„Boeing 747“ visuomenei pirmą kartą parodytas 1968 metais, rašo Aviacijos pasaulis. Nors inžinieriai neabejojo tokio lėktuvo galimybėmis, buvo žmonių, manančių, kad tokio dydžio lėktuvas nėra saugus. Iš tikrųjų, iš dalies dviaukštis lėktuvas oro linijoms siūlė daugiau lankstumo, mažesnius itin ilgų kelionių kaštus ir patogų saloną keleiviams. 1969 metų vasarį 747 pakilo pirmajam skrydžiui, o jau 1970-aisiais pradėjo darbą.
Su laiku „Boeing 747“ didėjo ir tobulėjo. Ir šie lėktuvai yra gaminami iki šiol. Naujausia ir didžiausia „Boeing 747“ versija, žymima 747-8, pirmam skrydžiui pakilo tik 2010 metais. Keleiviniame 747-8 telpa 467 keleiviai (standartiniame trijų klasių salone), o štai krovininis 747-8F gali gabenti 137,7 tonas krovinio. 1968–2020 metais „Boeing“ pagamino daugiau nei 1,5 tūkst. 747 lėktuvų – į šį skaičių įeina visi krovininiai, keleiviniai ir specialūs modeliai. Nors 747 gamyba artėja prie pabaigos, tikėtina, kad „Dangaus karaliene“ vadinamas lėktuvas skraidys dar bent porą dešimtmečių.
Žinoma, 747 skraidina ne tik keliautojus. JAV prezidentas taip pat skraido specialiai jam pagamintu 747. Krovininės „Boeing 747“ taip pat yra labai populiarios ir, tikėtina, skraidys ilgiau nei keleivinės. Štai „Boeing Dreamlifter“ yra specialiai modifikuotas krovininis lėktuvas, skirtas surenkamų lėktuvų dalims transportuoti – pakeisti jį būtų sunku.
Iš visų pagamintų „Boeing 747“, tik 61 buvo visiškai prarastas. Žinoma, į šį skaičių neįeina tiesiog nurašyti lėktuvai – tokių yra daug daugiau. Pirmieji du prarasti 747 buvo susprogdinti teroristų – vienas sunaikintas 1970 m., kitas – 1973-iaisiais. Abu šie lėktuvai buvo sunaikinti ant žemės, šių atakų metu žuvo tik vienas žmogus – vienas iš antrojo išpuolio vykdytojų.
Pirmoji aviacinė „Boeing 747“ katastrofa įvyko 1974-ųjų lapkričio 20 dieną.
Pirmasis Dangaus karalienės suklupimas
1974-ųjų lapkričio 20 dieną „Lufthansa“ oro linijų „Boeing 747-130“ iš Frankfurto pakilo skrydžiui į Johanesburgą per Nairobį. Pirmoji kelionės dalis tą šaltą rudens dieną įvyko be jokių nuotykių – 747 su 157 žmonėmis (140 keleivių ir 17 įgulos narių) nusileido Kenijos sostinėje, pasipildė degalų bakus ir ruošėsi kilti antrajai kelionės daliai link Pietų Afrikos Respublikos.
Tas 747 buvo pagamintas 1970 metais ir jau buvo skraidęs apie 16,8 tūkstančius valandų. Tai nebuvo senas lėktuvas, tačiau ir nauju jo nebuvo galima vadinti. Lėktuvo įgula buvo pakankamai patyrusi – 53-ejų kapitonas Christianas Krackas turėjo 1619 valandų 747 valdymo patirties, pirmasis pilotas Hansas-Joachimas Schacke – daugiau nei 2000 valandų šiame lėktuve.
Lėktuvui kylant iš Nairobio oro uosto, pilotai pastebėjo vibraciją, tačiau ji nebuvo laikoma techninių problemų ženklu. Lėktuvas atsiplėšė nuo tako ir paslėpė važiuoklę, tačiau netrukus, kai pilotai truktelėjo 747 aukštyn, pasigirdo apie smuką perspėjantis signalas ir lėktuvas nukrito vos už 1 km nuo pakilimo tako galo. Slysdamas žole jis dar trenkėsi į pakeltą asfaltuotą kelią, užsiliepsnojo kairysis sparnas, ugnis iš karto persimetė į fiuzeliažą. Katastrofa nusinešė 55 keleivių ir 4 įgulos narių gyvybes. Kaip galite įsivaizduoti, žinia apie šią nelaimę apskriejo pasaulį. „Boeing 747“ tuo metu buvo laikomas vienu moderniausių lėktuvų, todėl tokia katastrofa galėjo rimtai pakenkti jo reputacijai.
Tyrimas nustatė, kad kylant neišsiskleidė lėktuvo priešsparniai, kurie įprastai visada yra naudojami. Be priešsparnių smukos greitis buvo aukštesnis, o maksimalus atakos kampas – žemesnis. Paprastai kalbant, tokiomis sąlygomis nelaimingas 747 negalėjo ištrūkti iš ekrano efekto zonos ir pakilti kaip tikras lėktuvas. Tiesa, pakilti jis būtų galėjęs, jei pilotai būtų žinoję, kad priešsparniai nėra išskleisti – tam tiesiog būtų reikėję didesnio greičio.
Tačiau 747 neturėjo apie priešsparnių būklę perspėjančios sistemos – lėktuvas pilotus galėjo perspėti tik dėl neveikiančių užsparnių. Taigi, lėktuvas atsiplėšė nuo tako, tačiau aukštyn kilti tiesiog nenorėjo. Pilotams paraginus lėktuvą nukreipti nosį aukštyn, 747 smuko taip ir nepranešęs apie artėjančios katastrofos priežastis.
Tačiau tai nebuvo lėktuvo kaltė – skrydžio inžinierius 51-erių Rudolfas Hahnas tiesiog pamiršo aktyvuoti pneumatinę priešsparnių išskleidimo sistemą. Hahnas vėliau buvo kaltinamas nusikalstamu aplaidumu, bet 1981 metais buvo išteisintas.
„Boeing“ po šios katastrofos pasirūpino, kad 747 turėtų geresnes perspėjimo sistemas, o oro linijos priminė skrydžių inžinieriams laikytis tiksliai apibrėžtos kilimo procedūros. Taip jau būna po tokių katastrofų – nors jos yra beprotiškai liūdnos, per jas gauta informacija padeda gerinti aviacijos saugumą.
Pabaigai – „Boeing 747“ yra labai saugus lėktuvas
Visada kalbant apie sudužusius lėktuvus būtina priminti, kad keliauti lėktuvais yra saugu. Per visą savo istoriją „Boeing 747“ yra patekęs į 166 incidentus ir avarijas, tačiau tik 61 lėktuvas buvo visiškai prarastas. Daugiau nei pusė tų lėktuvų buvo prarasta be žmonių aukų. Daug jų – senesni lėktuvai, kuriuos remontuoti tiesiog būtų neekonomiška.
Kalbant apie 747, dažnai minimi keli nemalonūs rekordai – šio lėktuvo istorijoje yra ir daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusios avarijos. Tačiau kiekviena avarija įvyksta dėl kelių skirtingų faktorių, kurie nebūtinai yra susiję su techniniais orlaivio trūkumais. Dideli aukų skaičiai dažniausiai yra susiję su 747 dydžiu – jame tiesiog telpa daugiau keleivių, o tai automatiškai didina katastrofos kainą. „Boeing 747“ yra labai saugus ir patogus lėktuvas. Ir įdomus puslapis komercinės aviacijos istorijoje – net gaila, kad artėja laikas, kai jį reikės užversti.
