Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Poilsis su šeima sustojusio laiko Turkijoje: 1. Atostogų pasiūlymų burtai

Skrybėlėtas dėdė pakrante tempia paskui save kupranugarį, o šis – asilą. Abiem keturkojams po pasturgaliais pakabinti maišeliai – kad natūralus produktas nedribtelėtų ant žemės. Tik užtenka vaikams žvilgtelėti į trijulės pusę – dėdė iškart ims svetingai mojuoti.
Godos Juocevičiūtės nuotr./Poilsiautojos šiurkštaus smėlio paplūdimyje
Godos Juocevičiūtės nuotr./Poilsiautojos šiurkštaus smėlio paplūdimyje

Šarlataniškos akcijos

Kai žmonės pasiklysta tarp daugybės kelionių agentūrų pasiūlymų ir kreipiasi į mane konsultacijų, pirmiausia patariu kuo toliau atsitraukti nuo šarlataniškų akcijų.

Va, radote internete burtą „Tik 300 eurų dviem už savaitės atostogas prabangiame 5 žvaigždučių viešbutyje!“? Verčiau užsimerkite, kad čigoniškas pasiūlymas, tarsi brokuotas techno koncertų lazeris, nepažeistų akių tinklainės ir ypač – smegenų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Turkijos paslaptis: ką turi ši šalis, kad į ją plūsta turistai iš Lietuvos ir viso pasaulio?

Kuo reklamuojamo prašmatnaus poilsio kaina mažesnė, tuo turėtų kilti daugiau įtarimų. Arba tai apgaulė, kai užburti reklamos susimokėsite ir tik tada paaiškės, jog nebuvo įskaičiuotas skrydis, o gal nakvynės. Arba tai atostogos, kurios iš viso neįvyks. Tuomet teks raudoti varguoliškomis „skūpus moka dvigubai“ ašaromis.

Iš tikrųjų nemokamų pusryčių nebūna, o turizmo įmonės nėra labdaros organizacijos, jos irgi moka mokesčius valstybei ir atostogų nedovanoja. 

Taip pat patariu neįsikąsti pagyrūnų skleidžiamų aptakybių, esą jų šeima viską organizavosi patys ir štai kaip pigiai prasisuko. Norėdami susireikšminti, kokie yra išskirtiniai, jie paprastai nutyli svarbiausius niuansus.

Pradėjus it prokurorui tuos šaunuolius tardyti, jie ir patys išsiduos, kad oi, pamiršo paminėti, jog čia ta kaina tokia vienam asmeniui arba su poilsiu be atgalinių bilietų.

Iš tikrųjų nemokamų pusryčių nebūna, o turizmo įmonės nėra labdaros organizacijos, jos irgi moka mokesčius valstybei ir atostogų nedovanoja. Juolab kad dovanoti dalykai ne taip vertinami kaip nupirkti ir pelnyti.

Didesnė tikimybė, kad kelionė įvyks, ją užsisakius iš stambiausių, daugiamečių operatorių ir per tokią kelionės agentūrą, kuri jau nebe jauniklė. Nebūtina pulti čiupti tą, kuri pasiūlė didžiausią nuolaidą. Nuolaida nėra pagrindinis patikimumo rodiklis.

Verčiau atkreipti dėmesį, kaip agentūros atstovai išmano tą kurortą, į kurį vyksite, ir apgyvendinimo jame ypatumus. Anksčiau agentai nesidrovėdami būsimam keliautojui pripliurpdavo bet ko arba sakydavo tai, ką klientas nori girdėti. Dabar jie tapo atsargesni.

123rf.com nuotr./Poilsis Antalijoje
123rf.com nuotr./Viešbutyje Antalijoje

Atsakingi kelionių verslininkai, vengiantys susigadinti reputaciją, prieš paleisdami naują pasiūlymą, stengiasi vietas, į kurias poilsiautojai bus skraidinami, patys pažinti. Turizmo įmonės savo lėšomis išleidžia darbuotojus į kelionių organizatorių ir operatorių rengiamus infoturus.

Jų metu šie svečiuojasi skirtinguose viešbučiuose – ten tikrina ir lovų minkštumą, ir valgiaraštį, konspektuoja įspūdžius, kad kuo daugiau tikslesnių detalių galėtų atpasakoti besidomintiems klientams.

Aš po palyginimų ir derybų kelionę galiausiai įsigijau iš Pasvalio kelionių agentūros „Travel La Vita“. 14 dienų Konanklyje, netoli Alanijos, su „viskas įskaičiuota“ – mūsų!

Aplinkos kaina

Už minėtą 2 savaičių kelionės paketą gegužės pradžioje vienam suaugusiajam ir vienam vaikui iš viso sumokėjome 830 eurų. Keturių asmenų šeimai kainavo 1300 eurų. Vėliau, sezonui kartu su oru dar labiau įšilus, kainos šoktelėjo.

Ar tai būtų jūsų mėnesio alga, ar visų metų santaupos, už tiek nereikėtų tikėtis elitinės aplinkos. Visada svarbu išlaikyti ryšį su tikrove pagal savo galimybes ir pripažinti, kad kaina, kuri nėra nei šokiruojamai aukšta, nei įtartinai žema, paprastai adekvačiai atitinka kokybę.

Godos Juocevičiūtės nuotr./Konaklis – niekuo neišsiskiriantis kurortinis miestelis, išdygęs plyname lauke
Godos Juocevičiūtės nuotr./Konaklis – niekuo neišsiskiriantis kurortinis miestelis, išdygęs plyname lauke

Konaklis ir jo apylinkės niekuo nesiskiria nuo kitų poilsinių miestelių, aplipusių Alaniją. Pakeitus pavadinimą, aplinka nepasikeistų. Vis tiek tai būtų plynoje dykynėje tarp jūros ir kalnų, perskirtoje magistralės ir paženklintoje grakščių mečetės minaretų, chaotiška išdygusių ir tebestatomų stambiagabaričių viešbučių dėlionė.

Dieną jie – pilkšvi, rausvi ir melsvi betono milžinai, išsimėtę nuo saulės paskrudusiuose ir ožių bei avių apėstuose laukuose, o naktį sužiba fosforinėmis spalvomis ir nepakartojamu kiču.

Visi čia turi tą patį – vienodus kambarius, valgiaraštį ir dalijasi tais pačiais baseinais, nes būtent tai sau gali leisti, ne daugiau.

Tačiau nėra reikalo prunkšti atsidūrus tarp tų, kuriems šampano maukimas patamsiuose prie baseino šių žėrinčių gargarų apsupty ir fotosesija ant akmens krante kedenant plaukus buvo išsvajotas pasiekimas.

Visi čia lygūs. Visi čia turi tą patį – vienodus kambarius, valgiaraštį ir dalijasi tais pačiais baseinais, nes būtent tai sau gali leisti, ne daugiau.

O paplūdimiai, nors ir poilsiautojų dėka – ne patys tyriausi, nuoširdžiai tvarkomi kiekvieną dieną. Prie Alanijos jie – ne itin švelnūs. Užtat retą Nidos kopų švelnumą primenantis lopinėlis pačioje Alanijoje pavadintas Kleopatros vardu. Tokio – šviesesnio ir malonesnio – smėlio ruožai Viduržemio bangų skalaujami arčiau Antalijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos