Andrius Pranskevičius yra konkurso „Negaliu gyventi be kelionių“ sausio mėnesio antros vietos laimėtojas. Dalyvaukite ir Jūs.
Kelionė tikrai labai spalvinga ir kontrastinga. Vaikštai trumpomis rankovėmis, maudaisi Negyvojoje jūroje, pavažiavus 30 km Jeruzalėje jau 50 cm sniego, apsnigtos palmės. Su nakvynėmis problemų tikrai nebuvo – pirma nakvynė Tel Avive vaikų žaidimo aikštelėje, su užuovėja ir nematomi iš šono, kol neprieini. Antra nakvynė naujai įkurtame parke Beer Shevoje, o trečia nakvynė ant paplūdimio gultų Negyvosios jūros pakrantėje.
Izraelis pasitiko šiltai, problemų patekti į šalį absoliučiai jokių, paso nesubjauroja, nededa jokio štampo, duoda lapelį, dar vadinamą Izraelio viza. Automobilio išsinuomoti vietoje nepavyko, nes nesvarbu kiek pinigų turi savo kortelėje, bet jei kortelė ne kreditinė arba su nuliniu kreditu – išsinuomoti automobilio nepavyks. Tad patraukėme lauk ieškoti pigiausio būdo nusigauti iki miesto. Pigiausią būdą radome.
Važiuoti autobusu kainuoja, einame į traukinį, ten mus pasitinka berniukas ir mandagiai paaiškina, kad „sorry“, bet traukiniai nevažiuoja dėl oro sąlygų. Lauke vakare +16. Kokios dar oro sąlygos, dėl kurių traukiniai nevažiuoja? Bet kaip vėliau supratome, mums tai tik į naudą, kadangi traukiniai nevažiuoja, tai galima pasinaudoti greituoju autobusiuku iki Tel Avivo, už kurį moka traukinių kompanija. Atgal nesukdami galvos taip pat jau tiesiu taikymu į nemokamą „šatlą“.
Tel Avive atsiduriame jau naktį, pirmi sutikti čiabuviai – bomžai, įsikūrę parkelyje, krūva palapinių, elektra, televizorius. Iš pradžių pamanėme, kad čia kažkas protestuoja, gal prieš konfliktą Gazos ruože ar panašiai. Galvojom, prisijungsim dalyvauti kartu, bet išlindęs iš palapinės čiabuvis paaiškina, kad jie yra benamiai, o mums paklausus, ar galima pas juos pasilikti pernakvoti kurioj nors palapinėj, kurių nemažai tuščių buvo, jie mielai sutiko. Mums miegoti dar per anksti – patraukėm „pasigeocachinti“ po Tel Avivą jūros link.
Bet per toli nusivilkom, tingėjom begrįžinėti į numatytą nakvynės vietą pas naujus draugus. Tel Avivas paliko labai teigiamą įspūdį, tiek naujasis modernusis Tel Avivas su savo dangoraižiais, ofisais, naujomis statybomis bei naujai įrengtais parkais, tiek senoji Jafa su savo blusturgiais, siauromis gatvelėmis, muziejais.
Vietiniai (neskaitant turkų, arabų, beduinų) tikrai malonūs, ko paklausi – tą gausi. Išsilavinę, pasiruošę pagelbėti ir puikiai kalbantys angliškai. Tiek vaikai, tiek 80-90 metų diedukai. Malonūs iki sunkiai suvokiamo lygio, kai, pavyzdžiui, paskutinę dieną Tel Avive prie mūsų prieina moteris ir sako:
– Jūs turistai?
– Na, taip.
– Mano klausimas nuskambės kiek keistai, bet aš planuoju išvažiuoti į šiaurę ir nenoriu palikti tuščio buto. Ar jūs nenorėtumėte nemokamai pagyventi mano bute?
Neįtikėtina. Nepažįstami žmonės mums siūlo raktus nuo savo buto. Deja, mes paskutinę dieną Izraelyje buvome, o, be to, net jei tai būtų nutikę ir pirmą dieną, vis viena nebūtumėme sutikę, nes atvykome pavalkatauti, o ne užsisėdėti vienoje vietoje. Bet ne čia esmė, esmė žmonių paprastumas ir pasitikėjimas.
Šalis labai labai saugi, pilna ginkluotų kareivių, visi jauni, nes privalo atlikti po mokyklos privalomąją tarnybą. Moterys – 2 metus, vyrai – 3. Izraelietės labai simpatiškos, malonu akis paganyti, tad gražios ginkluotos moterys atrodo gan savotiškai. Tranzuoti jokių problemų. Gal todėl, kad visos tranzo viltys buvo sudėtos į tranzuojančią mano 9 metų žvirbliuką, tačiau laukti ilgiau 15 minučių neteko.
Iš esmės, neskaitant miestų, šalis nykoka – purvinos vienodos dykumos. Miestai, kuriuos aplankėme, buvo Tel Avivas, Jeruzalė, Beer Sheva ir kurortinis miestelis šalia Negyvosios jūros. Tel Avivas, kaip minėjau, – superinis miestas, Beer Sheva vietiniai įvardino kaip „City-Trash“, nors parkas, kuriame nakvojome, labai tvarkingas, gal todėl, kad visai naujas. Jeruzalė graži savo architektūra, bet iš esmės visiškai turistų nutryptas ir numyžtas miestas. Tos dienos, kurią jam skyrėme, man asmeniškai labai gaila, bet kaip ir privalu pliusą užsidėti.
Miestas gali būti įdomus ne tokiems eretikams kaip aš, bet fanatikams tikintiesiems, kurie kiša popieriukus į Raudų sieną, kurią išvalo kas vakarą, bučiuoja šventais paskelbtus akmenis, ropoja kryžiaus keliais ir t.t. Aš tame nei kažkokio žavesio, nei egzotikos nemačiau, tad stengėmės pabėgti iš šitos turistų mekos jau tą patį vakarą. Vienintelė dėmesio verta egzotika Jeruzalėje man asmeniškai buvo palmės su sniegu.
Na, o labiausiai patiko Negyvoji jūra. Jūra, esanti 400 m žemiau jūros lygio. Maudynės tarp to druskos prisotinto glicerino yra kažkas sunkiai nupasakojamo, nepakartojamo ir būtino išbandyti šiame gyvenime.
Kurortiniame miestelyje sužinojom apie lankomą vietą „hot springs“ ir tai buvo kelionės vinis, nes beieškodami „hot springs“ patekom į nepaprasto gražumo kanjoną, kuriuo neblogai pasiėjome. Taip patiko, kad nepasikuklinome ir paėmėme maksimalų maršrutą, nuo kurio mus bandė atkalbėti ne vienas sutiktas gidas, perklausdamas po kelis kartus, ar mes tikrai suprantame, kur einame. Mes supratome. Tik mūsų ta lankytina vieta „greit pašokam pažiūrėti ir varom toliau“ užsitęsė iki vidurnakčio. Bet tai tikrai to verta. Bent jau mums, gamtos, o ne turistinių vietų, mėgėjams.
Apie „Geocatching“ galite skaityti čia.
„Geocachinantys“ neliks nuskriausti. Lobių labai labai daug, su puikiais aprašymais. Gal kiek per daug „multicache“, bet geresnio gido kažin ar galima tikėtis. Tik kad tokie miestai kaip Beer Sheva turi vos 1 lobį, bet Tel Avive ten jų kas porą šimtų metrų, nes miestai tikrai turi ką parodyti.
Autobusų kainos kaip ir LT, jais daugiausia ir keliavome. Tai ir buvo pagrindinės mūsų išlaidos vietoje. Pieno litras kainuoja ~ 7 Lt, tad teko apsieiti be pieno. Duonos kainų nežinom, nes ten jų kalnai sukrauta. Tad maitinomės nemokamom košerinėm bulkom, duonom, paplotėliais ir vandeniu. Duonos užteko ne tik mums, bet ir karveliams, varnoms, žvirbliams ir dar nemažai išmėtėm, kai jau nešti buvo per sunku :)
Kelionės biudžetas į Aziją:
Bilietai Vilnius-Tel Avivas-Vilnius po 190 Lt
Maistas iš LT man ir žvirbliukui + sausi daviniai – 35 Lt
Autobuso bilietai malantis po Izraelį man ir žvirbliukui – 188 Lt
Vanduo, bulka, duona, nakvynė – 0 Lt
Viso: po 302 Lt man ir žvirbliukui už puikų laiką Izraelyje.
Išvada viena – nuvažiuoti ten tikrai būtina, tik ką ten veikti daugiau nei savaitę turint automobilį – sunkiai įsivaizduoju.
