Karališkieji pingvinai – visa galva aukštesni už papuasinius ir bene dvigubai už magelaninius pingvinus, rašo „Wired UK“.
Grupelę karališkųjų pingvinų prieš kurį laiką saloje užfiksavo kameros – dažniausiai jie vaikštinėdavo papuasinių pingvinų perėjimo vietose. Karališkųjų pingvinų galima aptikti ir kitose Patagonijos vietose, tačiau šioje saloje jie buvo pastebėti tik prieš kelerius metus. Kaip jie čia pateko, iš kur atvyko ir kiek jų iš viso yra – mįslė. „Mes nieko nežinome apie Martilo salos karališkuosius pingvinus“, – pripažino pingvinologė Sami Dodino iš Argentinos mokslinio instituto CADIC.
Ušuaja, piečiausia Argentinos vieta, dažnai vadinama „Pasaulio kraštu“. Jeigu nuo jos į pietus keliausite dar apie tūkstantį kilometrų, pasieksite Antarktidą.
Martilo saloje magelaniniai pingvinai, kurie skiriasi nuo kitų, nes iškasa urvus savo lizdams, gyvena jau nuo aštuntojo dešimtmečio. Paskutiniame XX a. dešimtmetyje prie jų prisijungė ir papuasiniai pingvinai – šiek tiek didesni, savo lizdams renkantys akmenukus.
Karališkieji – antri pagal dydį pingvinai pasaulyje. Už juos didesni tik imperatoriškieji. Jie išsiskiria oranžiniais „skruostais“ ir geltonai oranžine dėme ant krūtinės. Suaugę jie atrodo išties elegantiškai, nors mažyliai sukelia šypseną – yra nerangūs rudi kuckuiluoti paukščiukai.
Nėra žinoma, ar šie karališkieji pingvinai į Martilo salą atklydo netyčia, ar toks ir buvo jų tikslas. „Tikriausiai tai įvyko netyčia, – sakė CADIC tyrėja Andrea Raya Rey. – Galbūt jie, ieškodami maisto, keliavo po vandenyną.“
Kai ateina laikas šertis, karališkieji pingvinai lipa į krantą, dažniausiai grįžta į savo gimtąją koloniją, o tuomet – vėl į vandenį. Šiuo atveju jie galbūt pamatė kitus pingvinus Martilo saloje ir nusprendė išlipti joje, kad pasikeistų plunksnas.
Atlikę genetinius tyrimus tyrėjai nustatė, kad Martilo saloje gyvenantys papuasiniai pingvinai yra kilę iš Folklando salų. Gali būti, kad būtent iš ten atvyko ir karališkieji. Nors neatmetami ir kiti variantai, kad jie atplaukė iš Inutilio įlankos, esančios už kelių šimtų kilometrų, Stateno salos iš rytų arba Pietų Džordžijos salos Atlanto vandenyje, kurioje gyvena didelė karališkųjų pingvinų kolonija.
Kai Martilo saloje karališkieji pingvinai buvo pastebėti pirmą kartą, buvo manyta, kad jie dar nesubrendę, nes atrodė, kad jie nemėgina poruotis. Bet pastaraisiais metais pavyko padėti kiaušinius, o praėjusiais metais pirmą kartą išsirito jauniklis.
Deja, džiugesys truko neilgai – po kelių savaičių jauniklis mirė. „Manoma, kad tai įvyko dėl karštos vasaros Ušuajoje, – sakė Sami Dodino. Andrea Raya Rey pridūrė, kad mažylis, atėjus žiemai, tikriausiai būtų vis tiek žuvęs, nes tėvai atrodė nepatyrę, o ir kolonija yra labai maža. Paprastai karališkųjų pingvinų jaunikliai žiemą susiburia į vieną krūvą, kad nesušaltų, kol tėvai medžioja maistą. O kadangi jauniklis buvo tik vienas, tai būtų buvę neįmanoma. „Jie bando pradėti koloniją, bet tai padaryti tik su keliais pingvinais labai sunku“, – sakė Andrea Raya Rey.
Sunku pasakyti, kas ateityje nutiks su Martilo salos karališkaisiais pingvinais. Tyrėjai nenori kištis, kad nesutrikdytų pingvinų gyvenimo, tad apsiriboja tik filmuotos medžiagos tyrinėjimu. Tačiau to negana, kad būtų galima nustatyti, kokio amžiaus yra pingvinai, ar į salą grįžta vis tie patys, ar jau nauji individai. „Turime daug klausimų be atsakymų“, – pripažino S.Dodino.
Su papuasinių ir magelaninių pingvinų populiacijomis mokslininkai gali daryti daugiau tyrimų. Kolonijoje skaičiuojami pingvinai, renkami kraujo ir plunksnų pavydžiai. Iš jų galima spręsti apie gyvūnų mitybą. Ant kai kurių pingvinų uždedami GPS siųstuvai, kad mokslininkai matytų, kurie iš jų medžioja žuvis.
Pavyko sužinoti, kad, pavyzdžiui, papuasiniai pingvinai labiau mėgsta žuvį gaudyti atviruose vandenyse, o magelaniniai plaukia toliau ir gaudo šprotus, omarus ar krilius. Tai, anot mokslininkų, gali būti ženklas, kad skirtingos pingvinų rūšys atsiskiria savo medžioklės zonas, kad nekonkuruotų tarpusavyje.
Visgi, pingvinų stebėjimas pastaraisiais metais buvo itin sunkus. Dėl pandemijos tyrėjai negalėjo aplankyti salos –atvyko tik vieną kartą, kad pakeistų baterijas ir atminties korteles kamerose. Nors pripažįsta, kad pingvinai nuo to tikriausiai tik laimingesni.
Pingvinų tyrinėjimas – Martilo saloje ir kitur pasaulyje – mums gali daug pasakyti ne tik apie juos pačius. Matant, kaip pingvinai prisitaiko keičiantis aplinkybėms, galima nuspėti, kokios pasekmės gresia keičiantis klimatui ir kylant kitiems aplinkosauginiams iššūkiams. „Studijuojant pingvinus galime gauti ankstyvą pavojaus signalą apie tai, kas darosi vandenynuose“, – reziumavo Andrea Raya Rey.
