Čia galima pažinti autentišką Pietryčių Azijos kultūrą, išvysti tikrąjį regiono veidą. Žinoma, turizmas po truputį skverbiasi ir į Mianmarą, tačiau kol kas čia vyrauja puiki pusiausvyra tarp autentikos ir pataikavimo svečiams iš užsienio. Kada gi geriau aplankyti šią šalį, jei ne dabar? „Kelionių akademijos“ egzotinių kelionių komanda jums siūlo susipažinti su dviem didžiausiais Mianmaro miestais: Jangonu ir Mandalėjumi. Įdomybių šiuose Mianmaro kampeliuose tikrai nestinga – jos ir aprašomos straipsnyje.
Jangonas: britų kolonijiniai pastatai ir auksu dengtos budistų šventyklos
Viešint didžiausiame Mianmaro mieste ir buvusioje sostinėje – Jangone – apima dviprasmiški jausmai: iš vienos pusės, šis miestas simbolizuoja laisvą, atsivėrusį keliautojams Mianmarą. Gyvenimas čia verda, gausu naujų statybų, atsidaro vis daugiau madingų, šiuolaikiškų vietų – kavinių, barų, parduotuvių, meno ir verslo centrų. Iš kitos pusės, tai miestas, kuriame laikas tarytum sustojęs: didybe spinduliuoja šimtametės budistų šventyklos, prie jų glaudžiasi britų kolonijiniais laikais suprojektuoti pastatai, gatvėse važinėja seni automobiliai, o jų skleidžiamą šurmulį neretai užgožia gongų skambesys – tai ženklas, jog vienoje iš šventyklų paaukota auka.
Vienas iš Jangono ir viso Mianmaro simbolių – Švedagono pagoda (Shwedagon). Tai – auksu žibanti 99 metrų aukščio budistų šventovė, kuri pastatyta ant kalvos, todėl įspūdingas statinys matyti kone iš visų Jangono kampelių. Pagodą dengia net 11 tonų aukso, jos dekoracijose gausu brangakmenių. Legenda pasakoja, jog Švedagono pagoda buvo pastatyta prieš daugiau nei 2600 metų. Tai reikštų, jog ši šventykla – seniausia budistų šventykla visame pasaulyje. Visgi istorikai ir archeologai kiek kitokios nuomonės – jie teigia, jog šventykla pradėta statyti VI a.
Legenda byloja, jog Švedagono pagodos rūsiuose saugomi Budos plaukai ir kitos svarbios relikvijos. Mituose netgi teigiama, kad po pagoda egzistuoja požeminiai tuneliai, kuriais galima nueiti iki istorinio Bagano miesto ar net Tailando. Tikėti šiomis istorijomis ar ne – kiekvieno pasirinkimas. Tačiau dėl vieno ginčytis neverta – Švedagono pagoda išties išskirtinis architektūrinis statinys, viliojantis ir piligrimus, ir Mianmaro kultūrą norinčius pažinti keliautojus.
Bogyoke turgus – tai Jangono vieta, kurioje gyvenimas tiesiog virte verda. Pats turgaus pastatas mena britų kolonijinius laikus – jis pastatytas 1926 m. Aplink turgų gausu siaurų, akmenimis grįstų gatvelių – tiek pats pastatas, tiek jo apylinkės yra įtrauktos į Jangono saugomo paveldo sąrašą. Visgi keliautojus Bogyoke turgus vilioja ne tik kolonijine architektūra, bet ir prekių gausa: rankų darbo papuošalai, tradiciniai drabužiai, audeklai, meno kūriniai, įvairiausi suvenyrai. Svarbiausia – nepamiršti derėtis.
Jangonas – didmiestis, kuriame, remiantis 2018 metų duomenimis, gyvena daugiau nei 7 mln. žmonių. Tad nenuostabu, kad tokio dydžio mieste vyrauja šurmulys bei lengvas, Pietryčių Azijai būdingas chaosas. Vietiniai žmonės prie tokio gyvenimo būdo pripratę, tačiau turistams, kurių kasdienybėje nėra didelio šurmulio, gali prireikti ramybės ir poilsio valandėles. Visgi ramybę galima atrasti ir pačiame Jangone. Tereikia nuvykti prie Kandodži ežero (Kandawgyi) – čia įkurtas to paties pavadinimo parkas.
Rytinėje parko dalyje gausu restoranų ir kavinukių. Mėgaujantis gardžiu maistu ar gėrimu galima gėrėtis pasakiška ežero panorama. Vakarinė parko dalis puikiai tinka ilgiems pasivaikščiojimams arba iškyloms ant pievelės.
Mandalėjus – miestas, kuriame slepiasi didžiausia pasaulio knyga
Mianmaro širdyje, šalia Ajejervadžio upės, įsikūręs antrasis pagal dydį šalies miestas – Mandalėjus. Jis buvo įkurtas, palyginti, ne taip ir seniai – 1857 metais, karaliui Mindonui nusprendus pastatyti naują šalies sostinę ir tokiu būdu įamžinti savo atminimą.
Vienas iš pagrindinių miesto statinių buvo Mandalėjaus rūmai – jų statybos truko dvejus metus. Rūmuose monarchai gyveno iki 1885 metų, vėliau, per 3-iąjį Birmos karą, pastatas buvo užimtas. Antrojo pasaulinio karo metais didžioji dalis Mandalėjaus rūmų buvo sugriauta, tačiau 1990 metais jie buvo vėl atstatyti. Šiandien Mandalėjaus rūmai – viena iš miestą reprezentuojančių lankytinų vietų. Jie didingai stūkso Mandalėjaus centre, todėl, viešint šiame mieste, būtų nuodėmė rūmų neaplankyti.
Mandalėjaus miesto įkūrėjas, karalius Mindonas, buvo uolus budistas ir norėjo Budos mokymais pasidalyti su šalies gyventojais. Dėl šios priežasties karalius nusprendė ateities kartoms padovanoti knygą, kurioje vienuoliai užrašė visą Budos mokymą. Be to, ši knyga turi ne tik sakralią prasmę, bet ir yra didžiausia pasaulyje! Mindonas norėjo, kad ši knyga būtų ilgaamžė, todėl tradicinė, popierinė knyga, galinti laikui bėgant sudūlėti, jam neatrodė gera išeitis. Puiki alternatyva karaliui pasirodė ne kas kitas, o marmuras. 1860 metais prasidėjo didžiausios pasaulyje knygos statybos, kurios truko 8 metus. Šią knygą sudaro net 730 marmurinių lapų. Kiekvienas lapas – 1,5 metro aukščio ir 1 metro pločio. Marmuriniuose lapuose iškaltos knygos eilutės.
Įdomu tai, kad kiekviena marmurinė plokštė turi po atskirą baltą pagodą ir stogą. Taip siekiama apsaugoti knygos lapus nuo gamtos stichijų. Visi lapai išdėlioti kvadrato forma, kurios centre stovi ir pagrindinė pagoda – auksinė Kuthodaw. Šis kompleksas – didžioji knyga – garsus visame pasaulyje.
Amarapura – miestas 11 km į pietus nuo Mandalėjaus, priklausantis Mandalėjaus aglomeracijai. Būtent čia slepiasi daug keliautojų susižavėjimo šūksnių sulaukiantis Mianmaro lankytinas objektas – U Bein tiltas. Tiltas mena XIX amžiaus vidurį. Jis buvo pastatytas siekiant sujungti du Taung Tha Man ežero krantus. Kuo gi šis tiltas ypatingas? Ogi tuo, kad jis – ilgiausias medinis tiltas visame pasaulyje! Tiltą sudaro net 1086 mediniai stulpai (šiandien keli iš jų, siekiant apsaugoti tilto konstrukciją, pakeisti betoniniais). Jo ilgis – 1,2 km. Sakoma, kad geriausias metas aplankyti U Bein tiltą – saulei leidžiantis. Paskutinieji dienos spinduliai ežerui suteikia švelniai rausvą ar oranžinį atspalvį, o šių spalvų fone tiltas meta tamsų šešėlį – vaizdas išties nepaprastas.
Shwenandaw vienuolynas – dar viena Mandalėjaus pažiba, kurią, viešint šiame mieste, verta aplankyti. Dabartinio vienuolyno vietoje iki pat 1878 metų stovėjo apartamentai, kuriuose gyveno mūsų jau minėtasis karalius Mindonas. Šie apartamentai buvo Mandalėjaus rūmų dalis. Prieš pat Mindono mirtį jo sūnus Thibaw Minas nusprendė pastatą perstatyti. Jo vietoje iškilo medinis vienuolynas, kuriame Thibaw Minas mėgo medituoti.
Bene labiausiai vienuolyną garsina mediniai raižiniai. Tai ne šiaip sau dekoracijos: raižiniai ant sienų ir stogo pasakoja džatakas (jataka) – istorijas apie ankstesnius Budos įsikūnijimus. Raižiniuose Buda pasirodo įvairiausias pavidalais: nuo paukščio ar dramblio iki atsiskyrėlio ar karaliaus. Pasakojimai su tikrąją Sighartos Gautamos biografija sietini menkai, tai – alegorijos, padedančios geriau suprasti budistų pasaulėžiūrą.
Kelionių akademija – ieškantiems kelionių į Mianmarą.
