Avarija Turkijoje, pakeliui į Antalijos oro uostą, įvyko rugsėjo 7 d. apie 5 val. ryto vietos laiku. Su 15min kalbėję keliautojai pasakojo, kad paryčiais vairuotojas į oro uostą lėkė dideliu greičiu ir užmigo prie vairo. Jau anksčiau buvo užmigęs ir šalia sėdėjęs „TUI Baltics“ samdytas gidas.
Lietuvius užliejo cheminė medžiaga iš sunkvežimio
Į avariją patekęs Mindaugas 15min pasakojo, kad už vairuotojo nugaros sėdėjęs vienas keleivis pramerkęs akis pamatė nusvirusią vairuotojo galvą, artėjantį sunkvežimį ir dar spėjo trinktelti vairuotojui. Jis spaudė stabdžius, suko vairą, bet smūgio išvengti jau nepavyko. „Vairuotojas gal bandė visus sezono pinigus uždirbti – be miego vežiojo klientus“, – sakė jis.
Autobusas trenkėsi į sunkvežimį, kuris gabeno kažkokias chemines medžiagas. Pagal kvapą ir pasekmes keliautojai sprendžia, kad tai tikriausiai buvo chloras. „TUI Baltics“ keliautojams esą sakė, kad sunkvežimio cisternose gabentas „AdBlue“ tirpalas, kurį naudoja krovininių automobilių vairuotojai, tačiau žvelgdami į pasekmes lietuviai tuo netiki.
Skysta cheminė medžiaga išsiliejo ir į autobuso saloną, keleiviai iš jo lauk ropštėsi pro išdužusius langus, nes durys nebeatsidarė. „Chloras apliejo viską, pradėjo rūkti dūmai. Natūralu – variklis karštas. Prasidėjo panika, pradėjome vaduotis pro langus – gerai, kad jie buvo išdužę“, – pasakojo kita į avariją pakliuvusi keliautoja Skaistė. Netrukus atvyko greitoji medicinos pagalba, tačiau jų pasirengimas nustebino lietuvius.
Visų pirma, nors pranešta apie autobuso su daugiau nei dvidešimčia žmonių avariją, atvyko tik vienas greitosios pagalbos automobilis, kuris išsivežė tik kelis labiausiai nukentėjusius asmenis. Medikai nekalbėjo nei rusiškai, nei angliškai. „Tie, kurie išoriškai buvo mažiau sužeisti, išvis nesulaukė jokios pagalbos“, – prisiminė Skaistė. Tie, kurie nebuvo išgabenti į ligoninę, kitu atvykusiu autobusu buvo nuvežti į oro uostą, į laukiantį skrydį.
Persirengti kitais drabužiais galimybių nebuvo, o ir kokiais rūbais? Visi turimi daiktai buvo aplieti chemine medžiaga. Tad lietuviai atgal vyko atrodantys ir besijaučiantys klaikiai – suplėšytais ir nežinia kuo aplietais drabužiais, kurių spalvos – išgraužtos chemikalų, su ką tik išgyventos avarijos žymėmis ant kūno.
„Lėktuve jau pradėjo alpti keli žmonės, jiems pradėjo dinginėti sąmonė – juk visą kelią reikėjo kvėpuoti chloru“, – pasakojo Skaistė. Vos atvykusi į Vilnių ji, kaip ir kiti į avariją pakliuvę lietuviai, iškart vyko pas medikus. Jų kūnus buvo nusėję sumušimai, organizmai gerokai apnuodyti cheminėmis medžiagomis.
Į Lietuvą grįžo traumuoti
„Grįžom traumuoti, sulaužyti žmonės. Kam lūžo, kam reikėjo siūti, kas apsinuodijo, man net nuo galvos krito plaukai, – vardijo Skaistė. – Aš už kelių dienų vyksiu darytis dar vieną magnetinį rezonansą, nes man nuo smūgio veikiausiai pasislinkę stuburo slanksteliai – stuburo skausmą jaučiu kiekvieną dieną. Plyšo kojos raiščiai, mėnesį laiko vaikščiojau su įtvaru. Plyšo lūpa iš vidaus, nejaučiu dalies jos, dalies nosies. Vyrui plyšę kojos raumenys, iki šiol kankinasi. O mūsų trejų metų mergaitė... Galit įsivaizduoti, kokie jos įspūdžiai iš kelionės.“
Lietuviai atgal vyko atrodantys ir besijaučiantys klaikiai – suplėšytais ir nežinia kuo aplietais drabužiais, su ką tik išgyventos avarijos žymėmis ant kūno.
Po avarijos į ligoninę Turkijoje buvo išgabentos dvi 19-metės seserys Gedvilė ir Jogailė. Dvynės pirmą kartą be tėvų, tik su teta, leidosi į kelionę. Nuo smūgio viena mergina atsidūrė po sėdynėmis, kita – ant prie galinio išėjimo sukrautų lagaminų. „Jos pasakojo, kad kai atsigavo, pagalvojo, jog į jūrą įvažiavo, nes visas autobusas buvo užpiltas“, – 15min pasakojo jų mama Inga.
Išsikapsčiusios iš autobuso merginos net nejuto skausmo nuo šoko, tik pro sudraskytus rūbus pamatė gausiai bėgantį kraują. „Vienai dukrai buvo 20 cm ilgio pjautinė žaizda ant blauzdos, daugybiniai sumušimai, sudaužymai... Ji duso, buvo sunku kvėpuoti. Kitai mergaitei buvo ištempti kaklo stuburo slanksteliai“, – vardijo motina.
Net ir grįžusioms į Lietuvą merginoms teko ilgai gydytis, nešioti įtvarus. Beje, Lietuvos medikai labai nustebo, kad Turkijoje net nebuvo susiūta didelė žaizda ant kojos.
Po avarijos – neįgalumas
Stipriausias pasekmes iki šiol jaučia Mindaugas, kuris dėl avarijos metu patekusių chemikalų net atsidūrė reanimacijos skyriuje. Nors dabar vyras jau jaučiasi geriau, medikai artimiesiems jau buvo patarę kone atsisveikinti.
„Iš pradžių atrodė, kad man dar labiausiai pasisekė, bet po to paaiškėjo, kad pasekmės – liūdniausios“, – 15min sakė vyras. Iškart po avarijos jam atrodė, kad atsipirko ne itin sunkiais sužeidimais. Prakirstas antakis, sudaužyta koja, atrodė, lyg ir stiklas į akį papuolęs buvo. Turkijos greitosios pagalbos medikai jam tiesiog davė kažkokį tepaliuką. Tik parskridus paaiškėjo, kad tai buvo ne stiklas, o cheminė medžiaga.
Kaip ir kiti, Mindaugas iš Vilniaus oro uosto vyko tiesiai į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba. Po kelių dienų vyras pajuto, kad sveikata prastėja – apima dusulys, kosulys, ant šono net negali gulėti, būtinai turi verstis ant nugaros, sunku net eiti, širdis „šokinėja“. „Į ketvirtą aukštą lipdamas kaip senukas turėjau net porą kartų pauzę padaryti, nes dusau“, – pirmas dienas darbe prisiminė Mindaugas. Tai iškart pradėjo neraminti, nes vyras gyvena aktyviai – dešimtis kilometrų plaukioja baidarėmis, sportuoja, šokinėja su parašiutu, sveikata niekada nesiskųsdavo.
Dar po kelių dienų Mindaugas pradėjo jausti, lyg plaučiuose yra vandens. Peršvietus plaučius jis gavo antibiotikų, inhaliatorių. Sveikatai negerėjant, jis buvo paguldytas į Lazdynų ligoninę. „Vieną vakarą dar spėjau pagalbos mygtuką paspausti, ir daugiau nieko neatsimenu. Pabudau putom apsipylęs, aplink – krūva gydytojų...“ – pasakojo vyras. Mindaugas buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, tąnakt jo artimiesiems net buvo leista suprasti, kad jis gali neišgyventi iki ryto.
„Tik tada gydytojai suprato, kad nuo plaučių ta cheminė medžiaga palaipsniui pateko į širdį“, – teigė jis. Iš plaučių buvo traukiamas vanduo, širdies ritmas bandomas atstatyti elektros šoku, vyras su beveik stojančia širdimi buvo perkeltas į Santarų klinikas. Ten Mindaugas dėkojo medikams ir slaugėms, jį pavyko pastatyti ant kojų.
Mindaugas buvo perkeltas į reanimacijos skyrių, tąnakt jo artimiesiems net buvo leista suprasti, kad jis gali neišgyventi iki ryto.
Iš viso ligoninėse ir reabilitacijoje vyras praleido beveik du mėnesius. Mindaugui diagnozuotas širdies nepakankamumas, jam metams nustatytas tik 45 proc. darbingumas. „Ryte vakare geriu po saują vaistų, reikia kas mėnesį lankytis pas gydytojus. Kartą net sėdint kirpyklos kėdėj viskas aptemo, galvojau – širdis stoja. Iš sveiko kaip ridikas žmogaus tapau neįgaliu“, – apie visiškai pasikeitusią kasdienybę pasakojo vyras.
Stebisi keistu „TUI Baltics“ elgesiu
Po avarijos metu patirto šoko keliautojų laukė dar vienas nemalonus netikėtumas – kelionių organizatoriaus reakcija į nelaimę. Anot jų, „TUI Baltics“ atstovai stebėtinai elgėsi tiek Turkijoje, tiek Lietuvoje.
Po avarijos keli keleiviai buvo išgabenti į vietos ligoninę. Ten atvyko ir kelionių organizatoriaus atstovė, tačiau nukentėjusieji skundėsi nesulaukę daug pagalbos. Nustebino ir tai, kad iš ligoninės į policijos komisariatą nuvežtoms merginoms iš pradžių buvo pateiktas jau surašytas blankas, pagal kurį jos neturi jokių priekaištų vairuotojui. „Bet jos atsisakė tą padaryti, nes juk turėjo priekaištų. Tai buvo užpildytas iš naujo“, – pasakojo merginų mama Inga.
Seserys kartu su jomis vykusia teta Turkijoje turėjo praleisti dar kelias dienas. Anot Ingos, kelionių organizatorius parūpino bilietus atgal, viešbutį, nors pastarasis buvo baisios būklės – pro šviestuvus tekėjo vanduo, merginos net bijojo naudotis elektra. Tačiau labiausiai nustebino tai, kad kone viskuo Turkijoje joms labiausiai padėjo ne kelionių organizatoriaus atstovai, o Sidės meras. Jis asmeniškai rūpinosi ir vaistais, maistu, vertėjais bei panašiais dalykais.
Iškart grįžę į Lietuvą keliautojai taip pat pasigedo kelionių organizatoriaus dėmesio. Jų niekas nepasitiko oro uoste, nebuvo susisiekta po nelaimės, buvo vangiai atsakinėjama į pretenzijas, tikino jie. Pamatę tokį elgesį, susivieniję keliautojai kreipėsi į teisininkus, kad šie padėtų jiems ginče siekiant turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
„TUI Baltics“ sutiko sumokėti po kelis šimtus eurų už per avariją sugadintus daiktus – lagaminus, drabužius ir pan., – jeigu keliautojai pateiks jų vertės įrodymus. Esą tai daroma priėmus komercinį sprendimą, geranoriškai, nors to daryti neprivaloma. Į kalbas apie neturtinės žalos atlyginimą organizatorius nesileidžia – „TUI Baltics“ savo kaltės ir atsakomybės šioje situacijoje nemato, teigė keliautojų advokatas.
„Bet aš važiavau į kelionę ne tam, kad patekčiau į avariją. Suprantu, jeigu būtų, pavyzdžiui, nukritęs medis, tiltas sugriūtų – nuo jų tai nepriklausytų. Bet transportas į įsigytas paslaugas buvo įskaičiuotas, jų darbuotojas – gidas – miega, vairuotojas taip pat miega. Jeigu apsiimi tą paslaugą vykdyti, tai būk malonus, užtikrink man ją saugią. Tikrai tikiuosi moralinės žalos, arba bent jau grąžinkite man pinigus už tą kelionę“, – į kelionių organizatorių apeliavo Skaistė.
Sveikatos problemas iki šiol kenčiantis Mindaugas „TUI Baltics“ pasiūlymą kompensuoti tik žalą už daiktus vadino juokinga. „Kur yra lagaminas sugadintas, maikutės ir šlepetės, o kur man sveikata suėsta, neįgalumas atsiradęs, gyvenimo kokybė sugadinta? Jie kompensuoja lagaminą, o sveikata – nerūpi“, – kalbėjo Mindaugas.
Avarijoje sužeistų merginų mama taip pat negailėjo karčių žodžių kelionių organizatoriui. „Aš pasakysiu paprastai – ten rūpi tik pinigai. Jeigu perki kažką – džiaugiasi, o kas paskui vyksta – niekam neįdomu yra. Jeigu jie būtų bendravę kitaip, mes moralinės žalos atlyginimo gal būtumėm net nereikalavę. Bet kai taip nesiskaito... – apgailestavo Inga. – Tegu ir kiti žmonės žino.“
Žada kreiptis į teismą
Keliautojams atstovaujantis Valdemaras Kovalevskis, advokatų kontoros „Cobalt“ asocijuotas teisininkas, 15min teigė, kad pasiekti susitarimą su „TUI Baltics“ bandoma nuo rugsėjo pabaigos. „Bandyta viską išspręsti ikiteismine tvarka. Deja, bet per eismo įvykį nukentėjusių asmenų netenkina TUI siūlymas, tai surinkus reikiamus dokumentus būsim priversti kreiptis į teismą“, – tikino jis.
Teisininkas atkreipė dėmesį, kad kelionių organizatorius netgi nesiūlo padengti visos žalos už sugadintus daiktus. „TUI Baltics“ reikalavo pateikti visus įrodymus apie daiktų vertę, keliautojai ne viską galėjo pagrįsti. Tad pasiūlyta kompensacija tik už dalį sugadinto turto.
Į kalbas apie neturtinės žalos atlyginimą organizatorius nesileidžia – „TUI Baltics“ savo kaltės ir atsakomybės šioje situacijoje nemato.
„O dėl neturtinės žalos atlyginimo – „TUI Baltics“ vertinimu, jie nėra atsakingi dėl šito įvykio, dėl to jiems nekyla civilinė atsakomybė, atitinkamai ir neturi pareigos atlyginti neturtinę žalą“, – bendrovės argumentaciją paaiškino V.Kovalevskis.
Teisininkas tuo tarpu tikino, kad „TUI Baltics“ visgi net neįvykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį ir galiojančius teisės aktus – įvykus nelaimei nesuteikė pagalbos ir rūpesčio, kas yra kelionių organizatoriaus pareiga.
Anot V.Kovalevskio, teisės aktai Lietuvoje numato galimybę ir reikalauti atlyginti neturtinę žalą. „Mes vertinam, kad šiuo atveju neturtinė žalą buvo patirta – buvo sutrikdyta keliautojų sveikata, kai kurie jų padarinius dar jaučia iki šiol. Neturtinė žala pagal teisės aktus yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasiniai sukrėtimai – tai tikrai buvo patirta“, – aiškino teisininkas. Pasak jo, maksimali neturtinės žalos atlyginimo suma yra triskart tiek, kiek buvo sumokėta už kelionę.
15min kreipėsi komentaro į „TUI Baltics“. Jį gavus tekstas bus papildytas.
