Kartu su bendraminčiais jonavietė pradėjo dalyvauti įvairiose šalyse vykstančiuose pėsčiųjų žygiuose.
„Jei ne žygiai, aš turbūt nekeliaučiau. Visų pirma, nesu iš tų žmonių, kurie planuojasi savarankiškas keliones ir gali keliauti nors ir vieni. Į tarptautinius pėsčiųjų žygius važiuoju su bendraminčių kompanija“, – sakė I.Prokofjeva.
Pomėgį eiti Inga atrado maždaug prieš ketverius metus, iš viso Lietuvos keliais ji jau nuėjusi daugiau nei apie pusantro tūkstančio kilometrų.
Išvaikščiojusi Lietuvą Inga pradėjo domėtis žygiais kitose šalyse. Mat tai – ne tik ėjimas nustatytu maršrutu, tačiau ir galimybė pažinti bei aplankyti kitą šalį.
Neseniai I.Prokofjeva kartu su bičiuliais viešėjo Izraelyje, kur Gilboa apylinkėse vyko jubiliejinis pėsčiųjų žygis.
Dvi dienas žygeiviai pažymėta trasa turėjo nueiti po 20 kilometrų. Tačiau lietuviai šalyje užsibuvo ilgiau ir iš viso nuėjo apie 100 kilometrų.
„Pagalvojome, kad jei važiuojame, tad pabūsime ten ilgiau ir tuo pačiu pakeliausime po šalį. Žinoma, pėsčiomis.
Tiesa, norėjome aplankyti kuo daugiau skirtingų objektų, kurie vienas nuo kito yra nutolę maždaug 30–40 kilometrų. Todėl išsinuomojome automobilį ir, nuvykę į norimą vietą, toliau jau keliaudavome pėsčiomis. Per dieną nueidavome vidutiniškai apie 15 kilometrų“, – pasakojo I.Prokofjeva.
Tiek Inga, tiek jos bendražygiai vienu ypu pėsčiomis yra įveikę ir šimtą kilometrų, todėl atstumai Izraelyje jų negąsdino. Juolab kad kilometrai dažnai būna labai skirtingi.
Pavyzdžiui, jei tenka kopti uolomis ar šlaitais, eiti aukštyn vingiuojančiu keliu, tuomet vienas toks kilometras kartais gali prilygti penkiems kilometrams lyguma.
Keliautojai aplankė Tel Avivą, Nazaretą, Jeruzalę, kitus mažesnius Izraelio miestelius. Tačiau I.Prokofjeva sako, kad jai didžiausią įspūdį paliko gamta, ir ypač – Ein Gedi nacionalinis parkas, įsikūręs Judėjo dykumoje.
„Bent jau man jis buvo įsimintiniausias visos kelionės metu. Tai oazė viduryje dykumos su vandeniu, augalija, gyvūnija, įstabiais paukščių balsais, šaltiniais. Parke yra sužymėtos pėsčiųjų trasos, tad jomis ir ėjome“, – pasakojo jonavietė.
Tačiau įstabaus grožio parke esančios trasos tapo išbandymu ir patyrusiems žygeiviams – vietomis teko kone kabarotis uolomis, prisilaikant tik olose pritvirtintų metalinių laikiklių. Parke yra skirtingos trasos, pritaikytos įvairaus fizinio pajėgumo keliautojams, o lietuviai pasirinko vienas iš sunkiausių.
„Visko buvo, ir cypėm, ir sakėm, kad neisim. Kartais iš baimės suspurdėdavo širdis. Bet tai buvo nuostabus laikas“, – kalbėjo I.Prokofjeva.
Parke turistai gali aplankyti daug skirtingų objektų – visus metus veikiantį Davido krioklį, Arugot srovę palei tekantį upelį, Ein Gedi pavasarį, kai kylant aukštyn į kalną pasimato daugiau augalijos, autentiškas malūno liekanas, Dudim urvą, 5000 metų skaičiuojančią Neolito šventyklą, Sausąjį kanjoną, kurį gali pasiekti tik patyrę laipiotojai, senovinės Ein Gedi gyvenvietės liekanas, kur, kaip teigiama, žmonės gyveno geležies, persijos, helenizmo laikotarpiais.
Lietuviai keliautojai aplankė ir žydų kovos už laisvę simbolį Masadą – griuvėsius, esančius ant izoliuotos uolos pietų Izraelyje prie Negyvosios jūros.
Masada išgarsėjo po pirmojo žydų – romėnų karo, kai žydų sikarijų bėgliai įvykdė masinę savižudybę, nes po romėnų kariuomenės apgulties pralaimėjimas atrodė neišvengiamas. Šiandien Masada yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra viena populiariausių turistų lankomų vietų.
„Iki jos galima pakilti keltuvais. Tačiau ar mes kelsimės keltuvais? Žinoma, kad ėjome pėsčiomis. Vedantis kelias – neįprastai vingiuotas, ir net negaliu pasakyti, kiek kilometrų teko kopti, nors šiaip jos aukštis – tik 400 metrų. Tačiau kylant pėsčiomis stipriai vingiuotu keliu atstumas – visiškai kitoks“, – pasakojo I.Prokofjeva.
Lietuviai aplankė ir svarbiausias religines vietas. „Be to, Izraelyje labai daug sunkiai paaiškinamos didybės. Žinoma, maudėmės ir Negyvojoje jūroje, o kaip sakė viena rusė, pas kurią kelias naktis buvome apsistoję, būdami prie Negyvosios jūros mes maudomės ir kvėpuojame beveik visa Mendelejevo lentele – viskas, ką galima rasti gamtoje, yra čia“, – juokėsi I.Prokofjeva.
Jonavietė sako, jog kalbos apie tai, kad Izraelyje viskas brangu, yra perdėtos. „Seniau gal ir buvo brangu, tačiau kai Lietuvoje taip sukilo kainos, Izraelyje yra gal tik šiek tiek brangiau“, – kalbėjo keliautoja.
I.Prokofjeva apsilankė pėsčiųjų žygiuose Švedijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, o šią vasarą kartu su lietuvių žygeivių grupe jos laukia seniausias pasaulyje Nyderlanduose vykstantis pėsčiųjų žygis, kur per keturias dienas teks nueiti net 200 kilometrų.
Šiemet Neimegeno apylinkėse žygis vyks jau 102 kartą, o jame kasmet dalyvauja apie 50 tūkst. žygeivių.
Pateikti į jį gali ne kiekvienas ir kasmet dalis norinčiųjų dalyvauti negali – žygeivių grupių atranka vyksta loterijos principu. Lietuvių grupė šiemet – tarp laimingųjų.
Tarptautinius pėsčiųjų žygius organizuoja Tarptautinė pėsčiųjų lyga (IML), per metus jų vyksta kelios dešimtys – nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Pietų Korėjos, Japonijos, nemažai žygių Europoje, o vienas – ir Lietuvoje.
Lietuvos pėsčiųjų žygių asociacija, organizuojanti pėsčiųjų žygius po Lietuvą, yra IML narė, o „Lietuvos žygeivių festivalis“ Jurbarko apylinkėmis yra įtrauktas į tarptautinių žygių seriją.
