Keturios draugės į Jordanijoje paatostogauti nutarė dar vasarį. Bilietus įsigijo vasario 12-ąją. Jordanijoje planavo praleisti savaitę.
„Kelionę planavome savarankiškai, bilietus skrydžiui su Raynair pirkome vasario 12 dieną. Išvykome kovo 9 dieną. Dar prieš perkant bilietus žinojome, kad paskutinis skrydis į Jordaniją ir iš Jordanijos vyks kovo 27 dieną. Išvykimo dieną tiek Lietuvoje, tiek Jordanijoje buvo po vieną viruso atvejį.
Kovo 12 dieną sužinojome, kad mūsų skrydis į Lietuvą kovo 16 dieną yra paskutinis. Likusieji, planuoti iki kovo 27 dienos, atšaukti“, – kodėl išvyko atostogų, kai pasaulyje jau pradėjo siauti koronavirusas, pasakojo Daiva Žilienė.
Deja, išvykti kovo 16-ąją moterims jau nepavyko.
„Iš viešbučio, kuriame buvome apsistojusios, paskutinę savo planuotos kelionės parą mūsų neišleido ginkluoti kariškiai, vykdydami Jordanijos vyriausybės griežto karantinavimo įsakymą, nors už vartų jau laukė mūsų samdytas vairuotojas su automobiliu, turėjęs nuvežti mus tiesiai į oro uostą. Buvome jau užsiregistravusios į Raynair paskutinį skrydį Amanas-Vilnius“, – skaudžią akimirką prisiminė Daiva.
Visame viešbutyje iš svečių likome tik mes keturios, 15 proc. personalo ir pora kariškių.
Moterys liko įstrigusios viešbutyje, kuris jau ruošėsi užsidaryti. Kelias savaites jos bandė ieškoti būdų saugiai pasiekti namus, tačiau atsisakė skristi į kitas Europos šalis, neturėdamos garantijos, kad iš ten tikrai gaus bilietus į Lietuvą.
„Kovo 30 dieną, pasibaigus priverstiniam mūsų karantinui, neturėjome nei kur, nei kokiu būdu vykti į Amaną. Šalyje įvesta komendanto valanda, visus kelius kontroliuoja kariškiai. Kitus, kartu su mumis karantinuotus užsieniečius, išsivežė jų ambasadų atstovai. Visame viešbutyje iš svečių likome tik mes keturios, 15 proc. personalo ir pora kariškių. Viešbučio administracija maloniai leido mums likti, kol išsispręs mūsų klausimas“, – pasakojo Daiva.
Persikraustė į pigesnį viešbutį
Galiausiai balandžio 1 dieną į viešbutį atvyko Europos Komisijos delegacijos atstovas ir saugiai pervežė moteris į Amaną.
„Kirtome kelis patikros punktus. Dar iš vakaro turėjome skubiai susirasti gyvenamąją vieta Amane ir adresą pateikti mus pervežančiam atstovui. Tinkamą viešbutį su nemokamu wi-fi susirasti padėjo šeimos nariai“, – pasakojo Jordanijoje užstrigusi moteris.
Amane lietuvės apsigyveno mažame ekonominės klasės viešbutyje, kuriame turi galimybę maistą gamintis pačios.
„Mums pasisekė, netoliese yra turgus. Miestas yra ištuštėjęs, dirba tik kai kurios mažos specializuotos maisto parduotuvės, vaistinės ir turgus. Mečetės uždarytos. Į miestą galime išeiti tik nuo 10 iki 18 valandos ir apsirūpinti maistu“, – pasakoja Daiva.
Ji tikina, kad moterys apsipirkti eina su kaukėmis ir pirštinėmis, todėl vietiniai į jas žiūri keistokai, nes Jordanijoje kaukes dėvi vos vienas iš dešimties žmonių.
„Nepaisant to, jaučiamės saugios. Šios dienos duomenimis Jordanijoje yra užregistruota 34 infekcijos atvejai vienam milijonui gyventojų“, – teigia Daiva.
Taigi koronavirusas Jordaniją palietęs net menkiau nei Lietuvą, kur milijonui gyventojų skaičiuojami 323 COVID-19 atvejai.
Į miestą galime išeiti tik nuo 10 iki 18 valandos ir apsirūpinti maistu.
„Atostogas“ dar pratęs Ramadanas
Pasak Daivos, karantino dienos Jordanijoje mažai skiriasi nuo lietuviškų. „Esame keturios, puikiai sutariame, bendraujame su artimaisiais ir draugais, gaminamės maistą, mankštinamės, žiūrim filmus“, – ką veikia visą dieną, pasakojo Daiva.
O vakarai, tiesa, šiek tiek kitokie. 18 valandą Amane ima kaukti sirenos ir prasideda komendanto valanda, gatvėse patruliuoja policija ir karinė ginkluota technika. O netrukus dar prisidės Ramadanas.
„Balandžio 9 dieną bus mėnuo kai nusileidome Jordanijoje, planuodamos čia viešėti savaitę. Balandžio 23 dieną prasideda Ramadanas, kuris tęsis iki gegužės 23 dienos. Karantino padėtis ir oro erdvė bus atidarytos tik pasibaigus Ramadanui“, – teigė ji.
Kaip keisis gyvenimas per jį, kol kas nėra iki galo aišku. Tik matyt, teks maisto atsargomis rūpintis nebe dieną ir gyvenimas dar labiau sulėtės.
Kad keliavo, nesigaili
Tačiau moterys nenusimena. Supranta, kad panašiose situacijoje yra daugybė žmonių visame pasaulyje.
„Nuotaikų būna visokių, bet palaikome viena kitą, gauname daug gerų emocijų iš artimųjų ir draugų. Esame sveikos, saugios, galime džiaugtis saule. Dabartinėje situacijoje džiugina tai, kad sutikti vietiniai žmonės yra geranoriški ir linkę padėti.
Dėl kelionės tikrai nesigailime, pamatėm nuostabią šalį. Taip, dabar sunku, bet sunku visam pasauliui.
O liūdina tai, kad nerimauja mūsų artimieji, nežinome kada ir kaip pasieksime namus, kaip bus su mūsų darbais, kadangi visos iš mūsų turimas savo atostogas jau išnaudojome“, – emocijomis dalijosi Daiva.
Pasak jos, nė vienai iš keturių lietuvių nepavyktų dirbti nuotoliniu būdu, todėl klausimas, ar grįžusios dar turės darbus, tikrai kelia nerimą. Visgi moterys tikisi, kad darbdaviai, kurie jau reagavo žmogiškai ir suprato situaciją, taip elgsis ir draugėms parvykus.
O jos pačios labai nori namo, nors ir nieko nesigaili.
„Dėl kelionės tikrai nesigailime, pamatėm nuostabią šalį. Taip, dabar sunku, bet sunku visam pasauliui. Tai dažnai čia girdime. Vietiniai nesipiktina savo valdžios sprendimais, neieško kaltų, tiesiog laukia, kol viskas pasibaigs. Visos keliavome savo noru ir už savo pinigus, taip pat ir parvyksim.
Labai norime kuo greičiau saugiai parvykti namo. Lietuva ir mūsų namai!“ – pokalbį baigė Daiva.
