Tris gegužės savaitgalius viešojo ir privataus sektorių atstovai, sėkmingai pasinaudoję ir besinaudojantys ES investicijų suteikiamomis galimybėmis, kvietė į atvirų durų dienas. Plungėje vyko 20 visuomenei atvertų projektų jungiantis renginys. Simboliška ir tai, kad šventė vyko už ES lėšas įrengtoje estradoje.
Pirmiausia visus besirenkančius į estradą pasveikino Platelių meno mokyklos pučiamųjų orkestro atliekama populiarioji muzika. Vyko viktorina apie Lietuvą Europos Sąjungoje ir „Kino pavasario“ filmo „Karta.eu“ (režisierius Eimantas Belickas) peržiūra. Lietuvos įstojimo į ES dvidešimtmečio minėjimo šventinis akcentas – grupės „The Roop“ koncertas.
Kaip savo sveikinimo kalboje užsiminė Plungės meras Audrius Klišonis, žemaitiškai grupės pavadinimas reiškia „rūpi“: „Tai reiškia, kad anuomet pasirinkome Europos Sąjungą, nes mums rūpi Lietuva ir jos likimas. Beje, Lietuva ir dabar išlieka ta šalimi, kurios gyventojai narystę ES vertina ypač teigiamai.“
ES suteikė galimybę užaugti greičiau
CPVA direktorė Lidija Kašubienė šventės metu siūlė visiems ne tik užmesti akį, bet ir pasistengti pamatyti, ką Lietuvai suteikė du dešimtmečiai Europos Sąjungoje: „Paprasčiausia yra pamatyti atnaujintas erdves, pastatus. Bet reikėtų atsimerkti dar plačiau ir pastebėti, kaip per tą laiką pasikeitė paslaugų kokybė, švietimas, kultūra. Neabejoju, kad dar per mažai džiaugiamės ir didžiuojamės teigiamais mūsų verslo ir inovacijų pokyčiais, neatpažįstamai pasikeitusia mūsų gyvenimo kokybe.
BVP pakilo beveik keturis kartus, vidutinis darbo užmokestis padidėjo daugiau nei keturis kartus, nusikaltimų sumažėjo daugiau nei perpus – galima vardyti ir vardyti įvairius rodiklius. Lietuviai sugebėjo savo darbštumu, kūrybiškumu ir naudodamiesi Europos Sąjungos programų investiciniais fondais sukurti ekonominės sėkmės istoriją.“
Pasak L.Kašubienės, svarbu paminėti ir kitus dalykus, kurie susiję su mūsų pačių kultūros, tarpusavio elgsenos, bendravimo pokyčiais. Pasižiūrėjus į 2004-ųjų „Eurobarometro“ duomenis, tik keturi iš dešimties sakydavo, kad yra patenkinti gyvenimu, o dabar taip atsako aštuoni iš dešimties. Ir lietuviai vis dar išlieka tarp ištikimiausių Europos Sąjungai.
Svarbiau ne kas, o kodėl!
Šventinėje scenoje vyko įdomus pokalbis su Plungės krašto žurnalistu, rašytoju, kraštotyrininku ir visuomenininku Eugenijumi Bunka. Šviesuolis savo kalbą apie narystę ES pradėjo nuo anekdoto, kuris, anot jo, ne visiems patiks.
Kalbasi dviese – ar sėdėjai kalėjime? Sėdėjau. O kaimynas nesėdėjo! Padarykime, kad ir jis sėstų. Kita anekdoto dalis – vėl kalbasi dviese. Aš milijonierius. Aš irgi milijonierius. O kaimynas ne milijonierius. Padarome, kad ir jis juo taptų!
„Paprasta ir kiek lėkštokai pateikta tiesa, kuri man gan aiškiai suprantama. Juk aš gyvenau dar toje santvarkoje, kurią būtų galima pavadinti kalėjimu, – kalbėjo šviesuolis E. Bunka. – Ar ten buvo gerų dalykų? Žinoma, juk aš buvau jaunas. Bet dabar mes gyvename antrame minėto anekdoto epizode. Ar žinote posakį, jeigu nori būti turtingas, turi gyventi tarp turtingų? Tokia yra ES filosofija ir taktika. Šalys donorės investavo ir dar investuos į mus. Mums nuo to gerai, bet ES senbuvės irgi gaus naudos. Anuomet, kai įstojome, jos gavo naują rinką, pigesnės darbo jėgos. Mūsiškiams atsivėrė naujos galimybės, ekonominis kilimas ir finansinė laisvė.“
Gal galėjome nestoti į ES? Žurnalistas taip nemano: „Jeigu mes esame maži, privalome glaustis prie ko nors galingesnio. Ar tuomet turėjome kitokią galimybę? Manau, kad ne. Jeigu iš tiesų nebūtume tapę ES nariais, iki dabartinio mūsų ekonominio lygio būtume keliavę trigubai ilgiau.“
E. Bunka pabrėžė, kad mūsų visuomenė šiek tiek per daug kreipia dėmesį į tai, kas vyksta, ir šiek tiek per mažai, kodėl tai vyksta: „Svarbiau yra žinoti, kodėl. Mes esame ramesni ne tada, kai žinome, kas nutiko, o tuomet, kai žinome to priežastį.“
Rašytojas palietė ir karo temą. Anot jo, dažniausiai pasaulyje karai vyksta todėl, kad kažkas kažkur siekia sau naudos, nori pagerinti savo pozicijas. ES tuos pačius tikslus pasiekia taikiai – paremdama savo artimus kaimynus. „Aš neabejoju, kad ne tik ekonomika yra ES variklis. Jei ekonomika auga, tuomet ir kitos sritys sparčiai vystosi. Ar visuomet Europoje būna gerai? Nebūtinai. Tačiau nepamirškime, kad taip gerai Lietuva dar niekada negyveno“, – ragino kalbėtojas.
E. Bunka pabrėžė ne tik materialinę gerovę. Dar turime ir laisvę reikštis. Tikėtina, kad ir su tuo gėriu sparčiai mokomės teisingai elgtis: „Dėl savo asmens laisvės gali daryti, ką tik nori. Tačiau yra ir visuomenės laisvė. Čia gali daryti viską, bet turi nepakenkti visuomenei. Suprasti save ir visuomenę tampa lengviau, kai atsakai į svarbiausią klausimą „kodėl“. Į šį klausimą turime sau sąžiningai atsakyti, nesvarbu kiek dešimtmečių jau praėjo nuo Lietuvos laisvės atgavimo ar įstojimo į ES.“
