Norėdami, kad pastarųjų gretos pagausėtų, regionų, kuriuose plyti šie neįkainojami gamtos dariniai, turizmo organizatoriai jau kuris laikas mėgina įtraukti į savo siūlomų kelionių maršrutus ir pažintinius žygius po pelkes. Juolab, kad šias saugomas vietas prižiūrintys rezervatų darbuotojai tokį smalsumą tik skatina: kuo daugiau naudingų žinių apie pelkes bus suteikiama, tuo labiau augs jas gerbiančių ir globojančių žmonių gretos.
Taigi, šįkart imkime ir paklajokime po pilnus paslapčių kemsynus.
Kokia pelkė dieną, o kokia – naktį
Viena įspūdingiausių Lietuvoje – Kamanų pelkė – plyti šalies šiaurinėje dalyje, tuo pačiu vardu pavadintame valstybiniame rezervate. Sumanius ją aplankyti ir kreipusis šiuo klausimu į rezervato direkciją, pirmiausia bus pasiūlyta užsukti į Lankytojų centrą – naują ir modernų, įrengtą už Europos Sąjungos lėšas. Eksponatus jam rinko paties rezervato darbuotojai, ir šis procesas užtruko net kelerius metus.
 |
| Editos Jakštienės nuotr./Kamanų pelkės muziejus |
Nekeista – juk reikėjo parengti medžiagą, kuri labiausiai atspindėtų unikalų gamtos darinį – pelkę, jos išskirtinę augaliją ir gyvūniją, supančius miškus ir ežerėlius, salas ir pusiasalius... Specialistai pasitelkė visą išmonę ir eksponatus išeksponavo taip, kad dauguma Kamanų pelkės turtų dabar – kaip ant delno: juos galima pačiupinėti, pauostyti, išgirsti. Štai įkiši ranką į specialų stalčiuką ir išsitrauki... svaiginančiai kvepiantį pelkinį gailį (nuo kurio aromato, būnant pelkėje, gali apsisukti galva), gyvatės išnarą ar sudžiuvusių samanų kuokštą. Paprastai centro darbuotojai liepia lankytojams tik iš apčiupinėjimo atspėti, koks gamtinis eksponatas paslėptas paslaptingoje ertmėje. Jeigu kankorėžius palietus, mįslė lengvai atspėjama, tai užčiuopus kokią kiminų rūšį, tenka gerokai galvą pasukti...
Specialus ekspozicijos apšvietimas leidžia išvysti pelkę ne tik dieną, bet ir naktį. Ir garsai atitinkami lydi skirtingus paros laikus: pavyzdžiui, sutemus suskamba vilko staugimas. Žaisti su garsais ypač mėgsta vaikai: juk užtenka tik paspausti atitinkamą mygtuką, kai pasigirsta pelkių gyventojų balsai: suūbauja pelėda, sumekena perkūno oželis, suklykia gervė...
 |
| Editos Jakštienės nuotr./Interaktyvus Kamanų pelkės muziejus |
Ekspozicijoje išvysti bebro namus ir apgraužtus medžius, sužinai, kas yra akivaras ir ežerokšnis, kiek sveria sausos ir šlapios durpės, pamatai, kaip atrodo pelkės dugnas. Čia surinktos pelkėje gyvenančių paukščių plunksnos ir kiaušiniai, eksponuojami briedžio ragai, kuriuos šis miško galiūnas nuolat keičia. Retai kas iš lankytojų žino, kad jis ne tik šią galvos puošmeną periodiškai atsiaugina, bet ir lygiai taip pat savo barzdelę. Pražilusią briedžio barzdą užsukusieji į centrą gali išvysti viename iš paslaptingųjų stalčiukų. Rūpestingai įrengti informaciniai terminalai siūlo pakeliauti po Kamanas virtualiai: šioje pažintinėje kelionėje lankytoją lydi bebriukas Bugis, viską žinantis ir išmanantis...
Ko kitur beveik neišvysi...
Lankytojų centre taip įdomu, kad nejučia užsižaidus net nepastebima, kaip greit prabėga kelios valandos, ir kad jau seniai laikas išsiruošti tikron išvykon po rezervatą. Tiksliau – susipažinti su juo, einant per pelkę nutiestu pažintiniu taku. Jo ilgis – nemažas, visas jis driekiasi net 3,6 km, tačiau šios saugomos teritorijos direkcijos darbuotojo lydimi, turistai net nepastebi, kaip sukaria visą maršrutą. Juolab, kad pažinti menkai iki šiol dominusį pelkių pasaulį padeda vaizdingi gido pasakojimai ir rodymai.
 |
| Lino Senkaus nuotr./Birželį pelkė pasipuošia baltais švylių žiedeliais |
Mūsų, žurnalistų ir turizmo organizatorių grupę, Valstybinio turizmo departamento pakviestą kelionėn, Kamanos pasitiko visu vasaros pradžios grožiu: žydėjo spanguolės, puošnius žiedelius kėlė retų ir saugomų uoginių augalų – tekšių žiedai, vėjas šiureno ilgastiebes baltųjų švylių galveles. Mėlynavo, raudonavo, geltonavo gausybė kitų augalų, daugelio jų net pavadinimo nežinojome. Pasak ekskursijos vadovo, 45 pelkėje augančių augalų rūšys yra itin retos, valstybės saugomos. Čia gali grožėtis retai sutinkamomis plačialapėmis klumpaitėmis, puošniais burbuliais, pievinėmis gencijonėlėmis...
 |
| Lino Senkaus nuotr./Birželį pelkė pasipuošia baltais švylių žiedeliais |
Štai neseniai spaudoje buvo paskelbta, kad Kamanų pelkėje aptiktos trys naujos rūšys: reta visoje Europoje grybų rūšis – kimininis juodaausis; krantinis kiminas, mėgstantis mirkti vandenyje, pasipuošęs sodriai žalios spalvos, stambiais, per vidurį įskeltais stiebo lapais ir kerpsamanėms priskiriamas plūduriuojantysis sklenduonis. Rezervate besiveisiantys gyvūnai ir paukščiai unikalumu taip pat nuo augalų neatsilieka: net 102 rūšys yra įtrauktos į globojamųjų sąrašus. Saugojamoje teritorijoje ramiai jaučiasi Lietuvoje dar retai sutinkamos lūšys. Pelkės prieglobstyje niekas ramybės nedrumsčia žvirblinei pelėdai bei dirviniam sėjikui – itin retiems mūsų kraštuose sparnuočiams.
Išskirtinės teritorijos gyventojams – ir sąlygos išskirtinės
Kamanų pelkė – unikali. Pirmiausia tuo, kad ji – viena seniausių Europoje: joje telkšantys vandens telkiniai – dar ledynmečio palikimas. Štai Kamanų senežeris, specialistų manymu, gali kokį dvyliktą tūkstantmetį skaičiuoti. Ir išsidėstęs šis senolis šešių hektarų plote, dydžiu ir amžiumi gerokai lenkdamas Nimfėjų ir Salų ežerus. Užtat koks pastarųjų gražumas!
 |
| Lino Senkaus nuotr./Vasaros pradžioje pelkėje sužydi augalai |
Šios aukštapelkės reljefas yra išskirtinis, čia gausu klampynių, sunkiai perbrendamų vietų. Ir medžiai čia auga savitai, prisitaikydami prie esamų sąlygų. Pavyzdžiui, juodieji alksniai, esant didelei drėgmei, tiesiog iškelia medžio kamieną aukštyn. Žvilgtelėjus susidaro vaizdas, tarsi juodalksnis ant kojų stovėtų. Dauguma medelių – mažučiai, laibučiai, pelkių sąlygos neleidžia išaugti dideliems.
Pelkės savitumą žmonės pastebėjo jau seniai. Dar XIX a. jos unikalumą aprašė prof. P. Matulionis; šio mokslininko tyrinėjimai buvo pratęsti tarpukario laikotarpiu. Šį nepaliestą gamtos kampelį būtinai reikėjo išsaugoti ateities kartoms, tad ir buvo įsteigtas rezervatas, dabar atliekantis ne tik apsauginę, bet ir mokslinę-tiriamąją funkciją. Rezervate dirbantys mokslininkai stebi, kokie pokyčiai vyksta šioje teritorijoje, juos analizuoja. Aišku, bet kokie ūkiniai darbai čia draudžiami, o ir vaikščioti po pelkę savarankiškai niekas neleidžia. Lankytojai priimami organizuotai, apie būsimą norą čia apsilankyti iš anksto pranešus. Žinoma, į pelkę einama tik su palyda.
...Einame taku, o akys žvalgosi: bene išvysime kokį čia gyvenantį keturkojį... Štai – bebro buveinė, suręsta iš medžių šakų šalia kelio esančiame kanale. Pelkės vanduo padėjo jam pasistatydinti gražią užtvanką. Gidė įdomiai pasakoja apie šį darbštų žvėrelį – kiek daug, pasirodo, apie jį nežinojome!
Žvėrių nepamatėme, tačiau lydėjo jausmas, kad iš miško tankmės visą laiką kažkas stebi. Esama šioje pelkėje vilkų, esama briedžių, elnių ir kitokių gyvūnų, gal ir ne visai patenkintų, kad į jų valdas užklysta žmonės, tačiau kantriai lūkuriuojančių, kol šie pasitrauks iš jų teritorijos... Šiaip pelkinė fauna per daug skųstis neturėtų: jų namai – saugoma zona, ne kiekvienas gentainis gali pasigirti tokias išskirtines sąlygas turįs...
 |
| Lino Senkaus nuotr./Šalia senojo takelio ir naujas gražus takas |
Pažintiniai takai – platesniam lankytojų ratui
Dabar Kamanų rezervate visu spartumu vyksta teritorijos tvarkymo darbai: nuimamos senos, sulūžusios ir sutrūnijusios medinio kelio per pelkę lentos ir tiesiamos naujos. Naujasis takas bus žymiai platesnis ir patogesnis, pritaikytas žmonėms, turintiems ribotą judrumą ar negalią. O ir šeimos su mažais vaikais, vežamais vežimėliuose, galės čia dažniau lankytis.
Rezervato darbuotojai ateityje ketina įrengti aukštą apžvalgos bokštą, į kurį įlipus, bus galima grožėtis aplink plytinčio unikalaus gamtos darinio grožiu. Pelkė graži visais metų laikais, netgi žiemą, kai jos baltumą papuošia vingriausi žvėrelių paliktų pėdsakų raštai.
Beje, būtent žiemą yra švenčiama Pasaulinė pelkių diena, ir šia proga rezervato šeimininkai mėgsta pasikviesti svečių ir su jais po saugomą teritoriją pračiuožti slidėmis. Netrūksta ta proga ir visuomenei skaitomų įdomių paskaitų apie pelkių susidarymą, jų tipus, reikšmę supančiai aplinkai. Daroma viskas, kad žmonės žinotų, kokį išskirtinį gamtinį objektą savo šalyje turi, jį saugotų ir brangintų.
