Skolų dar prieš pandemiją apkrauta bendrovė, kaip ir kiti oro vežėjai, smarkiai nukentėjo dėl apribojimų, kurie buvo nustatyti siekiant pažaboti naujojo koronaviruso plitimą.
Lapkričio 9 dieną trečia pagal dydį Europos pigių skrydžių bendrovė sulaukė naujo smūgio, kai Norvegijos vyriausybė, anksčiau šiais metais bendrovei suteikusi 3 mlrd. kronų (277 mln. eurų) vertės garantijų, atsisakė skirti daugiau lėšų.
Todėl oro bendrovė nusprendė Airijoje prašyti teismo apsaugos nuo bankroto dviem savo patronuojamosioms įmonėms: „Norwegian Air International“, kuri vykdo didelę dalį oro vežėjos tarptautinių skrydžių, ir „Arctic Aviation Assets“, kuri tvarko jos orlaivių parką.
Mūsų tikslas – su suinteresuotosiomis šalimis rasti sprendimus, kurie mums leisti tapti finansiškai stipresne ir saugesne oro bendrove,
„Sprendimą pagal Airijos įstatymus siekti apsaugos, kad būtų galima įvykdyti reorganizaciją, priėmėme siekdami užtikrinti „Norwegian“ ateitį“, – pareiškė oro bendrovės vadovas Jacobas Schramas.
„Mūsų tikslas – su suinteresuotosiomis šalimis rasti sprendimus, kurie mums leisti tapti finansiškai stipresne ir saugesne oro bendrove“, – pridūrė jis.
Dėl pandemijos, kuri buvo iš esmės paralyžiavusi oro eismą visame pasaulyje, jau žlugo nemažai oro vežėjų, įskaitant Čilės ir Brazilijos oro bendrovę LATAM, Kolumbijos „Avianca“, Pietų Afrikos „South African Airways“ ir „Comair“, taip pat Didžiosios Britanijos „Flybe“.
Skrydžius tebevykdančios oro bendrovės iki šiol išsilaikė versle tik panaikinusios dešimtis tūkstančių darbo vietų.
Metų pradžioje „Norwegian“ vykdė skrydžius 140 orlaivių ir turėjo 10 tūkst. darbuotojų. Dabar įmonėje tebedirba tik 600 darbuotojų, o skrydžius vykdo tik šeši orlaiviai.
Trečiadienį bendrovė pareiškė tęsianti veiklą, kol vyks derybos dėl jos finansinės padėties.
„[Restruktūrizavimo] procesas turėtų tęstis iki penkių mėnesių“, – per spaudos konferenciją pareiškė J.Schramas.
