Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje Journey.lt. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
Pirmąją dalį apie kelionę į Jordaniją skaitykite čia: Neturistinis vakarėlis su vietiniais ir kodėl gali nuvilti Negyvoji jūra
Vadi Rumas
Kitą dieną porą valandų važiavau pro nuostabų, kupiną spalvų Dana rezervatą. Tuomet nėriau į Vadi Rumo dykumą. Joje pirmieji žmonės apsigyveno prieš 12 000 m., tačiau dabar ji praktiškai negyvenama. Likę tik tie, kurie migruoja su savo gyvulių bandomis. Jie seka paskui žaliuojančias vietas gyvuliams ganyti.
Prieš įvažiuodamas į dykumą perpus nuleidau visureigio padangų slėgį, kad būtų geresnis sukibimas. Šią dieną apvažiavau šaltinį, kopas, uolas, uolų tiltus ir kitus nuostabius objektus. Išnuomotas „Mitsubishi Pajero“ tikrai gerai atliko savo darbą. Be vargo įveikiau net stačiausias kopas.
Dykumoje mačiau tik beduinų vairuojamus senus visureigius ir nė vieno savarankiškai vairuojančio. Dauguma palieka automobilius prie įvažiavimo į dykumą ir nerizikuoja užklimpti. Važiuoti ir orientuotis dykumoje taip pat lengva. Pasiėmus žemėlapį telefone ir įsijungus reljefo vaizdą galima lyginti su popieriniu žemėlapiu, kurį duoda įvažiuojant į dykumą, ir lengvai galima rasti norimus taškus.
Vakare prieš sutemstant pradėjau ieškoti apgyvendinimo vietos – palapinių. Kadangi savininkas nesugebėjo tiksliai nurodyti „Google Maps“ paskyroje savo vietos (kas yra pats svarbiausias dalykas dykumoje), tai teko gerą valandą sukti ratais ir klausinėti vietinių, kurie visi kaip įmanydami melavo bei siūlė apsistoti pas juos.
Galiausiai susiradus nakvynės vietą priėmė draugiškas beduinas, pagamino vakarienę smėlyje įkastoje statinėje. Pabendravome, papasakojo keletą istorijų, parūkėme kaljaną ir labai gerai išsimiegojau ožkų kailių tvarkingoje palapinėje. Nebuvo nei skambančios mečetės, nei automobilių garsų.
Kitą dieną vėl važinėjau dykumoje tarp įvairiaspalvių tarpeklių, raižinių uolose ir visų kitų grožybių. Pravažiavau pro marsietiškus namelius su stikliniais stogais. Beje, Vadi Rumo dykumoje filmavo filmus apie Marsą („The Martian“ (2015), „The Last Days on Mars“ (2013), „Red Planet“ (2000), „Mission to Mars“ (2000)), ir kaip tik „The Martian“ komanda gyveno šiuose namukuose.
Išvažiuodamas vietiniame autoservise į padangas pripūčiau oro ir baigiau ralio pasirodymą. Vadi Rumo dykuma tikrai hipnotizuojanti ir labai graži. Joje galima pasijusti, kad esi kitoje planetoje. Dar didesnį malonumą patyriau tyrinėdamas šią dykumą vairuodamas visureigį pats. Pasijaučiau kaip Dakaro ralio vairuotojas. Visiems, kam tai patinka, patariu tai padaryti ir nebijoti. Tikrai paliks įspūdį.
Akaba
Vakare teko važiuoti porą valandų iki Akabos kurorto. Jame galima rasti krištolo žydrumo vandenį ir paskendusią karo techniką. Populiaru nardyti prie nuskendusio tanko ar lėktuvo. Keistas dalykas, į kurį negalėjau atsižiūrėti ir kuris kėlė nuostabą buvo tas, kad mieste beveik visa žemė prie jūros yra vietinių apsėta salotomis. Ten įkurta daug mažų darželių. Visur pasaulyje šie plotai yra išpirkti prabangių viešbučių arba įrengti parkai ir žaidimų aikštelės. O čia aukso vertės žemėje tiesiog sėjamos salotos.
Vakare vaikščiodamas po miestą užsukau į keletą saldumynų parduotuvėlių, kuriose stipriai persivalgiau vietinių skanėstų. Taip pat radau labai įdomią vietelę, kurioje sėdėjo daug vietinių. Čia jie rūkė kaljaną ir žiūrėjo televizorius. Per juos transliavo seksualių moterų imtynes su užrašais „Playboy“. Prisėdau pas juos ir po imtynių žiūrėjau futbolą. Tikras musulomoniškas vyriškas vakaras.
Amanas
Po 6 valandų vairavimo grįžau į sostinę Amaną. Aplankiau Jordanijos karališkąjį automobilių muziejų, kuriame stovi ne tik senoviniai, bet ir nauji prabangūs superautomobiliai.
Palikau visureigį prie viešbučio ir persėdau į taksi. Musulmoniškoje kelių betvarkėje nenorėjau vairuoti. Senamiestis, parduotuvėlės, gatvės maistas ir triukšmingas turgus, kuriame kaip ir visoje Jordanijoje nuolatos vietiniai sveikina atvykus į Jordaniją ir taria „Welcome“. Vakare užlipau ant kalno, nuo kurio atsivėrė puikus miesto vaizdas. O vienu metu užgiedojus visoms mečetėms mieste buvo galima pasinerti į transo būseną nuo grožio ir garso.
Savaitės laiko Jordanijoje tikrai užtenka. Galima aplankyti ir graikų-romėnų griuvėsius bei Negyvąją jūrą. Pažinti įspūdingąją Petrą ir paklaidžioti Vadi Rumo dykumoje. Kol dar yra pigių tiesioginių skrydžių iš Lietuvos, tol tikrai verta aplankyti šią šalį.
Naujausius autoriaus įrašus ir filmus rasite kelionių tinklaraštyje Journey.lt. „Facebook“ autorių galite sekti ČIA.
