Pičeris ėmė kurtis 1913 metais, o jau 1918-aisiais oficialiai tapo miesteliu. Žmonės čia plūdo ne be reikalo – Pičerio apylinkėse buvo aptikti dideli cinko ir švino klodai. Tiesą sakant, Pičeris netgi buvo pavadintas kalnakasybos įmonės „Picher Lead Company“ garbei.
Daugiau nei pusė viso JAV per Pirmąjį pasaulinį karą panaudoto cinko ir švino išgavo Pičerio kalnakasiai. Ir jie tuo didžiavosi. Vienu metu kasyklose dirbo net 14 tūkstančių darbininkų, nors kai kurie iš jų gyveno ne Pičeryje. Miestelio augimas sustojo 1926 metais, kai jame buvo daugiau nei 14 tūkstančių gyventojų. Nuo tada metalų atsargos ėmė sekti ir miestelis traukėsi.
1960 metais Pičeryje gyveno tik 2,5 tūkstančiai gyventojų. 1967 metais kasyklos buvo uždarytos – švino ir cinko jose nebeliko. Tiksliau, jų jau buvo per mažai, kad metalai būtų pelningai išgauti. Tačiau kasyklos buvo apleistos net per daug – vanduo ir atliekos jose buvo tiesiog paliktos likimo valiai.
Nors buvo bandymų atliekas išvalyti, 2006 metais buvo nuspręsta, kad Pičerį būtina iškelti. O 2008 metais miestelį stipriai praretino ir tornadas.
Sprendimas iškelti Pičerio gyventojus buvo priimtas po to, kai buvo pastebėta, kad vietiniai vaikai pasižymi itin prasta sveikata, o gruntinis vanduo yra stipriai užterštas švinu. Žmonės gėrė stipriai užterštą vandenį, o į jų kiemus vėjas pūtė saldžias švino dalelėmis praturtintas dulkes. 1917–1947 metais 20 milijardų dolerių vertės iškasenų šaliai pasiūlęs Pičeris buvo paskelbtas nuodingiausia vieta JAV.
Problemų kėlė ne tik užterštumas, tornadas, bet ir pačios kasyklos. Dalis jų nebebuvo tinkamai paremtos, todėl galėjo įgriūti, prarydamos miestelio dalį. Gyventojai gavo piniginės paramos ir ėmė ieškoti naujų namų toliau nuo kalnakasybos atliekų kalvų.
2009 metais mokykla išleido paskutinę savo laidą, buvo uždarytas paštas, savivaldybė ir gyventojai išsiskirstė. Tiesa, prireikė dar 6 metų, kad miestelis oficialiai taptų tuščiu.
Keletas gyventojų užsispyrusiai atsisakė išvykti. Tarp jų buvo ir Gary'is Lindermanas, kuris kartojo, kad išsikels paskutinis. Lindermanas buvo farmacininkas ir tvirtino, kad negali išvykti, kai miestelyje yra dar bent vienas žmogus. Vėliau Lindermanas ir buvo tas vienintelis žmogus. 2015 metais Lindermanas mirė po staigios ligos ir Pičerio populiacija nukrito iki nulio.
Dabar Pičeryje nėra beveik nieko. Yra tik keletas išlikusių pastatų, kurie taip pat ten bus neilgai. Štai muziejų 2015 metais kažkas padegė – gerai tai, kad jame nieko vertingo jau seniai nebuvo.
