Paskutinėmis liepos dienomis Šventosios kurorte apsistojo vilniečio Egidijaus P. (pavardė redakcijai žinoma) šeima ir bičiulis.
Namelius poilsiavietėje „5 gulbės“ vyras išsinuomojo per tinklalapį „Booking.com“ .
Vilniečius sužavėjo nuotraukose matomas vaizdas – jaukūs nameliai ir erdvus kiemas aplink. Taip pat nurodyta, kad iki jūros – vos 500 metrų. Egidijus apie atstumą dar pasiteiravo ir namelių šeimininkų. Šie esą elektroniniu paštu atrašė, kad iki jūros iš tiesų yra 500 metrų. „Pasižiūrėjau, kad nameliai puikiai vertinami, dar paliktas atsiliepimas, kad jūra – arti, tai atidžiau nieko ir nenagrinėjau“, – teigė pašnekovas.
Kelias iki jūros prailgo
Iš Vilniaus į Šventąją atvažiavę poilsiautojai jau pirmą dieną pamatė, kad visai greta vyksta statybos. Tačiau po kelionės išvargę vasarotojai skubėjo su mažu vaiku įsikurti, apsipirkti, todėl apmaudo niekam nereiškė.
Dar pirmą vakarą nusprendė nueiti iki jūros.
Šeimai buvo labai svarbu, kad jūra būtų šalia. Bent už 300-600 metrų. Todėl jau pirmą vakarą imta abejoti, ar tikrai nurodytas teisingas atstumas.
„Tikrai jautėme, kad nieko panašaus į 500 metrų nėra. Teko eiti per vadinamą „Beždžionių tiltą“. Žmona bijo eiti per jį, nes ją labai pykina nuo supimo. Dažniausiai būryje einančių šiuo tiltu atsiranda gudruolių, kurie tyčia siūbuoja. Na, bet guodėmės, kad mes čia – ne vietiniai ir kažkur tikrai yra dar vienas kelias prie jūros“, – pasakojo poilsiautojas.
Į namus nuo pajūrio jie grįžo per „Energetiko“ teritoriją. Dar pasivaikščiojo po miestelio centrą. Kadangi buvo vėloka – niekam nepasitenkinimo nereiškė.
„Nusprendžiau kelio paieškoti per Maps.lt sistemą. Ir blogiausias scenarijus pasitvirtino, kad toli gražu nieko panašaus į tuos 500 metrų nėra ir kito trumpesnio kelio taip pat nėra“, – apmaudą liejo pašnekovas.
Paaiškėjo, kad vien iki siūbuojančio tilto nuo namelių yra 850-900 metrų. Nuo jo dar kelis šimtus metrų reikia paėjėti iki jūros. Einant pro „Energetiką“ – atstumas dar tolesnis.
Kieme ėmė pjauti medį
Kitą dieną poilsiautojų laukė dar viena staigmena. Per vaiko pietų miegą statybininkai ėmė pjauti medį.
„Tada trūko kantrybė, paskambinau šeimininkei ir pareiškiau savo nepasitenkinimą, kad niekas apie statybas nepranešė. Ji manęs atsiprašė ir pažadėjo paprašyti, kad statybininkai dirbtų tyliau. Pasakiau, kad labai negražu: apie statybas nieko neįspėjo, o turiu mokėti visą sumą už nuomą. Juk atvažiavau su mažu vaiku atostogauti, o ne statybose dalyvauti“, – aiškino vilnietis.
Jis neslėpė, kad pritaikyta nuolaida būtų tenkinusi jų šeimą. Tačiau šeimininkė tik atsiprašinėjo ir nesutiko kompensuoti patirtų nesklandumų.
Atostogautojai piktinosi, kad naujo namo statybvietė – neaptverta, o darbai vyko visas darbo dienas, kol jie ilsėjosi Šventojoje. Tik savaitgalį aprimo.
Šeima pasitarė, kad išsikraustyti būtų pernelyg sudėtinga – liepos pabaigoje jau sunku rasti laisvesnę vietą. Be to, pats daiktų kraustymas – varginantis procesas, kai atostogauji su mažu vaiku.
„Atvažiavome poilsiauti, o ne statybose dalyvauti“
Prieš išvykdami vilniečiai surašė pretenzijas laiške. Tačiau šeimininkai iki šiol į jas neatsakė.
„Iš tiesų pats namelis buvo tikrai geras ir patogus. Buvo visi reikalingi daiktai. Tačiau šeimininkų gudravimas nuliūdino ir supykdė“, – neslėpė pašnekovas.
Būtų grąžinę pinigus
Poilsiavietės Šventojoje šeimininkas Algirdas Sungaila puikiai prisimena šią vasarą pirmą kartą per kelerių metų darbo patirtį sutikęs poilsiautojus, itin susisielojusius dėl atstumo iki jūros.
„Jei būtų išsyk pasiskundę - būtume net avansą grąžinę, kitą namelį pasiūlę, bet jie tylėjo“
Anot jo, atstumą iki jūros pagal palydovo duomenis nurodo pati Booking.com sistema. „Kaip suprasti, kur prasideda pajūris? Vienam jau prie pat tilto, kur jau kopos, kitam – prie pat kranto. Nė karto niekas nėra priekaištavęs, kad nurodome netikslų atstumą. Mes patys ir nesakome, kad yra 500 metrų. Visada sakome „apie“, – teigė namelių šeimininkas.
Anot jo, statybos teritorijoje sezono metu nevykdomos, o pati statybvietė yra saugi.
A.Sungaila prisiminė, kad antrąją vilniečių poilsio dieną buvo užsukęs pas juos į namelį pakeisti dujų baliono. Bet tada niekas jam nė puse lūpų neužsiminė apie patirtus nepatogumus.
„Jei jie būtų išsyk mums pasiskundę – būtume net avansą grąžinę arba pasiūlę persikraustyti į kitą namelį kitoje mūsų poilsiavietėje. Tačiau jie nieko nesakė. Pretenzijas ėmė reikšti jau paskutinę dieną, aiškiai norėdami didelės nuolaidos. Mes į kompromisus nėjome, todėl ir kilo konfliktas“, – prisiminė šeimininkas.
Vartotojų teisų sargai: poilsiautojas turėjo būti informuotas
Egidijus po atostogų kreipėsi į kelias institucijas: Turizmo departamentą, Šventosios seniūniją, Palangos savivaldybę, Valstybinę mokesčių inspekciją, mat mokėdamas negavo jokių kvitų.
Palangos savivaldybė informavo, kad skundas registruotas, Šventosios seniūnija pasiūlė pasinaudoti galimybe ir apie patirtus nepatogumus surašyti atsiliepime Booking.com sistemoje.
Iš kitų institucijų vilnietis dar negavo atsakymų.
15min žurnalistė kreipėsi į Vartotojų teisių apsaugos tarnybą. Anot Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Klaipėdos apskrities skyriuje laikinai vedėjos pareigas einančios Vijoletos Budriuvienės, teisės aktuose numatyta, kad paslaugos teikėjas turi aiškiai informuoti klientą. Suteikti jam būtiną, teisingą ir neklaidinančią informaciją, o pareiga įrodyti, kad informacija pagal šį straipsnį yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.
Pagal Civilinio kodekso 6.228 (6) straipsnio 5 dalį, verslininkas, neįvykdęs arba netinkamai įvykdęs pareigą suteikti informaciją vartotojui, turi atlyginti dėl to vartotojo patirtus nuostolius.
Anot V.Budriuvienės, vartotojas pirmiausiai privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus.
„Paslaugų teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Jei paslaugos teikėjas atsisako tenkinti vartotojo reikalavimą arba nepateikia raštiško atsakymo per nurodytą terminą, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme įtvirtinta vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčų sprendimo alternatyvia ginčų nagrinėjimo tvarka“, – aiškino Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė.
