Daugiau pasakojimų apie pažintinius takus rasite tinklarastis.gf.lt.
Nemuno vingiai, kalvos, kalvelės, miško paunksmės džiugina akį. Liškiava – nedidelis miestelis, saugantis nepaprasto grožio bažnyčią, vadinamą baroko perlu.
Ketvirtoji vasaros kelionė nulakdino mus daugiau nei gerą šimtą kilometrų nuo Vilniaus ir paliko Merkinėje bei Liškiavoje. Aš pati Merkinėje jau buvau buvusi, tačiau labai norėjau savo šeimynai parodyti tą ilgam įsimenantį vaizdą, atsiveriantį nuo Merkinės piliakalnio. Tuo tarpu apie Liškiavą buvau girdėjusi daug gerų atsiliepimų, tad tuo pačiu užsukome ir ten.
Ilgą kopimą atperka vaizdai
Merkinė yra miestelis Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje, Nemuno dešiniajame krante, Merkio ir Stangės santakoje. Rasti šį miestelį važiuojant iš Vilniaus Druskininkų kryptimi labai paprasta. Keliavome į Merkinę pamatyti Merkinės piliakalnio, tačiau atvykę radome ir dar vieną įdomų objektą – Merkinės apžvalgos bokštą, kuris, pasirodo, visai neseniai pastatytas.
Sakoma, kad čia stūksojo Merkinės didžiagirė, kurioje medžiojo karaliai ir jų svečiai.
Visų pirma nusprendėme kopti į Merkinės piliakalnį – labai jau norėjosi kuo greičiau pamatyti nuo jo atsiveriančius upių vaizdus. Piliakalnio šlaitai tikrai statūs, tačiau mums, nuolatiniams keliautojams, visai nebaisūs – net nepajutome, kaip įveikėme ilguosius piliakalnio laiptus.
Priminsiu, kad Merkinės piliakalnis yra šalia Merkio santakos su Nemunu, abiejų upių dešiniuosiuose krantuose, Stangės upelio kairiajame krante, tad vaizdas, kuris atsivėrė nuo gan aukštai esančios piliakalnio aikštelės, buvo vertas visų kopimo į jį pastangų!
Merkinės apžvalgos bokštas
Pasidairę po upės vingius, pasižvalgę po Nemuno krantus piliakalnio papėdėje, nukeliavome žvilgtelėti ir į Merkinės apžvalgos bokštą. Jį mums labai primygtinai siūlė ir rekomendavo pažiūrėti Merkinės piliakalnio papėdėje laiką leidęs vietinis senolis. Sakė, nepasigailėsite.
Pasirodo, Merkinės apžvalgos bokštas baigtas statyti buvo tik 2014 metų spalį, tad tai yra labai šviežia lankytina vieta Merkinės miestelyje. Kaip teigiama interneto platybėse, tai yra vienas aukščiausių Lietuvoje apžvalgos bokštų, kurio viršutinė apžvalgos aikštelė įrengta 25 metrų aukštyje (būnant viršuje jautėsi, kaip bokštas švelniai siūbuoja nuo vaikščiojančiųjų po jį žingsnių).
TAIP PAT SKAITYKITE: Aukščiausias Lietuvoje apžvalgos bokštas Labanoro girioje jau atviras lankytojams
Panašų vaizdą būtų galima pamatyti maždaug iš devynių aukštų namo. Iš bokšto mūsų žvilgsniui atsivėrė Nemuno kraštovaizdžio draustinis su Nemunu, kuriame stūkso Pastraujo sala. Už upės tolyn į horizontą vilnija miškai.
Sakoma, kad čia stūksojo Merkinės didžiagirė, kurioje medžiojo karaliai ir jų svečiai. Nuo bokšto gerai matyti ne tik dalis Merkinės senamiesčio, bet ir tiltas per Nemuną, kuris 2014 metais atšventė savo 100 metų jubiliejų.
Malonus netikėtumas – Liškiava
Iki soties prisigrožėję Merkinės apylinkėmis iškeliavome Liškiavos link. Nuo Merkinės iki jos tik apie 20 kilometrų. Mano kolegė ne vieną kartą buvo minėjusi, kad tai labai graži vieta ir ji su šeima kiekvienais metais ten užsuka pasibūti. Atvykus apėmė jausmas, kad esame kažkur kaip angliškai sakoma „in the middle of nowhere“ (viduryje niekur). Mažas gana liūdnas miestelis, man panašesnis į gyvenvietę, neatrodė, kad žadėtų kažką labai ypatingo.
Prieš važiuojant buvau pasiskaičiusi internete, kad Liškiava garsi ant aukšto kalno kairiajame Nemuno krante pastatytu barokiniu ansambliu: Liškiavos Švč. Trejybės vėlyvojo baroko stiliaus bažnyčia, buvusiu dominikonų vienuolynu, statytu 1704-1720 m., varpine ir koplytstulpiu, kurie yra architektūros paminklai. O bažnyčios sienos yra tapytos XVIII a. italų menininkų. Štai šių regimybių ir atkeliavome apžiūrėti.
Liškiavos bažnyčia
Iki Liškiavos bažnyčios vedantys pagriuvę ir žolynais apžėlę laiptai taip pat neatrodė, kad veda į kažin kažkokius ypatingus grožius. Tačiau pati bažnyčia pasirodė visai žavi, gražiai sutvarkytas ir jos kiemas. Visgi man asmeniškai pats didžiausias grožis slypėjo už bažnyčios… Buvusio dominikonų vienuolyno teritorija – atstatyta, gražiai sutvarkyta - pradedant vienuolyno pastatu, unikalia šeimyntrobe, baigiant grindiniu, fontanu ir suoliukais, ir net klombomis su medeliais.
Žiūrėdama į tą naujumą ir tvarką akimirką pasijutau lyg keliaučiau ne Lietuvoje, o kažkur užsienyje. Akys rijo aplinkos grožį, buvo taip gera pasėdėti ir pailsėti šioje mažoje, tvarkingoje ramybės oazėje. Tikrai rekomenduoju užsukti ir savomis akimis pamatyti šį baroko perlu vadinamą architektūros ansamblį.
Tiesa, Liškiavoje atradome ir to paties pavadinimo piliakalnį, nuo kurio atsivėrė puikus vaizdas į Nemuną bei pačią Liškiavą ir jos bažnyčią. Ant šio piliakalnio senais laikais stovėjo Merkinės pilis. Tuo tarpu nuo Liškiavos kelias mus nuvedė į Druskininkus. Tačiau apie Druskininkus čia nepasakosiu, juk visi jūs ir taip apie juos daug žinote.
