„Įsivaizduokime, kruizinis laivas prisišvartuoja ir laivo mokesčiai, aptarnavimo mokesčiai atitenka Klaipėdai. Pajamos tenka Klaipėdos savivaldybei, o turistai skundžiasi, jog Klaipėdoje nėra ką žiūrėti ir renkasi Neringą ar Palangą.
Atvažiuoja pasigėrėti Neringos gamta, naudojasi nemokamais tualetais, o mums tai kainuoja. Pinigų jokių jie nepalieka. Turime tokių problemų ir prašome sprendimų būdų“, – kalbėdamas apie Neringos sezono aktualijas neseniai užsiminė Neringos meras D.Jasaitis. Apie šią problematiką jis jau yra kalbėjęs ir su Klaipėdos regiono plėtros taryba, kurią sudaro regiono merai.
Atvažiuoja pasigėrėti Neringos gamta, naudojasi nemokamais tualetais, o mums tai kainuoja. Pinigų jokių jie nepalieka, – sako Neringos meras.
Anot D.Jasaičio, turistai, pasirinkę išvyką į Neringą, turi bėgte bėgti. Į Thomo Manno namelį, kuriame telpa 30–40 žmonių, anot jo, atvažiuoja po 14–15 autobusų.
„Tai vienintelis mokėjimas. Turime tą problemą. Gintaro ir suvenyrų prekiautojai sako, kad turistai nuperka vis mažiau ir mažiau. Nes kruizų verslininkai analizuoja klientų srautus, išlaidas, jei mato, kad turistai parsineša gintaro, laive tuoj pat atsiranda parduotuvė, kuri įplaukiant į uostą aprūpina turistus ir gintaru, ir kitais turistus dominančiais daiktais.
Mums sunku konkuruoti. Kai pirmas kruizinis laivas atvyko, gidai pasiūlė audinių, vieni verslininkai ėmė rūpintis tuo, šiandien kiekviename laive tokia parduotuvė yra, viskas įperšama laive, kad išliptų krante su kuo mažiau pinigų“, – situaciją komentavo D.Jasaitis.
Investuoja Klaipėda
„Nida nėra labai laiminga ir patenkinta“, – sako Romena Savickienė, jau girdėjusi kaimyninės savivaldybės priekaištus dėl kruizinių turistų.
Klaipėdos turizmo ir informacijos centro direktorė pabrėžia, jog regionas turėtų dirbti kartu.
„Pirmiausia, priimame kruizinius laivus Lietuvoje. Noriu pabrėžti žodį Lietuva, mes neturime kiekvienas savęs atskirai identifikuoti – Klaipėda, Palanga, Neringa ir panašiai. Kruizinis laivas ir turistas atvyksta į Lietuvą. Taip jau Dievulio duota, kad Klaipėda yra vienintelis uostas ir laivai plaukia čia.
Jei Vilnius turėtų uostą ir būtų pasiekiamas, esu tikra, kad visai gali būti, laivai plauktų į Vilnių, bet šiandien ir ateity laivai plauks į Klaipėdos regioną. Klaipėdos regionas dirbdamas sutelktomis jėgomis turėtų džiaugtis, didžiuotis ir laukti šitų turistų. Ir labai dažnai skaudoka išgirsti, kad Neringai nepatinka, nes per mažai turistai išleidžia pinigų ir taip toliau.
Tai tuomet norėtųsi pasakyti, kad Klaipėdos miestas ir uostas įdeda gana daug lėšų tam, kad prisiviliotų kruizinius laivus į Klaipėdą, ko, deja, nedaro kiti. Nei Nida, nei Palanga, nei Šaltojo karo muziejus Plateliuose, nei Kretinga, Šilutės regionas prie viliojimo visiškai neprisideda, bet turi garantuotus turistus“, – situaciją komentavo R.Savickienė.
Trūksta originalumo
Moters teigimu, jei turistai neperka suvenyrų, derėtų susimąstyti, ar jie tikrai originalūs. Direktorė siūlė pergalvoti per savo prizmę – ką patys perkame keliaudami.
„Tai turi būti originalūs, patrauklūs, įdomūs suvenyrai. Reikia suprasti, kad kruiziniai turistai lanko visas Baltijos šalis, nes tai Baltijos šalių kruizas, ir to gintaro yra ir Lenkijoje, ir Lietuvoje, ir Estijoje, ir Latvijoje, visur jo yra, bet jei tai originalūs dirbiniai, normalios kainos, turistai perka. Ir Klaipėdoje turime ir organizuojame turgelius, jomarkus, matome, kas originalu, įdomu, žmonės perka“, – sakė R.Savickienė.
Moters teigimu, skųstis dėl turistų antplūdžio Nidai nederėtų, nes šie Kuršių nerijoje praleidžia geras penkias valandas. Juos vežantis autobusas moka už persikėlimą keltu, ekologinį mokestį, kainuoja bilietai į Thomo Manno muziejų. Dažnai grupės pietauja Neringoje, tad išleidžia pinigus maitinimo sektoriuje.
„Mes, klaipėdiečiai, turėtume supykti, nes dažnai siūlomos ekskursijos Klaipėda-Palanga, Klaipėda-Neringa, turistai pas mus praleidžia daugiausia valandą ir toliau išvežami. Klaipėda turėtų būti tarsi įsižeidus, net nežinau, kokį čia ir tikslesnį žodį suradus, nes mes mokame pinigus, kviečiame, daug įdirbio darome, o išvežame kitur. Bet mes nusprendėme, kad turime būti bendras regionas, jei turistas išleido pinigėlį Nidoje, tai liko mūsų krašte.
Mums svarbu, kad klientas liktų patenkintas, kad išplaukęs iš Klaipėdos prisimintų, kaip buvo smagu Lietuvoje, ir norėtų sugrįžti. Kelionės kruizais yra tarsi prisilietimas prie miesto, turi norėtis sugrįžti atgal ir pabūti čia ilgiau. Girdime iš turistų išlydint laivą: „Aš būtinai čia sugrįšiu.“ Turime padaryti viską, kad turistas, kuris turi mūsų krašte tik 5, maksimaliai 7 valandas, pajustų pirmą skonį ir vėl užsinorėtų pabūti čia. Turime tokių turistų. Tarptautinėse turizmo parodose, ypač Vokietijoje, prieina turistai ir sako:
„Žinot, aš buvau kruiziniu laivu, o dabar noriu važiuoti po visas tris Baltijos šalis kemperiu arba skrendu su lėktuvu.“ Mes turime siekti ir visos šalys to siekia, kad turistas sugrįžtų. Kai pradeda Nida sakyti, čia kelios valandos ir nieko neduoda, na, nidiškiai irgi kelius Klaipėdos naudoja, turistai per Klaipėdą į Nidą pravažiuoja, kaip paskaičiuoti, ar buvo naudinga, ar nenaudinga“, – kalbėjo R.Savickienė.
Atvyksta trys laivai
Trečiadienį Klaipėdoje viešės trys kruiziniai laivai vienu metu. Turizmo specialistams bus tikras iššūkis sukoordinuoti turistų srautą.
„Tą dieną, jei neklystu, apie 50–60 autobusų pajudės po visą regioną. Agentūrų laukia didelis darbas viską sukoordinuoti, kad autobusai keltų persikeltų, vieni sustos Juodkrantėje, kiti iškart į Thomo Manno muziejų vyks, grįždami sustos čia, ir t.t.
Kiekvienas kruizinio turisto žingsnis pamatuotas laiku. Tai ne taip linksma, kai turi paruošti maršrutus, agentūros skaičiuoja žingsnius, laiptelius, viską kas įmanoma. Čia nėra taip, kad nespėjo į keltą ir gali plaukti su kitu – jis negali, nes privalo grįžti į laivą laiku, negali užtrukti.
Daromas milžiniškas darbas ir daromas ieškant tiek techniškai tvarkingų, gražių, normalių autobusų, profesionalių gidų. Antras etapas – sukoordinavimas, sustygavimas, kad vienu metu neateitų į muziejų penkios grupės, nes jie netilps“, – kalbėjo R.Savickienė, kuri apie kruizinių laivų turistus gali kalbėti itin daug.
Direktorė teigė jau kalbėjusi su Neringos savivaldybe ir siūliusi atrasti papildomų atrakcijų turistams. Ties muziejumi galėtų skambėti gyva muzika, o gal galima būtų vaišinti kava, arbata ar saldainiais, kuriuos mėgo T.Mannas.
„Čia aš buriu iš kavos tirščių, tačiau iš to Nida irgi galėtų užsidirbti, reikia tiesiog suktis ir galvoti. Nėra geriau, kai 200 turistų ateina. Tai mūsų darbas, kaip iš atostogaujančio žmogaus paimti pinigėlius, nes atostogos yra išlaidos, norisi leisti pinigus, kad būtų malonumas, o mes turime daryti viską, kad tas malonumas jiems ateitų ir jie noriai už tai sumokėtų“, – įsitikinusi klaipėdietė.
Į Klaipėdą šį sezoną turėtų atplaukti 53 kruiziniai laivai.
