Didysis Blasketas yra vieno labiausiai į Vakarus nutolusiame Europos salyne ir yra populiari airių turistų atostogų vieta. Jeigu jums tikrai reikia neribotos elektros ir kad iš čiaupo bėgtų vanduo, tai ši vieta ne jums. Tačiau sutinkantys atsisakyti kai kurių patogumų būna apdovanoti nuostabiais vaizdais.
Žinoma, sala vis tiek pritaikyta gyvenimui – yra geriamo vandens, o vėjo jėgainė pagamina šiek tiek elektros, kad būtų galima pasikrauti telefonus.
Annie ir Eoinas turėjo būti vieninteliais salos gyventojais, prižiūrėti kavinaitę ir tris atostogų namelius. Likusiu metu – tiesiog mėgautis nuostabia laukine ir salos gamta.
Pora metė savo darbus, pranešė apie buto nuomos sutarties nutraukimą ir rengėsi naujam gyvenimui. Tačiau tuomet atėjo COVID-19, ir viskas pasikeitė.
Karantinas Dubline
„Viskas pakibo ore, – telefonu CNN pasakojo Annie. – Nežinojome, kur dirbsime, kur gyvensime.“ Vasara, kuri turėjo būti viena įdomiausių gyvenime, porai prasidėjo karantinu jų bute Dubline, iš kurio jie negalėjo išeiti toliau nei per 2 kilometrus. Neatrodė, kad jiems pavyktų išvykti į salą.
„Ta nežinomybė buvo sunki, bet tiesiog gyvenome savaitė po savaitės“, – pasakojo ji. „Visi turi savo COVID istorijas, ką jie buvo planavę. Vyko tiek daug rimtų dalykų, kad visa tai atrodė reliatyvu ir pakankamai nereikšminga“, – prisiminė Annie.
„Neturėjome daug vilčių šiam sezonui“, – CNN prisipažino Alice Hayes, kuri šių metų sausį ir įdėjo skelbimą apie darbuotojų paiešką negyvenamai salai. Jis akimirksniu išplito po visą pasaulį, moteris sako sulaukiantis paraiškų net ir dabar.
Ji kartu su savo partneriu Billy O'Connoru gyvena gretimai esančiame Dinglio pusiasalyje ir prieš pandemiją rengdavo ekskursijas laivu į Didžiojo Blasketo salą, nuomodavo namelius. Karantino metu jie kartu su dviem vaikais patys nuplaukė į salą – reikėjo ten prižiūrėti ir namus, ir gyvūnus.
Gamta ir paveldas
A.Hayes pasakojo, kad Annie ir Eoinas, kreipdamiesi dėl darbo, atsiuntė ranka rašytą laišką. „Tai išsiskyrė iš tūkstančių el.laiškų. Jie atsiuntė ir savo nuotrauką, tai buvo labai senoviška“, – prisiminė moteris.
Annie dirbusi Airijos muziejų edukacijos departamentuose, specializuojasi archeologijoje ir folklore, o Eoinas sako laimingiausias tada, kai būna lauke, o turintis mokytojo diplomą vyras dirbęs ir Dublino zoologijos sode.
Pora sako, kad be galo domisi gamta ir Airijos paveldu. Būdama vaikas, Annie su šeima yra lankiusis ir Didžiojoje Blasketo saloje. „Mama ir tėtis mus vis supakuodavo į didelį kemperį, ir važinėdavome po Dinglį klausydami tradicinės airiškos muzikos“, – pasakojo Annie.
Kai apribojimai dėl koronaviruso buvo kiek atlaisvinti, pora galiausiai nuvyko į salą ir galėjo imtis savo darbų, nors ir tris mėnesius vėluodami. Lankytojų skaičius yra mažas, o kavinė yra uždaryta, tačiau Annie ir Eoinas sako turintys daug darbų.
„Mūsų darbas yra palaikyti švarą ir tvarką nameliuose, kurie turi būti laiku parengti, pasirūpinti anglimi, kūrenimu.“, – pasakojo Annie. Saloje be elektros darbus reikia dirbti išties atsiraitojus rankoves ir nesibaiminant išsipurvinti.
„Kai dienos pabaigoje galiausiai atsisėdi, būna smagus jausmas“, – nusijuokė ji.
Alice ir Billy kas keletą dienų atplaukia į salą ir atgabena maisto produktų, nes juk joje nėra šaldytuvo ar šaldiklio – tad maistą reikia iš anksto gerai suplanuoti. Praustis irgi reikia po šaltu dušu. „Kai kurios dienos būna lengvesnės, kai kurios – sunkesnės“, – juokėsi Eoinas.
„Oras čia diktuoja visus mūsų gyvenimo aspektus, – aiškino jis. – Net nuotaika ryte priklauso nuo to, koks oras lauke.“
Nieko stebėtino, kad Atlanto vandenyne esančioje saloje per šias šešias savaites, kiek pora ten leidžia laiko, būta visko. „Mes visai džiaugiamės, kai būna vėjelis, nes kai oras būna labai gražus ir nebūna vėjo, tuomet pakyla daug uodų, o jie pakankamai nuožmūs saloje, – pasakojo Eoinas. – Mums žymiai labiau patinka, kai būna šiek tiek vėjuota ir debesuota.“
Nors saloje nėra wi-fi, tačiau mobilusis ryšys yra puikus, nes netoliese, kitoje saloje, stovi ryšio bokštas. Tai leidžia porai socialiniuose tinkluose skelbti nuotraukas, vaizdo įrašus.
Garbė čia būti
Praėjusiais metais sala rūpinosi Lesley Kehoe ir Gordonas Bondas. Sausio mėnesį Lesley CNN pasakojo, kad nors iš „Instagram“ ir „Twitter“ gali atrodyti, jog gyvenimas saloje pasakiškas, iš tiesų socialiniai tinklai neparodo realybės.
Nors moteris keldavo laužų, žalių laukų ir saulėlydžių nuotraukas, sekėjai nematė, kaip ji kasdien lakstydavo iš namo į namą juos tvarkydama, kaip stengėsi aptarnauti eiles klientų kavinėje ir t.t.
Nors pandemija reiškia, kad Annie ir Eoino darbo laikas saloje sutrumpėjo perpus, pora tikina, kad jiems yra garbė ir didelis malonumas čia būti. Juo labiau, kad izoliacija ir gamtos apsuptis šiemet tapo dar aktualesni.
„Tai vieta, kuri įsišaknija tavyje, ir mes jau galvojame, kaip reikės adaptuotis vėl grįžus į žemyninę dalį, – sakė Annie. – Čia ne tik nuostabūs peizažai ir gamta, bet sala svarbi ir istorijai.“
