PROJEKTĄ „ATRASK INDONEZIJĄ SU MARIUMI JOKŪBAIČIU“ RASITE ČIA
15min verslo naujienų skyriaus redaktorius Marius Jokūbaitis leidosi į dvi savaites truksiančią kelionę po Indoneziją, užsukant į Singapūrą. M.Jokūbaitis dalijasi savo įspūdžiais – straipsniais, nuotraukomis, vaizdo įrašais. Kelionės akimirkas rasite projekto polapyje „Atrask Indoneziją su Mariumi Jokūbaičiu“.
Vos per 137 kilometrus nuo pusiaujo esantis Singapūras visus metus alsuoja karščiu, tvankuma ir drėgme. Iš kovo darganų atskridus į šį pragarą, atrodo, ištirpsi kaip tie ledai, pirkti promenadoje.
Bet, laimė, čia visur karaliauja jo didenybė kondicionierius – nuo maldos namų iki autobuso, nuo vargingiausių užeigų iki liftų.
Turėti kondicionierių čia privalu, kaip ir laikytis įstatymų. Galbūt ta griežta tvarka ir padėjo Singapūrui tapti pasaulio ekonomikos stebuklu. Keliaujant po Pietryčių Aziją, neužsukti porai dienų į šį megapolį būtų tiesiog nuodėmė. Ne mažesnė nei kramtomos gumos įsivežimas ar vandens gėrimas Singapūro metro, nors čia jau tikri nusikaltimai.
Kas jie – singapūriečiai?
Praėjo 24 valandoms nuo tada, kai išlipome iš lėktuvo ir jau turime susidarę pirmuosius įspūdžius, tačiau vis kyla klausimas – tai kokie iš tiesų yra tie Singapūro piliečiai?
Atsakyti į tai ne taip paprasta, nes ankšta sala – tikras tautų katilas. Oficialios kalbos čia – keturios: anglų, kinų mandarinų, malajų ir tamilų. Gatvėse užrašai – anglų kalba, o kolonizatoriai britai čia paliko ne tik dešinę kelio pusę, bet ir visą politinę santvarką. Saloje gyvena 5,6 mln. gyventojų, bet tik trys milijonai iš jų turi pasus.
Didelė dalis Singapūro gyventojų – palikuonys imigrantų, kurie prieš šimtą metų ir daugiau atvyko dirbti į Singapūro uostą, kuriame nebuvo taikomi mokesčiai.
Imigrantų ir jų palikuonių jūroje ne taip lengva atpažinti Singapūro piliečius, bet čia gali padėti vietinių lankomos užeigos.
Dangoraižiai – vizitinė kortelė
Susispietę dangoraižiai ant kranto – vizitinė Singapūro kortelė. Na, ir, žinoma, visuose atvirukuose ir nuotraukose – Marina Bay Sands viešbutis su savo laivu ant stogo. Lyg Gedimino kalnas, viešbutis pastebimas kone iš visų pusių. Vienas brangiausių pasaulio statinių, sako, jau atsipirko.
Nuo įspūdingos dangoraižių architektūros pavargusias akis geriausia pailsinti etniniuose kvartaluose. Kinų miestas, arabų kvartalas ir mažoji Indija – lyg trys etninės grupės susispietė Singapūre, ten ir lankytis smagiausia.
Jau vien paragauti tiesiog gatvėje kepamo maisto yra smagi patirtis. Indijoje turbūt rizikuotum apsinuodyti, o čia gali būti ramus – higienos bėdų čia nėra. O ir kainos – ne Singapūro stiliaus. Kepta antiena su ryžiais, daržovėmis ir sultiniu kainavo aštuonis Singapūro dolerius (apie šešis eurus).
Vadinamajame Kinų mieste (China town) visus traukia šventykla, kur, kaip teigiama, saugomas Budos dantis. Tiesa, tokių vietų su Budos dantimis yra ir daugiau.
Kinų miestas Singapūre toks didelis, kad pamiršti, jog esi visiškai nepriklausomoje nuo Kinijos valstybėje.
Tačiau būtent čia suplūsta daugiausia turistų, norinčių pavalgyti nenuskriaudžiant piniginės. Apskritai, Singapūras vienas brangiausių miestų pasaulyje, ypač stebina viešbučių kainos.
Girliandas pina tik vyrai
Pavargus nuo kiniškų spalvų margumyno, sėdu į metro ir po keliolikos minučių vaikštau tarsi Kalkutoje.
Mažoji Indija – dar vienas nuostabus kvartalas savo išskirtinumu. Čia labiausiai į akį kinta žiedlapiais nusėti prekystaliai. Iš jų pinamos žiedų girliandos ir čia pat pardavinėjamos.
Patį procesą tiesiog privalu pamatyti, juo labiau kad šį darbą gali atlikti tik vyrai. O žiedų spalvų įvairovė svaigina lyg kvapai iš čia pat esančių indiškų užeigų, kur karaliauja karis.
Musulmonų kvartale – jauku
Nuodėmė būtų neužsukti ir į Singapūro musulmonų kvartalą, kuris bent jau man paliko giliausią įspūdį. Islamo išpažinėjai Singapūre – kiek kitokie nei likusiame pasaulyje.
Mieste-šalyje išsitenka visos religijos ir jų išpažinėjai, ir nė vienai jų nesuteikiama išskirtinė vieta.
Todėl Singapūro kalendoriuje įrašytos visų religijų tradicinės šventės. Imigrantai Singapūrui padarė lemiamą įtaką, taip pat kaip ir kolonizatoriai.
Šįmet singapūriečiai mini 200 metų britų kolonialistinio valdymo sukaktį. Britų bei kitų kolonizatorių – olandų – palikti pėdsakai matyti kiekviename žingsnyje – ar Singapūro senamiestyje, ar virtuvėje, ar politiniame gyvenime.
Sutemęs Singapūras – dar žavesnis
Sutemęs Singapūras tampa dar žavesnis, ir jį geriausia matyti nuo Marina Bay pakrantės.
Ten patekau tik nusileidęs į miestą. Ilga promenada palei upę ir šviečiantys daugybės dangoraižių žiburiai sukuria itin verslaus miesto įspūdį – Sinagpūras pelnytai didžiuojasi būdamas vienas pasaulio finansų centrų.
Palei upę savaitgaliais vyksta įspūdingi šviesos šou. Singapūriečiai ir turistai jau iš anksto bando užsiimti patogesnę vietą pakrantėje, kad telefonais galėtų įamžinti tą šviesos, dūmų į lazerių šou. Tikrai verta pamatyti, jei bent vienam vakarui nusileidote Singapūre.
Botanikos sodas: būtina pamatyti
Lygiai taip pat būtina aplankyti Singapūro botanikos sodą. Milžiniškas parkas viduryje miesto rodo, kad miesto gyventojams visada rūpėjo gyvenimo kokybės ir darbo dermė.
Botanikos sode – milžiniška oranžerija su įspūdinga augmenija. Keistai atrodo temperatūra viduje – vos kiek daugiau nei 20 laipsnių, kai lauke svilina 35 laipsnių karštis. Tai – dėl lankytojų komforto jaustis puikiai, o ne su šlampančia nugara.
Stebina keistenybės
Praleidus bent kelias dienas Singapūre susiduri su daugybe keistenybių. Apie vienas jų girdėjau dar būdamas Lietuvoje, kitas atradau jau išsilaipinęs megapolyje. Pavyzdžiui, draudimai.
Jie tokie keisti ir taip rimtai baudžiama, kad suvenyrų parduotuvės siūlo marškinėlius su užrašais, kas draudžiama laisvajame Singapūre.
Pavyzdžiui, įsivežti kramtomąją gumą – vienas iš draudimų, o už tai numatyta solidi bauda. Jei būsi pastebėtas ją kramtantis ar, neduok Dieve, pučiantis burbulą, sulauksi didelės baudos. Išlipus iš lėktuvo ir laukiant eilėje prie imigracinio skyriaus jaučiausi ne visai ramiai – kuprinėje buvo kramtomosios gumos.
Keistas europiečiui atrodo draudimas metro negerti iš butelio vandens, kaip ir nevalgyti. Už tai irgi numatytos finansinės baudos. Tas pats galioja, jei palieki nenuleistą vandenį tualete. Draudimas rūkyti gatvėje jau neturėtų stebinti, o štai už narkotikų gabenimą, didesnį kiekį, čia sulauksi mirties bausmės be pasigailėjimo.
Tai tik parodo, kodėl Singapūras tapo tuo, kuo tapo. Laikymasis įstatymų ir nustatytos tvarkos skurdoką uostamiestį per šimtmetį pavertė pasaulio finansų megapoliu. Poros ar trejeto dienų Singapūrui pakanka – laukia dar spalvingesnė Indonezija.
