspaustų pėdų jau seniai nebesimato. Fotografuokit vieną iš kelių take stovinčių informacinių stendų su tako schema ir iškilus abejonėms žvilgtelkite į nuotrauką. Gal tikslaus maršruto ji ir neparodys, bet ant kelio tikrai užves.
Tiltu perėjęs į kitą Ventos krantą Jurakalnio pažintinis takas medine paupio promenada patraukia link bažnyčios bokštų. Čia pavėsingame Ventos slėnio šlaite įrengtas Lakštingalų slėnis, o kitapus tvoros stovi dailiai sutvarkytas medinis pastatas. Jame įsikūręs garsaus rašytojo ir istoriko darbus saugantis muziejus. Užlipus laipteliais ir atsirėmus į bažnyčios, muziejaus ir privačios teritorijos tvoras tenka apsigręžti ir grįžti atgal tuo pačiu taku, kadangi 1,8 km ilgio maršrutas nėra žiedinės formos.
Jei tako rengėjai prie S.Daukanto muziejaus pastatys pažintinio tako informacinį stendą ir aiškiai paženklins, kaip galima pasiekti Ventos pakrantę, su malonumu tako pradžią su pabaiga sukeisčiau vietomis.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“ ir feisbuke.
