Žygiai po Norvegijoje stūksančius kalnus suvilioja ne vieną šioje šalyje apsilankantį keliautoją. Tuo tarpu trokštantys save fiziškai išbandyti rimčiau ir kartu leistis į dvasines paieškas neretai pasirenka praeiti vienu iš Šv. Olafo kelių, kuriais piligrimai keliauja jau šimtus metų.
Po šv. Olafo vardu slepiasi Olafas II Haraldsonas – Norvegijos karalius, šalį valdęs nuo 1015 iki 1028 metų. Po to, kai 1030 metais žuvo Stiklestado mūšyje, jis buvo paskelbtas kankiniu ir šventuoju. Tai lėmė pradėję sklisti gandai apie šio karaliaus įvykdytus stebuklus: išgydytus sužeistuosius, akluosius ir nebylius, išlaisvintus belaisvius bei užgesintus gaisrus.
Šv. Olafo atminimui įprasminti sukurta daug meno kūrinių, visoje Šiaurės Europoje pristatyta maldos namų. Yra žinoma, kad maždaug iki 1540 m. šv. Olafo garbei iškilo mažiausiai 340 bažnyčių ir koplyčių, iš kurių net 288-ios buvo ne Norvegijoje.
Ištisus šimtmečius po šv. Olafo mirties piligrimai keliavo per Skandinaviją maršrutais, vedančiais į Trondheimo miestą Norvegijoje, kur jis ir yra palaidotas. Vieta, iš pradžių buvusi paprasta medine koplyčia virš šventojo kapo, laikui bėgant virto nuostabia Nidaros katedra. Čia dabar tradiciškai karūnuojami Norvegijos monarchai.
Atsižvelgiant į gilią piligrimystės tradiciją ir istorinį palikimą, siejamą su šv. Olafo asmenybe, 2010 metais Šv. Olafo keliams buvo suteiktas Europos Tarybos kultūros kelio sertifikatas.
Šiuo metu prie šio kultūros kelio įvairios institucijos ir asociacijos yra prisijungusios penkiose šalyse: Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje ir net Estijoje. Pastarosios sostinėje Taline stūkso šv. Olafo vardu pavadinta bažnyčia, viena aukščiausių visame mieste.
Kad aplankytų Trondheime esantį šv. Olafo kapą, keliautojai žygiuoja ne tik per pačią Norvegiją – maršrutai driekiasi ir per kitas Šiaurės Europos šalis. Jų versijų yra pačių įvairiausių: nuo trumpų vienos dienos išvykų iki kelias savaites trunkančių kelionių.
Visgi, kaip portalui 15min sako Šv. Olafo kelių vadybininkas Hansas Mortenas Løvrødas, pagrindiniu maršrutu laikomas gražusis Gudbrandsdalsleden kelias, prasidedantis Norvegijos sostinėje Osle ir besidriekiantis 643 kilometrus. Šiam atstumui nueiti prireikia apie 30 dienų.
Įdomu tai, jog kai kurie žygeiviai link Nidaros katedros keliauja ne tik sausuma. Egzistuoja ir Šv. Olafo vandens kelias, prasidedantis Suomijos mieste Turku ir besibaigiantis Ekerėje, Alandų salose. Šv. Olafo vandens kelias yra pirmasis piligrimų takas, jungiantis Suomiją ir Švediją per jūrą. Kaip pažymi H.M. Løvrødas, šis maršrutas yra „geras pavyzdys ir rezultatas to, jog šv. Olafo palikimas išplito po visą Šiaurės Europą“.
Kasmet šiuo piligrimų keliu pražingsniuoja žmonės iš daugiau nei 30 šalių.
Anot pašnekovo, bėgant laikui, Šv. Olafo kelių populiarumas Europoje tik auga. „Patenkinti keliautojai yra geriausia reklama“, – sako jis, pridurdamas, jog kasmet šiuo piligrimų keliu pražingsniuoja žmonės iš daugiau nei 30 šalių.
H.M. Løvrødas patikina – nors Šv. Olafo keliai užgimė religiniu pagrindu, šiuo metu į juos leidžiasi ir netikintys žygeiviai. Jie tiesiog trokšta išbandyti savo galimybes, susilieti su vietine kultūra, apžiūrėti viduramžių laikų bažnyčias bei ūkius, veikiančius jau šimtus metų, ir taip praturtėti dvasiškai.
„Šiandien gyvename įvairialypėje ir daugiareligiškoje, daugiakultūrėje ir sekuliarizuotoje visuomenėje. Žmonės ieško savo gyvenimo prasmės, lėto laiko, ramybės, priklausymo ir bendruomenės jausmo. Vieni žmonės vis dar turi religinę motyvaciją ir priežastį keliauti, kiti turi kitokių priežasčių ir tikslų, tačiau piligrimų keliuose yra laukiami visi“, – pabrėžia H.M. Løvrødas.
Paklaustas, kokią naudą tokie neretai fiziškai sekinantys nuotykiai gali suteikti žmogui, Šv. Olafo kelių vadybininkas atsako – tai ir džiaugsmas, kad judi tiek fiziškai, tiek emociškai, ir priklausymas kažkam daug didesniam už tave patį, ir platesnis žvilgsnis į gyvenimą.
Kalbėdamas apie Šv. Olafo kelių patrauklumą konkrečiai mums, lietuviams, pašnekovas kaip vieną iš esminių punktų įvardija artimą Šiaurės ir Baltijos šalių istoriją, įvairialypę gamtą bei svetingus vietinius žmones.
Ne ką mažiau svarbus, anot jo, yra ir malonus klimatas bei žemas Norvegijos kronos kursas. Be to, tam, kad pradėtume žygį, labai toli keliauti nereikia – tik iki Talino.
Daugiau informacijos apie Europos kultūros kelius rasite specialioje Kultūros paveldo departamento inicijuotoje 15min rubrikoje – „Europos kultūros keliai. Kas tai?“!
