Salų poilsis – koks jis?
Poilsis aplink Europą išsimėčiusiuose, vandens apsuptuose žemės lopinėliuose suvilioja vis dažnesnį. Šiltuoju sezonu iš šalies oro uosto kyla šimtai lėktuvų į Graikijos, Italijos, Ispanijos ir Portugalijos salas. Nors vieną už kitą gražesnių lietuviams siūlomų aplankyti salų skaičiuojamos dešimtys, bene dažniausiai renkamasi iš dviejų Graikijos pažibų – Kretos bei Rodo ir vienos ryškiausių Ispanijos salų – Maljorkos.
Atostogos saloje iš tiesų neretai turi kitokią spalvą nei miestų naršymas ar netrumpos kelionės per kur kas didesnes teritorijas apimančias šalis. Nė vienas iš minėtų būdų nėra prastas, tiesiog kartais jie skiriasi kardinaliai.
Praleisti atostogų savaitę ar kelias saloje dažną keliautoją pirmiausia paskatina jūra. Galime sakyti, kad jos gali būti per akis ir kai kuriose šalyse, ir netgi didžiuliuose pajūrio miestuose. Tas tiesa, tačiau čia kas kita – išvykęs pasivažinėti automobiliu po nedidelę salą žinai, kad kur besuktum, kur benukryptum, visada „atsiremsi“ į jūrą. Kai kurių salų infrastruktūra netgi leidžia visą salą apvažiuoti pakrante. Vadinasi, visą jūsų kelionę iš vienos pusės lydi jūra, o iš kitos – įspūdingi besikeičiantys vaizdai – mažesni ar didesni miesteliai, kalnai, uolos, laukai ir įspūdingi gamtos peizažai.
Kelionių entuziastus į salas atvilioja ir dažnai nedidelis jų plotas. Tai – galimybė daugiau ar mažiau pažinti kultūrą, miestelius, kraštovaizdį per 3–4 dienas. Nedideli atstumai, lėtesnis tempas ir savotiškas jaukumas sukuria visai kitokį kelionės pojūtį.
Aišku, ir vienas ryškiausių akcentų – paplūdimiai. Priklausomai nuo salos, nuo jos gamtovaizdžio – išraiškingi uolėti ar švelnaus smėlio, tačiau nusidriekę šimtus kilometrų. O tai garantuoja, kad jaukią vietelę palydėti saulėlydį ar tiesiog romantiškai pasibūti ras kiekvienas keliautojas.
Neabejotinai reikėtų paminėti ir salų autentiką. Kone kiekviena iš salų, į kurias kasmet poilsiauti atvyksta tūkstančiai lietuvių, turi savo dvasią – tiek romantiškoji Kreta, tiek saulės numylėtas Rodas, tiek spalvinga ir labai ryški Maljorka.
Kreta ar Rodas?
Pasiryžus įkvėpti graikiškos dvasios ne žemyne, o saloje, mintyse iškyla dilema – kuria kryptimi traukti? Lietuviams siūlomos ir žavioji s maža salytė Korfu, ir populiariosios – Rodas bei Kreta. Net jau nusprendus rinktis vieną iš labiausiai pamėgtų, reikia priimti nelengvą sprendimą – kurią?
Renkantis keliauti į Rodą ar Kretą, pirmiausia reikėtų įvertinti – kiek laiko planuojama skirti būtent pažinčiai su sala? Kreta – daugiau nei kelis kartus didesnė už Rodą, todėl optimaliausia kelionei po salą skirti mažiausiai 5–6 dienas. Šiuo atveju Rodas įpareigoja kur kas mažiau – po 80 km ištįsusią salą automobiliu turistai dažniausiai marširuoja 2–3 dienas.
Sirtakio garsai ir vietinių svetingumas keliautojus neabejotinai lydi tiek Kretoje, tiek Rode. Graikiškos tradicijos ir kultūra giliai įsišaknijusi abiejose žymiausiose šalies salose. Taigi natūralu, kad nors vieną ar kitą ypatumą, ryškiau priskiriamą vienai iš salų, kitoje turbūt jį irgi aptiktume.
Kuo jau kuo, bet pirmiausia graikai garsėja maistu. Keliautojų forumai internete pilni pačių įvairiausių nuotraukų iš nepaprasto jaukumo Kretos tavernų – mažuose miesteliuose, kalnų kaimeliuose ar tiesiog pakelėse. Sužavi nedidelės, gausiai žaluma apaugusios terasos, jaukiomis languotomis staltiesėmis aptraukti stalai ir, aišku, patiekiamos skaniausios salotos su šviežutėle feta, vištienos patiekalai ar tradiciniai saldumynai.
Dakos – vietinių gaminamas sumuštinis su sūriu ir pomidorais, didžiulė sūrių įvairovė ir jų pyragėliai, tradiciškai ruošiama aviena ir įvairios mėsos šašlykai (souvlaki), specialus ryžių patiekalas (gamopilafo) ar agurkų, česnako bei jogurto salotos (tzatziki) – ir tai tik dalis virtuvės šedevrų, viliojančių maisto keliautojus į Kretą.
Nemenką įspūdingų lankytinų vietų sąrašą turi abi turistų numylėtinės. Archeologinių, istorinių stebuklų ieškotojai nenusivils nė vienoje iš salų. Kreta kviečia keliautojus aplankyti Mino civilizaciją menančius Knoso rūmus ir Faistą, o Rodas – nepakartojamus Magistro rūmus, Akropolį su antikinio teatro griuvėsiais bei archeologijos muziejų.
Vienos iš didžiausių Rodo vizitinių kortelių – įspūdingu senamiesčiu garsėjanti sostinė – Rodas, senove dvelkiantis Lindos miestas, kadaise itin klestėjęs Kamiras ir apelsinmedžių nusėtas Archangelas. O besilankantys Kretoje nepraleidžia progos užsukti į Venecijos dvasia alsuojančią Chaniją, išskirtinai jaukų Retimną, hipišką Matalą ar šurmulingą salos sostinę Heraklioną.
Tiesa, abi salos turi ir po kelis išskirtinius perliukus, garsinančius jas visoje Europoje ir už jos ribų. Dažnas, keliaujantis į Kretą, dairosi ir pačių patogiausių batų, mat ketina mesti iššūkį salos pasididžiavimui, nepakartojamą kraštovaizdį atveriančiam 13 km ilgio Samarijos tarpekliui. Tačiau unikalų atsakymą į tai turi ir Rodas – kas nenorėtų aplankyti Drugelių slėnio? Kartu su tūkstančiais margaspalvių sparnuočių stebėti, kaip sraunus krioklys krinta į Pelekanos upę.
Ką pasiūlys Maljorka?
Maljorka – viena labiausiai ne tik lietuvių, bet ir visų pasaulio turistų numylėtų Ispanijos salų. Keliautojus čia atvilioja karštos vasaros, ispaniškas temperamentas, nuostabūs paplūdimiai, kvapą gniaužianti architektūra ir kraštovaizdis.
Jei lygintume Maljorkos plotą su Kreta ar Rodu – turėtume bene aukso viduriuką. Lengvai pažinčiai su šiuo kraštu galėtų užtekti 3–4 dienų. Itin ryški Maljorkos dėlionės detalė – išraiškingoji sostinė Palma. Spalvų viso Balearų salyno sostinė turi per akis – romantiška, jauki, dvasinga, bet drauge ir kaprizinga, jaunatviška bei šurmulinga. Čia keliautojų laukia išraiškinga miesto architektūra, žaliuojantys parkai, jaukios vinguriuojančios gatvelės ir daugybė jaukių kavinukių.
Paskyrus dieną Palmai, vertėtų stabtelėti prie miesto pasididžiavimo – katedros, kuri tituluojama kaip viena įspūdingiausių visoje Ispanijoje. Būtina pasigrožėti ir Belverio pilimi – nuo XIV a. išlikusiu fortu, kuris buvo karališkosios šeimos vasaros rezidencija. Belveris iš daugelio Europos pilių išsiskiria tuo, kad yra neįprastos formos – apvalus.
Turistų dėmesį įspūdingos salos sostinėje patraukia nuostabi Šv. Pranciškaus bazilika, arabų pirtys, Bartolome'aus Marcho muziejus ir galiausiai – suvenyrų krautuvių ir restoranėlių nusėtas Born pasažas.
Atidavus duoklę sostinei, galima laisvai judėti kitų žavių salos miestelių link. Itin ryškus senovinis Valdemosos miestelis, kur galima pasigrožėti XV–XVIII a. architektūros statiniais. Vienas iš svarbių Valdemosos akcentų – Kartiaziano vienuolynas, leidžiantis iš arčiau pažintį vienuolių buitį, apsilankyti celėse ir net XVIII a. menančioje vaistinėje. Keliaujant po Maljorką, žemėlapyje būtina pasižymėti ir Manakoro bei Montuirio miestus – tai svarbūs pramonės centrai, juose įsikūrę dirbtinių perlų auginimo fabrikai, su kurių auginimo procesu turistai gali susipažinti.
Kalnuotas pusiasalis – Formentoras – laikomas vienu ryškiausių Maljorkos simbolių. Vingiuotas, kalnuotas, pušynais apaugęs ir įspūdingas atodangas žadantis kelias veda į pusiasalio smaigalį – kartais dar vadinamą velnio uodega. O koks reginys matyti nuo apžvalginio „Es Colomer“ bokšto – kai žydra jūra susilieja su kalnų, uolų grožiu. Netrumpai kulniavusių ir ištroškusių trumpo poilsio žygeivių, nusileidus nuo kalnų, laukia pasakiškas atpildas – neregėto grožio Formentoro paplūdimys.
Norintiems uždėti „vyšnaitę“ ant torto patarimas – neaplenkti ir Drakono olos. Pastaroji atveria nepakartojamą požeminį pasaulį – stalaktitais ir stalagmitais nusėtas labirintas driekiasi 1 700 metrų ir atveda prie didžiausio Europoje požeminio ežero Martelio. Įspūdingoje olos glūdumoje įrengtoje salėje galima stebėti ir koncertą ant vandens – šviesų žaismas, valtelėje sėdintys ir romantiškai grojantys muzikantai sukuria nepakartojamą atmosferą.
Vis dėlto besiilsint Maljorkoje bent vieną dieną reikėtų skirti jūrai, šiltam smėliui ir saulei. Paplūdimys ir žydra jūra – akcentai, neatsiejami nuo šios Ispanijos salos. Kaip keliautojai sugalvoja tuo mėgautis – jau jų pasirinkimas. Ar šėlti smagiame pakrantės vakarėlyje, įsilieti į triukšmingo kurorto šurmulį, ar susirasti jaukią ir atokią vietą bei pasimėgauti ramybe.
Tiesa, nereikėtų pamiršti bent vienu kąsneliu paskanauti Maljorkos. Keliais tradiciniais patiekalais vietiniai salos gyventojai labai didžiuojasi. Gastronominius keliautojus turėtų sužavėti daržovių patiekalas Tumbet, kuriame puikiai suderintas baklažanų, bulvių, česnakų, petražolių ir pomidorų skonis. Vienu iš virtuvės pasididžiavimų maljorkiečiai laiko ir omarų troškinį, o smaližiams siūlo saldžias bandeles su ledais ir migdolais.
Neišdildomą įspūdį neabejotinai paliks kiekviena iš salų, keliautojui belieka pasirinkti – kokio io jis bus?
Daugiau informacijos apie keliones rasite čia.
