Į 15min kreipėsi situacija Ūlos kraštovaizdžio draustinyje susirūpinusi poilsiautoja Lina. Pasak jos, šia upe, vadovaujantis numatyta kvota, per dieną gali praplaukti tik 100 baidarių, tačiau vien jau viena Varėnoje veikianti sodyba, jos žiniomis, rugpjūčio 1 dieną tą kvotą išnaudojo. O sodybų vietovėje – daug.
„Tai ne pasiplaukiojimas, tai virimas košėje, „autostradų autostrada“. Tikras košmaras savaitgaliais. Baidarė prie baidarės. Baisiau nei Basanavičiaus gatvėje Palangoje. Tu net irkluoti neturi kur. Grūstys visur. Ir niekas nieko netikrina – kiek kokia sodyba tų baidarių išleidžia. Akių dūmimas tos kvotos. O jei dar kas patikrintų blaivumą irkluotojų... Atskira tema“, – teigė skaitytoja Lina.
Kvota nustatyta 2004 metais
15min dėl šios situacijos kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, šis užklausą persiuntė Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijai. Sulaukta komentaro iš šios įstaigos direktoriaus pavaduotojos Linos Žukauskienės.
Pasak jos, Ūlos upės ilgis yra 84 km, vandens turizmui naudojama 57 km atkarpa nuo Dubičių iki žiočių. Į Dzūkijos nacionalinio parko teritoriją patenka 25 km Ūlos upės atkarpa Ūlos kraštovaizdžio draustinyje.
Tai ne pasiplaukiojimas, tai virimas košėje, „autostradų autostrada“.
„Siekiant sumažinti neigiamą rekreacijos poveikį saugomoms bendrijoms ir rūšims, nes tai ir Natura 2000 teritorija, plaukimas vandens turizmo maršrutu Ūlos upe parke yra reglamentuojamas nuo 1996 metų. Už parko teritorijos ribų Ūlos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje vandens turizmas nereglamentuojamas. Didėjant vandens turistų skaičiui 2004 metais buvo nustatytas maksimalus leidimų skaičius – 100 baidarių, 200 asmenų per dieną. Parko teritorijoje plaukimas vandens turizmo priemonėmis ribojamas tik Ūlos upėje“, – paaiškino L.Žukauskienė.
Plaukti Ūlos upe Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, anot jos, galima tik turint vandens turizmo bilietą. Vadovaujantis Dzūkijos nacionalinio parko Ūlos vandens turizmo maršruto naudojimo reglamentu bei 2020 metų balandžio 27 dieną pasirašyta bendradarbiavimo tarp Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos bei Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos sutartimi, vandens turizmo bilietus platina pastaroji asociacija. Ji yra atsakinga už lygiateisį asmenų, teikiančių vandens turizmo paslaugas ir pageidaujančių dalyvauti šioje veikloje, dalyvavimą, o taip pat užtikrina, kad per dieną būtų išduota ne daugiau kaip 200 vandens turizmo bilietų, suteikiančių teisę plaukti Ūlos upe parko teritorijoje.
Bauda siekia nuo 60 iki 120 eurų
Pašnekovės teigimu, valstybiniai saugomų teritorijų pareigūnai vykdo valstybinę saugomų teritorijų kontrolę. Be kitų planinių patikrinimų programoje nustatytų tikrinamų teritorijų, nuo gegužės 1 dienos iki rugsėjo 30 dienos (plaukimo bemotorėmis vandens turizmo priemonėmis Ūlos upe laikotarpis) vykdo ir Ūlos kraštovaizdžio draustinio (2399 ha) teritorijos kontrolę.
„Viena iš draustinio kontrolės sričių yra Ūlos upės maršruto kontrolė, kurios metu kontroliuojama, ar visi Ūlos upe plaukiantys parko teritorijoje asmenys turi vandens turizmo bilietus, laikosi saugomų teritorijų rėžimo reikalavimų. Kiekvienas plaukiantis vandens turizmo maršrutu yra atsakingas asmeniškai už vandens turizmo bilieto turėjimą, priešingu atveju pagal Administracinių nusižengimų kodekso 267 straipsnio 3 dalį užsitraukia atsakomybę nuo 60 iki 120 eurų“, – paaiškino L.Žukauskienė.
2020 metais pagal kodekso 267 straipsnio 3 dalį administracinių nusižengimų, pasak jos, nebuvo nustatyta.
2020 metais planinių patikrinimų programoje suplanuoti 5 Ūlos kraštovaizdžio draustinio patikrinimai, iki rugpjūčio 14 dienos (imtinai) atlikti 8 patikrinimai. Artimiausias planinis patikrinimas vyks rugpjūčio 15 dieną.
„Viešos tvarkos pažeidimus, tokius, kaip girtavimas viešoje vietoje, kontroliuoja Lietuvos policija“, – patikino L.Žukauskienė.
Nebūtina visiems plaukti šeštadienį
15min susisiekė ir su Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovu Artūru Svirneliu. Anot jo, aktualus šis klausimas tik šeštadieniais, kuomet išties, pasitaiko, būna išduodamas maksimalus leistinas leidimų plaukti Ūla skaičius – 200. Darbo dienomis išduodama iki 70 leidimų – praplaukia per dieną apie 30 baidarių.
„Šeštadienis – paklausesnė diena. 100 baidarių ir praplaukia tuomet. Nuo liepos pabaigos jaučiama ta didesnė paklausa. Sezono pabaiga, orai nusistovėjo, tai jaučiamas aktyvumas“, – patikino pašnekovas.
Paklaustas, ką sako tiems turistams, kurie nebespėjo įsigyti leidimo kurį šeštadienį, A.Svirnelis teigė pasiūlantis plaukti sekmadienį arba tiesiog pasirinkti kitą upę – Aukštupį, Grūdą, Merkį.
„Nebūtina visiems plaukti šeštadienį. Sekmadienį ir pigiau baidarės nuoma atsieina. Darbo dienomis baidarę galima išsinuomoti ir už 8 eurus, daugiausiai – iki 15 eurų. Leidimo kaina tai visuomet vienoda – 6 eurai“, – paaiškino A.Svirnelis.
Leidimo kaina tai visuomet vienoda – 6 eurai.
Anot jo, šalia Ūlos veikia gal trys sodybos ir nė viena jų, kaip teigė skaitytoja, 100 baidarių nuomos nesiūlo. Turi kiekviena po 10-20 baidarių.
Šiemet jaučiamas aktyvumas ir darbo dienomis
„Savaitgaliais tai tas pats, kaip ir pernai. Šiemet jaučiame, kad daugiau poilsiautojų plaukia baidarėmis darbo dienomis. Praktiškai kiekvieną dieną po kelias baidares išleidžiame“, – šiųmetę tendenciją atskleidė Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos vadovas.
Paklaustas, ar jo žiniomis, pasitaikė kada grupelė poilsiautojų, kurie baidarėmis ėmė plaukti Ūla be reikalingo leidimo, A.Svirnelis atsakė, kad visokių žmonių yra, visaip gudraujančių – prie kiekvieno inspektoriaus nepastatysi.
„Žmonėms, atvykusiems iš miesto, gal baisiau čia viskas atrodo. Problema ta, kad poilsiautojai nepasiskirsto laiko tvarkingai – visi vienu metu išplaukia. Siūlyčiau išplaukti 8-9 ryto. Iki 10 valandos neišplaukia nė viena baidarė, sunku prisišnekinti, kad kas anksčiau atvažiuotų. Taip ir išeina, kad 100 baidarių vienu metu išplaukia. „Banga“ praplaukia nuo 11 iki 13 valandos“, – šyptelėjo A.Svirnelis.
