Nekuklus žvaigždučių skaičius
Taip pat reikėtų susitaikyti su tam tikrais dėsningumais, vienijančiais viešbučius. Pavyzdžiui, kambariai Turkijoje būna nedideli, bent palyginus su numeriais demografiškai persprogusiose Rytų ir Pietryčių Azijos šalyse. Galbūt taip šios kompensuoja ploto stygių gyvenamuosiuose būstuose?
Turkijoje viešbučiai nesikuklina ir užsikrauna daugiau žvaigždučių, nei jiems priklauso: nurodytą lygį tik imituoja ir iš tikrųjų iki jo netraukia. Štai tipiškas pavyzdys: viešbutis „Caretta Relax“, kuriame apsistojome, prisisegęs 4 žvaigždutes ir skelbiasi turintis sporto salę. Ji yra iš tikrųjų, tačiau ne visai skirta sportui – neaišku kam. Keli aptriušę treniruokliai patalpėlėje be langų ir vėdinimo.
Gali pasitaikyti apgailėtinas interneto ryšys. Žadėtąjį neribotą wi-fi turėjome išsipirkti už 9 eurus arba 10 dolerių visam atostogų metui, tačiau jis veikdavo tik retkarčiais ir keičiant padėtis bei nešiojant kompiuterį erdviame hole nuo vieno minkštasuolio iki kito.
Dar galima būtų rasti priekabių, tačiau stabilios psichikos poilsiautojui visos tos smulkmenos atostogų sugadinti negali. Juolab kad šeimoms skirtas viešbutis turi svarbių privalumų. Pavyzdžiui, jis praktiškai pritaikytas gyvenimui su vaikais: žaidimų aikštelės lauke, vaikų klubo valandos, o vakare – mini diskoteka.
Tiems, kam dėl asmeninių kaprizų ar sveikatos svarbu atstumas iki jūros, patarčiau visada atidžiai išsinagrinėti, kurioje vietoje nusižiūrėtas viešbutis yra. Štai mūsiškis veda tiesiai į paplūdimį – nereikia po plentu kirsti nuo šlapimo prasmirdusio tunelio.
O pati riebiausia pagyra – aptarnaujančiam personalui: vadybininkai kalba ne viena užsienio kalba, negaili informacijos ir operatyviai reaguoja.
Malonusis žodis „teşekkür“
Apie maistą – iš esmės: asortimentas ir skonis viešbutyje – normalus. Apskritai vargu ar Turkijoje gali būti prasto maisto. Kildamas nuo stalo, dažnai lyg nevalingai, savaime padėkoji virtuvės šefui ar restorano šeimininkui „teşekkür“. Tariama maždaug taip: „tešekiur“.
Apskritai vargu ar Turkijoje gali būti prasto maisto.
Turkija – turtingas gastronomijos tradicijų regionas. Kaip įprasta islamo uždengtai persų kultūrai, vienas pagrindinių jos ingredientų – konservatyvumas visa kur, neišvengiamai ir kulinarijoje.
Tai reiškia, kad vis dar vertinami laiko patikrinti receptai ir šviežias, šiltas maistas. Jo įvairovė – kaip kaimyninėse Gruzijoje ir Irane, tik keliskart didesnė.
Klimatas ir gamta tarp Europos ir Azijos kalnais besidriekiančiai šaliai suteikia galimybių puoselėti vaisių ir daržovių plantacijas. Turkija pasaulyje pirmauja pagal kai kurių gėrybių auginimo apimtis ir eksportą, pavyzdžiui, vyšnių, figų, abrikosų, granatų. Beje, viena vertingiausių lauktuvių gali būti džiovintų granatų arbata – sodraus skonio, sveikas, ypač kraujui reikalingas natūralus tonikas.
-
„Turkish Airlines“ tiesiogiai iš Vilniaus į Stambulą skraidins 7 kartus per savaitę
-
Penkių žvaigždučių poilsis beveik nemokamai – ar tai ne apgavystė?
-
Šeimos atostogas planuoja į Turkiją, draugų kompanijos – į mažiau žinomus Europos kurortus
-
Nemokamą poilsį, bet ne kelionę į Turkiją žadančiai įmonei gresia baudos – žmonės pradėjo skųstis
Baigdama šią temą, pridursiu: tiems Rytų kraštams, kurie gali didžiuotis patiekalų įvairove ir sotumo jausmu, visiškai įprasta svečius žavėti ir prisijaukinti būtent per vaišes. Jos atleidžia ir užglaisto bet kokius nesusipratimus ir nesusikalbėjimus. Apskritai gurmaniniai reikalai yra stiprioji vangaus poilsio Turkijoje pusė.
Ramybės suteikia ir faktas, kad čia, kaip musulmonų šalims būdinga, virtuvėje dėmesio skiriama sanitarinėms sąlygoms ir higienai. Nepasitikėjimo raukšlių išvagoti atsiliepimai apie ten, kažkur, kažkaip pagaunamas paslaptingas „kvarabas“ tempia arčiau fobijų, nei realybės. Nemalonių atvejų pasitaiko, tačiau tai – išimtys.
O pasistiprinus pirmųjų įspūdžių, artėja metas palikti savo paplūdimį ir pakeliauti toliau nuo viešbučio. Tad kitame pasakojime – dar daugiau Turkijos.
