Lankantis šiame regione galima pajusti tikrą olimpinę dvasią – ir šiandien Olimpinių žaidynių deglai pirmiausiai uždegami būtent Olimpijos centre. Klaidžiojnt po vieną įspūdingiausių senovės Graikijos vietų, nusikelsite laiku atgal ir galėsite įsivaizduoti audringą minią, laukiančią, kol pamatys veiksmą, nuožmius, nugalėti pasiryžusius sportininkus ir pajusti ore tvyrantį pergalės kvapą. Susipažinkime su Olimpinių žaidynių istorija, o didžiausio Lietuvos kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė papasakos, ką dar unikalaus galima nuveikti Peloponese.
Kaip gimė Olimpinės žaidynės?
Olimpija yra istorinis Graikijos miestas, įsikūręs vakarinėje Peloponeso pusiasalio dalyje. Šiame mieste kadaise stovėjo vyriausiojo Graikų dievo, žmonių ir dievų valdovo Dzeuso šventykla, o joje - milžiniška galingiausio Olimpo dievo skulptūra. Nors šiandien šventyklos vietoje telikę griūvėsiai, ši vieta yra vienas iš septynių antikinio pasaulio stebuklų, į kurį plūsta turistai iš viso pasaulio. Olimpinės žaidynės buvo rengiamos kas ketverius metus nuo rugpjūčio 6 iki rugsėjo 19 d. Šios žaidynės, kaip ir beveik visos Graikijos žaidynės, buvo neatsiejama religinės šventės dalis, jos buvo rengiamos būtent Dzeuso garbei. Pasak vienos graikų legendos, žaidynes įkūrė Dzeuso ir Alkmenės sūnus Heraklis.
Senovės Graikijoje žodžiu „olimpiada“ vadintas ketverių metų laikotarpis tarp Olimpinių žaidynių, jis naudotas kaip laiko skaičiavimo vienetas. Olimpinėse žaidynėse dalyvauti galėjo visi laisvi piliečiai, vis dėlto moterų žaidynės rengtos atskirai. Šios žaidynės buvo skirtos deivei Herai. Atletai kovodavo bėgimo, šuolių į tolį, bokso, disko metimo, imtynių pankrationo (brutalios imtynės su bokso elementais) rungtyse. Kartkartėmis buvo įtraukiamos ir kitos rungtys, įskaitant bėgimą, kuriame sportininkai bėgo su daliniais šarvais, šauklių bei trimitininkų varžybos. Tačiau programa nebuvo tokia įvairi kaip šiuolaikinių olimpinių žaidynių. Nebuvo nei komandinių žaidimų, nei žaidimų su kamuoliu, o lengvosios atletikos varžybos apsiribojo keturiomis bėgimo rungtimis ir aukščiau paminėta penkiakove. Į pietus nuo stadiono esančiame hipodrome vyko vėžimų lenktynės ir žirgų lenktynės, tapusios senovinių žaidynių dalimi.
Nugalėtojai būdavo apdovanojami paskutinę žaidynių dieną specialios ceremonijos metu netoli Dzeuso šventyklos, vėliau garbinami ir apdainuojami. Pirmasis olimpinis čempionas, įrašytas į rekordus, buvo virėjas Coroebus of Elis, 776 m. pr. m. e. laimėjęs sprinto lenktynes. Na, o visų laikų laimėjimų rekordas iki šiol priklauso imtynininkui Milonui iš Krotono, kuris triumfavo net šešiose Olimpinėse žaidynėse iš eilės. Nors vienintelis Olimpijos prizas buvo vainikas ar girlianda, olimpinis čempionas sulaukdavo pagyrimų ir įvairiausių dovanų iš savo gimtojo miesto. Olimpinių žaidynių tradicija tęsėsi iki 393 metų, kuomet, krikščionybę paskelbus vienintele Romos Imperijos (į jos sudėtį pateko ir Graikijos teritorija) religija, ši sporto šventė buvo uždrausta. To priežastis – senųjų dievų garbinimas olimpinių žaidynių metu.
Dzeuso skulptūra
Jau minėta Dzeuso šventykla Olimpijoje iškilo V amžiuje prieš Kristų. Šventykla, laikoma puikiu dorėniškos architektūros pavyzdžiu, tapo svarbiausiu to meto kultūros, religiniu ir sporto centru Graikijoje. Šį šedevrą sukūrė garsus skulptorius Fidijus, anksčiau sukūręs didelę Atėnės statulą Partenonui. Piligrimų iš viso Viduržemio jūros garbinama statula įkvėpė daugybę žmonių ir apibrėžė standartinį Dzeuso atvaizdą graikų ir romėnų mene, skulptūroje, monetose, keramikoje ir brangakmeniuose. Dzeuso šventyklos išorė buvo įmantriai dekoruota, o ant fontanų buvo išraižytos graikų mitologijos scenos. Scenoje virš įėjimo į šventyklą, rytinėje pusėje, buvo pavaizduota karietos scena iš Pelopso ir Oenomauso istorijos.
Tai buvo pagrindinė Dzeuso garbinimo vieta, o šventyklos centre stovėjo jo skulptūra – soste sėdintis Dzeusas, galva beveik remiantis aukštas pastato lubas. Skulptūra siekė 13 metrų aukštį, buvo padengta dramblio kaulo plokštėmis ir aukso lakštais, o sostas, ant kurio sėdėjo dievų valdovas, buvo inkrustuotas brangakmeniais. Šimtmečius Dzeuso statula buvo kruopščiai prižiūrima – reguliariai tepama alyva, kad būtų išvengta žalos dėl drėgnos Olimpijos temperatūros.
Olimpinių žaidynių atgimimas
Pirmosios naujųjų laikų Olimpinės žaidynės surengtos 1896 metų vasarą Atėnuose - jose dalyvavo vos 250 sportininkų iš 14 pasaulio šalių. Pirmosiose šiuolaikinėse Olimpinėse žaidynėse dalyvavo tik vyrai. 241 sportininkai vyrai, atstovaujantys 14 tautų, varžėsi 43 rungtyse. Daugiausiai sportininkų dalyvavo iš Graikijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos šalių. Iš naujo prikelti šią sporto šventę sugalvojo prancūzų baronas Pierras de Coubertinas, kuris tikėjo, kad atgaivinus Olimpines žaidynes pasaulyje įsivyraus taika, žmonės ims kovoti ne mūšio lauke, bet sporto varžybose. Tačiau Olimpiados nebuvo surengtos, vykstant Pasauliniams karams, pasitaikė ir atvejų, kuomet žaidynes tam tikros šalys boikotuodavo, taip reikšdamos savo politinę poziciją. P. Coubertinas sugalvojo ir Olimpinių žaidynių simbolį – penkis spalvotus (mėlyną, juodą, raudoną, geltoną ir žalią) persidengiančius žiedus, reiškiančius penkis planetos žemynus. Įdomu tai, kad vieną iš minėtų spalvų (kartu su fonine balta) buvo galima rasti visose tuo metu egzistavusių valstybių vėliavose. O štai žaidynių devizas „Citius. Altius. Fortus“ (Greičiau. Aukščiau. Tvirčiau) buvo paimtas iš prancūzo šventiko Henrio Didono kalbos, pasakytos vienos Prancūzijos mokyklos moksleiviams sporto šventės atidarymo metu 1891 metais.
Peloponesas – kelionių kryptis, į kurią verta vykti ne tik dėl Olimpinių žaidynių istorijos
Inga Aukštuolytė, didžiausio Lietuvos kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė teigia, kad šią vasarą vyksiančios Olimpinės žaidynės daro įtaką augančiam keliautojų susidomėjimui Peloponeso regionu. „Turistai aktyviai lanko Olimpiją, kurioje dievo Dzeuso garbei 776 metais prieš Kristų buvo surengtos pirmosios žaidynės. Jie nori susipažinti su regiono turtingu kultūros paveldu, senovinėmis vietomis ir nuostabiais kraštovaizdžiais, kurie yra Olimpinių žaidynių dalis. Iki pat šių dienų yra išlikusi tradicija Olimpijoje įžiebti žaidynių ugnį, iš čia prasideda olimpinio deglo kelionė iki pat olimpiadą organizuojančios šalies“, - teigia I.Aukštuolytė.
„Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė tikina, kad poilsiaujantiems Peloponeso pusiasalyje turistams rekomenduojama aplankyti Olimpiją „Tez Tour“ organizuojamos ekskursijos „Senovės Olimpijos paslaptys“ metu arba savarankiškai. „Tai bus tarsi kelionė laiko mašina į Senovės Olimpijos ir olimpinių žaidynių, kurios nuo senų laikų vienijo žmoniją, klestėjimo laikus. Kviečiame sužinoti, kaip ir kodėl jos atsirado, išgirsti apie herojus, kurių vardai jau seniai tapo legendomis, taip pat bus galima pabėgioti po Olimpinį stadioną. Tuomet laukia apsilankymas Olimpijos archeologijos muziejuje, kurio kolekcijoje yra tūkstančiai unikalių eksponatų“, - pasakoja I.Aukštuolytė.
Kuo dar unikalus Peloponesas, kas jį išskiria iš kitų Graikijos regionų? „Gerai išvystyta turizmo infrastruktūra Peloponese sužavi keliautojus. Dėl jos šis regionas vis aktyviau konkuruoja su Turkijos kurortais. Dėl sukurtų patrauklių sąlygų keliautojams ir regiono viešbučių siūlomų „viskas įskaičiuota” paketų, Peloponesas jau vadinamas europietiškąja Turkija, kurią nuo Lietuvos skiria vos 3 valandų skrydis. Poilsiautojus Graikijos regionas Peloponesas taip pat vilioja šilta jūra, kurioje galima maudytis net vasarį ir balto smėlio paplūdimiais, kurių šiame pusiasalyje – gausu. Vienas populiariausių čia – Voidokilijos paplūdimys, pripažintas gražiausiu Graikijoje. Jis driekiasi net 12 km nuo Pylos miesto ir yra unikalus, gerai užsimaskavęs gamtos kampelis“, - teigia I.Aukštuolytė.
Peloponesą, anot pašnekovės, verta aplankyti ir dėl neišsemiamo istorinio palikimo. „Be Olimpinių žaidynių tėvynės Olimpijos, taip pat rekomenduojama pamatyti vieno iš Olimpo dievų, Apolono šventyklą Korinte. Ambicingi meistrai iškėlė sau tikslą – pastatyti 120 marmurinių kolonų, kurių aukštis būtų 20 metrų, o skersmuo – 2,3 m. Daugiau nei dviejų amžių prireikė šį planą įgyvendinti. Iki šių dienų išlikusios tik sienų dalys, kolonos ir kai kurios statulos, tačiau ir tai liudija šio statinio buvusią didybę. Taip pat reikėtų užsukti ir į Epidauro teatrą, kuris yra puikiai išsilaikęs amfiteatras, talpinantis net 14 tūkst. žiūrovų ir užburiantis ypatinga akustika. Jame vis dar vaidinami spektakliai, tad galima ir šiais laikais patirti tai, ką jautė ir senieji graikai. Dar vienas objektas privalomų aplankyti Peloponeso vietų sąraše – Polilimnio kriokliai. Tai įspūdinga vieta, kurioje galima išvysti daugybę įvairaus dydžio krioklių, esančių Polilimnio tarpeklyje Mesenijoje. Šiuos krioklius galima pasiekti įveikus 3 kilometrų ilgio atstumą. Žygio metu eisite siauru takeliu pro tankią augmeniją, gėrėsitės vaizdingais mediniais tiltais, kol atsidursite slaptame rojuje. Čia išvysite mažus krištolo skaidrumo ežerėlius, kuriuos sukuria kaskadiniai kriokliai, jie apsupti alyvmedžių giraitėmis ir vynuogynais“, - pasakoja I.Aukštuolytė.
Puikus būdas pažinti gražųjį Peloponeso pusiasalį – pasineriant į vyno kelionę. „Graikija yra vienas seniausių vyno gamybos regionų pasaulyje, pradėjęs auginti vynuogynus ir gaminti vyną daugiau kaip prieš 6,5 tūkst. metų. Peloponeso regione vynas labai skiriasi, priklausomai nuo teritorijos. Dirvožemis čia įvairus, švelnus ir šiltas klimatas jaučiamas pakrantėje, o kiek vėsesnis – centrinėje
pusiasalio dalyje. Šios sąlygos lemia prinokusių vynuogių skonio ir rūgštingumo pusiausvyrą. Pasak graikų, tinkamiausios klimato sąlygos alyvmedžiams augti yra būtent Peloponese. Mat šiems medeliams tarpti ir nokinti geriausias alyvuoges itin svarbus tam tikras klimatas ir aukštis virš jūros
lygio, kuriame ir yra nusidriekęs Peloponesas. Taigi iš Peloponeso būtina parsivežti geriausio graikiško aliejaus, kurį ne tik naudosite patys, tačiau tokias lauktuves įvertins ir artimieji bei draugai“, - užbaigia „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.
