„Nerimauju, kai turiu skristi senu lėktuvu“, – tokias mintis prieš skrydį ar jau po jo neretai išsako žmonės. Ilgametę patirtį turintis pilotas P.Smithas nusprendė atsakyti į daugumai kylantį klausimą, ar tikrai tokiam nuogąstavimui yra pagrindo, rašoma gazeta.pl.
Vis dėlto, piloto teigimu, žiūrint statistiškai, ryšys tarp orlaivio senumo ir saugumo yra visiškai nereikšmingas.
„Komerciniai lėktuvai gaminami taip, kad tarnautų beveik iki pasaulio pabaigos – tai yra viena iš priežasčių, kodėl jie tokie brangūs. Lėktuvai dažnai eksploatuojami 30 ar daugiau metų“, – sako P.Smithas.
Pilotas priduria, kad, natūralu, jog senesniems lėktuvams reikia daugiau techninės priežiūros, o atliekant patikras, orlaivio vertinimo kriterijai yra daug griežtesni. Atsižvelgiama į tokius veiksnius, kaip lėktuvo amžius, skraidytų valandų skaičius, pakilimai ir nusileidimai.
Seniausi lėktuvai priklauso Amerikos oro linijų bendrovėms. Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų vežėjų lėktuvų parkai yra vieni naujausių. Pilotas atskleidžia, kad iš 50 didžiausių vežėjų šiuo metu seniausią lėktuvų parką turi „Delta Air Lines“.
Kada lėktuvas išleidžiamas į pensiją? P.Smithas pripažįsta, kad terminas dviprasmiškas.
„Lėktuvai parduodami, nuperkami ar padedami į lentyną ne todėl, jog paseno ir pradėjo byrėti, o todėl, kad jų eksploatacija tapo neekonomiška“, – aiškina jis ir priduria, kad tai nebūtinai turi būti siejama su jų pagaminimo data.
Pilotas pabrėžia, kad lėktuvai turi tenkinti konkrečių rinkų poreikius. Anot jo, yra plonytė riba tarp to, kada lėktuvas dar uždirba pinigus, ir to, kada jis pradeda generuoti nuostolius. Nepatenkinami rezultatai lemia greitą lėktuvo atsisakymą ir jo pardavimą.
„Su kitu vežėju, kurio išlaidos, maršrutai ir poreikiai skiriasi, jis vėl gali būti pelningas“, – sako P.Smithas.
