Biržai – mena didingą istoriją su turtingiausia Lietuvos istorijoje didikų Radvilų gimine bei gynybine Biržų pilimi, o Pasvalį į Europos istoriją įrašė čia apsilankęs Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas ir Livonijos ordino magistras Vilhelmas Fiurstenbergas.
Žygimantas Augustas į Pasvalį atvyko liepos 26 d., 1557 m., na, o aš liepos 26 d., 2021 m. Kokį šiandien randu šiaurės Lietuvos kraštą, išgarsintą Žygimanto Augusto ir didikų Radvilų, ar didingai galiu riedėti su savo ratuota karieta? Šiems atsakymams surasti skiriu 2 savaitgalio paras.
Šiaurės Lietuvos miestelį Pasvalį iš Vilniaus (Vilnius-Biržai-Vilnius maršrutas) pasiekiu per tris valandas, ratukams draugišku „Toks Neo“ autobusu, kurį reikia iš anksto užsakyti Vilniaus autobusų stoties administracijoje, po bilietų įsigijimo, likus kelioms dienoms iki kelionės.
Pasvalys įsteigtas XVI a.pab. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro iniciatyva, o pirmą kartą paminėtas net XIV a. pr. Rygos skolų knygoje, mat Pasvaliui arčiausias didmiestis ir šiandien – Ryga, o pasvaliečių bei biržiečių kalba panaši į latvių kalbą.
Pasvalio senamiestis, kaip ir pats miestas, labai mažytis, rodos, telpantis delne, tačiau grindinys judant ratukais (ir ne tik) kelia didelį iššūkį. Miesto aikštė – Vytauto Didžiojo – urbanistinis ir architektūrinis paminklas, iš jos išeinant šešioms gatvėms.
Pasvalio senamiestis skirtas miestui svarbiems asmenims atminti. Visų pirma – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui (Vilniaus g. skveras, Pasvalys), viešėjusiam Pasvalyje ir su Livonijos ordino magistru Vilhelmu Fiurstenbergu pasirašiusiam Pasvalio taikos sutartį, prieš Rusiją, taip Pasvalį įrašiusiam į Europos istoriją.
Poetui Bernardui Brazdžioniui skirtas paminklas. Rodos tai ne paminklas, o pats poetas, čia ir dabar pakiliai šaukiantis tautą Pasvalio miesto ištakose – Svalios ir Lėvens upių sankirtoje. Taip, tai tas pats Vytė Nemunėlis ir jo garsusis „Meškiukas rudnosiukas“.
Pasvalio „keistuoliui“ muzikantui Antanėliui (Nepriklausomybės g. 2, Pasvalys), prieš šimtmetį linksminusiam pasvaliečius ant Lėvens tilto, taip pat stovi paminklas. Ir šiandien Antanėlis ant senojo Pasvalio tilto šalia bažnyčios vis dar griežia smuikeliu ir kviečia linksmybėms.
Įamžintas ir akių ligų gydytojas-pradininkas Petras Avižonis (P.Avižonio g.6, Pasvalys), Vytauto Didžiojo universitete įkūrusiam akių kliniką.
Senamiestyje priešais fontaną viduramžių dvasia alsuoja kavinė „Arka“ (Vytauto Didžiojo a. 8A, Pasvalys, prie įėjimo yra 3 laiptai), tad vasaros dieną (kavinė dirba kasdien, o dauguma dirba tik savaitgaliais) patogiausia užkąsti šioje lauko kavinėje priešais bažnyčią, o ir kainos – draugiškos kišenei.
Iš senamiesčio Vytauto Didžiojo aikštės jaukiai atnaujintas kelias Nepriklausomybės gatve (kurioje ir seniausias Pasvalio miesto namas) veda link Pasvalio kultūros ir poilsio parko, kuriame naujai atgijusios, kelis dešimtmečius skaičiuojančios mitologinės skulptūros, sekančios ir saugančios savąją istoriją.
Ir saujos žemuogių, aviečių, gervuogių – kiekvienam pagal skonį! Ir dieną naktį vasaros smuiko stygomis čirpinantis paukščių orkestras, ir, žinoma, Pasvalio kempingas (Dvareliškio g. 1, Pasvalys) – vienintelė vieta Pasvalio mieste, kur galima apsistoti.
Grakščių namelių salelė, kurioje tik namelis Nr. 5 (septynių vietų) tinkamas judant su vežimėliu (patekimas į jį turi mažą bortelį).
Namelyje – virtuvėlė su visais virtuvės indais ir įrankiais tiek kepimui, tiek virimui. Kepti galima ir lauke, kempinge, miškelio apsuptyje, klausantis, o gal grojant drauge su miškelio paukščių orkestru.
Į kainą įskaičiuota tiek kepsninė su iešmais, tiek ir anglys. Kaina už vieną naktį šiame namelyje (nepriklausomai nuo žmonių skaičiaus) 30 eur.
Pasvalio krašto muziejus (P.Avižonio g.6, Pasvalys) – šiuolaikiškai, interaktyviai, draugiškai ratukams, įsikūręs per du aukštus. Pirmame aukšte – Pasvalio krašto amatai ir jų istorija, o antrame – Pasvalio kaip karstinių įgriuvų miesto pristatymas ir geologinės ekspozicijos, skaičiuojančios milijonus metų.
Tarp jų ir meteoritų lietaus įrodymai, ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto viešnagės, išgarsinusios Pasvalį Europoje, istorija, ir partizanų gyvenimo akimirka per 3D akinius, ir fotoateljė (judant su ratukais nuotraukos galimos tik jei yra galimybė atsistoti), ir galiausiai, spaudžiant „gazą galima nuvažiuoti ir į Kaukazą“, prieš tai numezgus sprindį lietuviškam šalikėliui.
Smegduobių parkas (Panevėžio g., Pasvalys) – kviečiantis į pasimatymą su išskirtiniu Pasvalio – Biržų krašto reiškiniu – smegduobėmis, kuomet gipsas išplauna žemę ir atsiveria kiaurymė, o jų šiame parke net keletas.
O dar vieną saulėtą vasaros dieną skiriu pažinčiai su didikų Radvilų miestu – Biržais (nuvykstu iš Pasvalio su pavežėjais iš Biržų) ir, žinoma, gynybine Biržų pilimi (J. Radvilos g. 3, Biržai, patekimas draugiškas ratukams), kurią XVI a. kunigaikštis Kristupas Radvila pastatė šiaurinio pasienio apsaugai.
Tuo metu buvo moderniausia, didžiausia, galingiausia itališko tipo tvirtovė, kurioje lankėsi ir rusų caras Petras I bei Lietuvos-Lenkijos karalius Augustas II. Po kelių šimtmečių, 1811 m., atitekusi žymiesiems grafams Tiškevičiams.
Pilyje ir Biržų krašto muziejus „Sėla“ su net 25 ekspozicijų salėmis, kurios talpina didikų Radvilų istoriją, kompozitoriaus J.Naujalio stalą (Raudondvario dvaro pilies rūmuose taipogi yra J.Naujaliui skirta ekspozicija) ir senosios Biržų pilies grindinį, kuriomis pereinant prisilieti prie to meto Radvilų dvasios ir kilmingumo.
O svarbiausia, kad judėti su ratukais per didingos pilies aukštus yra skirtas laiptų kopiklis (pirmą kartą susipažinau su šiuo mechanizmu)! Šalia esančiame moderniame, šiuolaikiškame, labai draugiškame ratukams arsenale – kunigaikščių Radvilų didybę pristatantis ginklų arsenalas bei interaktyvus filmukas apie Biržų pilies šturmą ir jos švedų subombardavimą 1704 m.
Iš Biržų pilies daugiau nei 2 kilometrus patogiomis judėti su ratukais Biržų miesto gatvėmis keliauju link ilgiausio Lietuvoje pėsčiųjų tilto per Širvėnos ežerą (Jaunimo g., Biržai), seniausią dirbtinį vandens telkinį), kuris siekia net 500 metrų.
Pakeliui smalsiai klausausi Biržų krašto gidės pasakojimų apie biržiečius Joną Meką, Jurgą Ivanauskaitę Žydrūną Savicką, Vladą Garastą, ir stebiu sutinkamus objektus, tokius kaip Biržų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią (Vytauto g. 2, Biržai), kurią fundavo Biržų šeimininkas – grafas Tiškevičius. Tokią pat bažnyčią, lyg sesę dvynę, galima sutikti ir Raudondvaryje, Kauno raj. Vėsiai, gaiviai, vasariškai prariedėjus per Širvėnos ežero tiltą, čia pat ir Astravo dvaras (Astravo g. 17, Biržai, nėra galimybės patekti į pastatą, jis nėra skirtas lankymui), įkurtas XIX a., Biržams priklausius didingiems grafams Tiškevičiams.
Jis buvo gražiausias itališkų vilų stiliaus dvarų Lietuvoje, skendėjęs rožių parke, čia užgimė ir galimybė žaisti tenisą, buvo surinkta didžiausia knygų kolekciją, o archyvai saugojo Radvilų ir Tiškevičių giminės istoriją, paslaptis ir didingumą.
Džiugi atrakcija – nuvykau su pavežėju iš Biržų Astravo dvaro į Kristinos ir Jurio Milišiūnų avių ūkį (Dvargalių k., Biržų raj.), prie pat Latvijos sienos. Ten džiaugsmingos avytės subėga susirinkti iš rankų dalijamų delikatesų – duonelės, o optimistiška ūkio šeimininkė supažindina su jurtomis, pagamintomis iš avelių vilnomis.
Viena jų skirta net pirčiai – atgaivai ne tik žiemą, bet ir vasarą, o turint stiprias rankas, perlipti iš ratukų į jurtos pirtelę – romantiškas džiaugsmas. Ūkyje iš anksto galima užsakyti ir degustaciją iš avių produktų (sūrio, pieno, mėsos).
Po Pasvalio ir Biržų kraštą mane pažindino krašto ir muziejaus gidai, prakalbindami ir pasidalindami didikų istorijomis, stabteldami prie namelio, upelio, gatvelės, menančios linksmą, o kartais ir labai liūdną nutikimą – tam, kad prakalbintų istoriją ir suteiktų prasmę kiekvienam miesto herojui.
Biržai, prisimindami kunigaikščius Radvilas, puikiai pritaikyti miesto grindiniu riedėti ratuotąja karieta bei kviečiantys išbandyti laiptų kopiklį Biržų pilyje, o Pasvalio senamiesčio grindinys (muziejus, parkai su puikia infrastruktūra), saugodamas šimtmečio istoriją, po infrastruktūros atnaujinimo sunkokai įveikiamas su ratukais, tad reikalingas palydovas. Gal juo galėtų būti kunigaikštis Žygimantas Augustas, išgarsinęs Pasvalį?
Parengta pagal 2021 m. liepos pab. aktualią informaciją.
