Pagrindinė Penshurst puošmena – 13 a. pilis, apsupta nuostabiu sodu. Originalus viduramžių pastatas - puikiausias to laikmečio architektūros pavyzdys.
Šis nuostabus viduramžių šedevras priglaudė po savo stogu ne vieną žymią Anglijos šeimą, tačiau nuo 1552 m. tapo Sidney šeimos namais (karalius Edvardas VI padovanojo ją Williamui Sidney), kur gimė seras Philipas Sidney – dvariškis, kareivis, poetas.
Tai pasakiškai graži pilis, galinti didžiuotis didele senovine sale "Baron's Hall", kur kažkada vykdavo triukšmingos puotos. Pasakojama, kad viršuje, šalia salės, buvo kambariai su slaptais langeliais, per kuriuos damos galėdavo sekti savo vyrus.
Salėje likęs aštuonkampis židinys, kurį ir dabar užkuria tam tikromis progomis. Dalis pilies ir sodai atviri visuomenei. Nusipirkus bilietą galima lankyti pilį su sodu arba tik sodą. Pilyje ne kartą buvo filmuoti įvairūs televizijos šou ir filmų scenos – "Karalienės sesuo", "Merlin", "Marija, Škotijos karalienė" ir t.t. Pilyje ne kartą lankėsi žymūs asmenys, pvz. Elžbieta I, Henrikas VIII ir kt. Čia nevengia užsukti ir šiuolaikiniai monarchai – 1987 m. lankėsi karalienė Elžbieta motina su Velso princu.
Pilyje veikia ir žaislų muziejus, turintis be galo įdomių eksponatų, tokių kaip lėlės monstrų veidais.
Šalia pilies – vienas didžiausių sodų šalyje, apsuptas siena. Beveik šimtmetį sodas buvo apleistas, ir tik 1850 m. architektas G.Devey prikėlė jį naujam gyvenimui, išsaugodamas senojo sodo struktūrą. Originalus sodo planas nepasikeitė iki mūsų dienų. Padalintas į atskiras zonas, stebina savo įvairove – į atskiras sodo dalis patenkama pro augalų arkas ar kitaip apiformintus praėjimus. Vaikštai tarsi po atskirus kambarius. Kiekviena dalis skiriasi stiliumi ir paskirtimi (rožių sodas, Anglijos vėliavos spalvų gėlynas, riešutynas ir t.t.). Pati seniausia sodo dalis šiaurinėje pusėje – viduramžiais čia buvo užveistas elnių parkas.
Į pietus nuo pilies suformuotas itališko stiliaus sodas su tvenkiniu, fontanu, aprėmintas dailiai apkirptais krūmais ir medeliais. Visoje teritorijoje akis džiugina fontanėliai, skulptūros, žavinguose kampeliuose prisėsti masina suoleliai, ant kurių ir prisėdame. Palei aukštą sieną medžiai, susisiekdami ištiestomis šakomis, šoka paslaptingą šokį. Špaleriniu būdu auginami užima nedaug vietos, o žiūrisi nepaprastai gražiai. Viena dalis sodo tarsi atkeliavusi iš knygos „Alisa veidrodžių karalystėje". Magnolijos nustebino milžiniško dydžio žiedais. Tačiau kurioje sodo dalyje bebūtum, iš visur matosi pilies kuorai.
Gerai, kad atsikėlėme anksti ir buvome vieni pirmųjų lankytojų. Išeidami prie kasų matėme nusidriekusią netrumpą eilę. Šalia pilies esanti pievelė pilna šeimų su vaikais, maklinėjančių po pievą, kaip ir greta besiganančios avys. Toje pačioje pievoje pavasariais vyksta amatininkų mugės.
Nepaprastai vaizdingame Penshurst kaime kas žingsnį akis džiugina Tiudorų ir Viktorijos laikų epochos namai. Senieji mediniai karkasiniai pastatai atrodo įspūdingai. Jeigu ne šiuolaikiniai automobiliai, pasijustum tarsi perkeltas kelis šimtmečius atgal. Ypač, kai tarpuvartėje suburbuliuoja kalakutas. Nors, tiesą sakant, vietomis įsitaisę palei namus juosiančias gyvatvores originalūs senoviniai automobiliai vaizdo labai negadina.
Savaime aišku, kad tokioje vietoje ir degalinė negali būti kitokia, kaip tik senovinė. Kažkada šiame pastate buvo kaimo kalvė.
Užsukame ir į pilko akmens Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, pastatytą 1115 m. Bažnyčios kieme stovi akmeninis stalas, kuris buvo naudojamas kartą per metus, siekiant paskirstyti pinigus kaimo gyventojų reikmėms.
Dauguma žmonių atvyksta pamatyti Penshurst pilį su sodu, tačiau tikrai neverta skubėti išvykti neapžiūrėjus paties kaimo, nes tai tikrai ypatinga vieta.