Slidinėjimo kurortas, kaip ir visa Juodkalnija, garsėja mažomis kainomis – visos dienos pasas čia tekainuoja 15 eurų, neįtraukiant įrangos kainos. Palyginimui, 2 valandos Liepkalnio trasoje kainuoja 10 eurų.
Juodkalnijoje tėra 4 slidinėjimo kurortai, ir Kolašinas yra didžiausias jų – trasų ilgis sudaro 70 kilometrų. 15min aplankė jį kartu su VOYAGE iššūkio dalyvių komanda.
Nėra kur apsistoti
Slidinėjimo kurorte yra du keltuvai. Senesnis dvivietis veikia net ir vasarą – jis užkelia lankytojus į beveik pusantro kilometro aukštį. Kadangi kyla ir leidžiasi lėtai, vasarotojai turi pakankamai laiko pasigėrėti atsiveriančia Komovi kalnų panorama.
Per metus čia apsilanko apie 40 tūkst. žmonių. Daug jų – 40 proc. – sudaro vietiniai Juodkalnijos gyventojai. Taip pat kurortas sulaukia turistų iš Albanijos, atvyksta jų iš Kosovo, Dubrovniko, šiuos kalnus pamilo ir prancūzai bei rusai.
Tiesa, kurortas neturi viešbučio. Keliautojai apsistoja už maždaug 10 minučių, keliaujant automobiliu, nutolusiame Kolašino mieste. Žiemą iš miesto iki kurorto važinėja specialus autobusas. Tiesa, ir pačiame Kolašine nėra daug nakvynės vietų.
Todėl, kaip 15min pasakojo kurorto direktorius Bobanas Štepanovičius, įmonė ketina statyti viešbutį – tam jau yra gautas leidimas.
Bėga nuo mokesčių
Slidinėjimo kurortą valdo įmonė „Caldero trading limited“. Tai yra Kipre registruota įmonė, nors jos akcininkai yra Juodkalnijos gyventojai.
B.Štepanovičius sakė, kad taip įmonė sutaupo – mat Kipre mokesčiai yra mažesni.
„Čia pridėtinės vertės mokestis siekia 19 proc. Tai yra labai daug“, – aiškino kurorto direktorius.
Nors verslininkas mokesčių savo valstybei ir nenori mokėti, valdžia įmonei padeda. Sklypas kalno papėdėje priklauso bendrovei, o už valstybinius kalnus jai mokėti nereikia – naudojasi jais nemokamai.
Be to, kaip anksčiau 15min aiškino 5 žvaigždučių viešbučio Budvoje savininkas Žarko Radulovičius, Juodkalnijos vyriausybė itin remia turizmo verslą, mat net 87 proc. BVP sudaro paslaugų sektorius.
Jeigu dabar kas sumanytų statyti viešbutį, jiems žemės mokesčio apskritai nereikėtų mokėti. Taip pat nereikia valstybei mokėti mokesčių už darbuotojams mokamus atlyginimus, o už šiukšlių išvežimą, elektrą ar vandenį tereikia sumokėti pusę sumos – pradedančiajam verslui penkerius metus likusias išlaidas dengia valstybė.
Juodkalnija taip pat garantuoja iš banko besiskolinantiems viešbučių statytojams – paskolos jiems tekainuoja 3 proc., o likusią palūkanų sumą dengia valstybė.
Nors ir Ž.Radulovičiaus viešbutis, ir kurortas, kuriam vadovauja B.Štepanovičius, yra unikalūs Juodkalnijoje, slidinėjimo kurortui sekasi ne taip gerai, kaip „Splendid“ viešbučiui Budvoje. Kodėl?
Kliūtis – kalba
Europos socialinio verslumo ugdymo ir inovatyvių studijų instituto direktorė Simona Šimulytė mano, kad slidinėjimo kurortas, kurį aplankė su savo mokiniais, VOYAGE iššūkio dalyviais, turi dar daug neišnaudotų galimybių.
Ji pastebėjo, kad B.Štepanovičius kalbėjo laužyta anglų kalba, ne iki galo suprato kai kuriuos 15min ir VOYAGE dalyvių klausimus.
VOYAGE dalyvis Edvinas taip pat gūžčiojo pečiais - kurortas yra išties gražus, tačiau daug jo galimybių yra neišnaudota. Pavyzdžiui, Kolašino miestelis nėra labai patrauklus turistams, be to, ten tėra 1000 svečių lovų, kai kurortas per metus aptarnauja 5000.
15min žurnalisto kelionę į Juodkalniją apmokėjo VOYAGE iššūkio organizatoriai. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.
