Vis dėlto, net tik jūros ir vandenynai turi ką pasiūlyti nardymo aistruoliams – pasaulyje gausu ežerų, kurių dugne slepiasi galybė paslapčių. Šiame straipsnyje pristatysime kelis ežerus, kurių povandeninio pasaulio turtai pritraukia nardymo entuziastus iš viso pasaulio.
Kajyngdi ežeras, Kazachstanas
Pirmasis ežeras, apie kurį norime jums papasakoti, slepiasi Vidurinėje Azijoje – Kazachstano pietrytinėje dalyje. 1911 m. šioje vietovėje įvyko žemės drebėjimas. Dėl jo kalnuose susidarė akmenų ir purvo nuošliauža, kuri tapo natūralia užtvanka būsimam ežerui. Vėliau nuo kalnų į daubą ėmė tekėti vanduo ir apsėmė čia augusį spygliuočių mišką – taip ir susidarė Kajyngdi (lot. Kaindy) ežeras. Įdomu tai, jog medžių spygliai gana greitai nubyrėjo, tačiau jų kamienai taip ir liko styroti iš vandens – vaizdas išties išskirtinis.
Kajyngdi ežeras tyvuliuoja beveik 2 km aukštyje virš jūros lygio, tad nenuostabu, jog jo vanduo – labai šaltas. Net ir vasarą kalnų ežero vandens temperatūra tesiekia 6 laipsnius šilumos. Vis dėlto, tai tikrai ne kliūtis nardytojams, trokštantiems pasigrožėti povandeniniu mišku. Beje, Kajyngdi ežere praktikuojamas ir nardymas žiemos sezonu – išsikertama eketė ir neriama į stingdančią gilumą.
Huronų ežeras, Kanada
Tobermoris – tai Kanadoje, Ontarijo provincijoje esantis miestelis. Jis apsuptas nepaprasto grožio gamtos: krištolo skaidrumo vandeniu garsėjantis Hurono ežeras, skardžiai, įmantrių formų uolienos, pušynai – ne veltui į šį miestelį atvyksta nemažai keliautojų, kurie mėgsta savo laisvalaikį leisti gamtoje.
XIX a. ir XX a. pradžioje Tobermorio miestelio uostas buvo svarbi laivybos stotelė. Todėl apylinkėse esančiuose Hurono ežero vandenyse šiandien slepiasi nemažai laivų, taip ir nepasiekusių savo tikslo, nuolaužų. Būtent jos ir vilioja nardytojus, trokštančius naujų įspūdžių. Hurono ežeras nardytojų dažnai įvardijamas kaip gėlavandenių vandens telkinių sostinė.
Jeloustouno ežeras, JAV
Jeloustono nacionalinis parkas – tai saugoma gamtos teritorija, esanti Aidaho, Vajomingo ir Montanos valstijose, JAV. Tai nepaprastu kraštovaizdžiu garsėjantis parkas, keliautojus žavintis didingais slėniais, trykštančiais geizeriais, geoterminiais šaltiniais, kriokliais, miškais, aštriomis viršukalnėmis. Nacionalinio parko teritorijoje teka upė, tyvuliuoja ir didelis, 350 km² ploto ežeras, kurio pavadinimas toks pat, koks ir viso parko – Jeloustounas. Skaidrus, gilus ir šaltas – toks yra šis ežeras. Maždaug pusę metų jis užšalęs, pusę – ramiai banguoja vienoje iš geologiškai aktyviausių pasaulio vietų.
Jeloustouno ežere yra įkurtos penkios nardymo vietos. Įdomiausia jose tai, jog ežeras, kaip ir visas parkas, yra seismiškai aktyvioje vietovėje – tai reiškia, kad po vandeniu galioja tokios pat terminės savybės kaip ir ant žemės. Nardytojai gali tikėtis natūraliai susiformuojančių „burbulinių vonių“, karšto vandens srovių. Beje, dugne gausu ir įdomių formų uolienų, po vandeniu augančių augalų.
Tingvadlavatno ežeras, Islandija
Islandija – ugnies ir ledo kraštas. Gamta čia labai kontrastinga: nuo ugnikalnių iki ledynų, nuo atšiaurių, vėjų nugairintų juodojo smėlio paplūdimių iki geizerių slėnių ir karštųjų versmių baseinų. O kur dar fjordai, šniokščiantys kriokliai, didingi kanjonai... Įdomu tai, jog Islandija gali pasigirti ir įspūdingo grožio vietovėmis, kurias gali pamatyti tikrai ne kiekvienas – reikia ryžto ir drąsos. Viena iš tokių vietų – netoli Islandijos sostinės Reikjaviko esantis Thrihnukagigur ugnikalnis. Jis – snaudžiantis ir greitu metu neturėtų išsiveržti. Dėl šios priežasties drąsiausiems keliautojams organizuojamos ekskursijos į kraterio vidų – magmos rezervuarą!
Kita tokia vieta – Tingvadlavatno ežeras ( isl. Þingvallavatn). Iš pirmo žvilgsnio tai ramiai tyvuliuojantis didžiulis vandens telkinys (jo plotas 84 km² – tai didžiausias ežeras šalyje). Vis dėlto, Tingvadlavatno gelmėse slepiasi tikri povandeniniai turtai – milžiniškos uolienos ir povandeniniai tarpekliai susidarę iš pasislinkusių tektoninių plokščių, išduodančių apie vulkaninę Islandijos kilmę. Tingvadlavatno ežeras – viena iš populiariausių nardymo šaltame gėlame vandenyje krypčių visame pasaulyje.
Medūzų ežeras, Palau
Palau – tai salų valstybė Ramiajame vandenyne, galinti pasigirti didžiuliais žmogaus rankų nepaliestais gamtos plotais. Žaliuojantys atogrąžų miškai, floros ir faunos įvairovė, kriokliai, balto smėlio pakrantės ir smaragdinis vandenynas – įstabaus grožio kraštovaizdžiu Palau ne tik didžiuojasi, tačiau ir siekia jam nepakenkti. Dėl šios priežasties šalyje plėtojamas ekoturizmas, salose galioja griežtos gamtos apsaugos taisyklės.
Bene garsiausia Palau lankytina vieta – Eil Malko saloje tyvuliuojantis Medūzų ežeras. Jau pavadinimas išduoda, jog ežere gyvena tūkstančiai medūzų. Žinoma, kad nardymo aistruolių, atvykusių į Palau, svajonė – savo akimis išvysti po vandeniu gyvenančias medūzas. Visgi ežere draudžiamas giluminis nardymas – taip siekiama apsaugoti medūzų populiaciją. Kurį laiką Medūzų ežere buvo uždraustos ir maudynės bei nardymas su vamzdeliu, tačiau nuo 2018 m. pabaigos šios veiklos vėl galimos.
Malavio ežeras, Malavis, Mozambikas ir Tanzanija
Malavio ežeras – tai didžiulis gėlo vandens telkinys, tyvuliuojantis Pietų Afrikoje, Malavio, Mozambiko ir Tanzanijos teritorijose. Įdomu tai, kad ežeras susiformavo prieš maždaug 40 tūkst. metų, tačiau europiečiai jį atrado ne taip ir seniai – 1859 m. Tą padarė garsus škotų keliautojas Davidas Livingstone'as.
Malavio ežeras garsėja didele žuvų įvairove – skaičiuojama, jog šiuose vandenyse gyvena daugiau nei 230 rūšių. Nenuostabu, kad pamatyti kuo daugiau skirtingų rūšių žuvų trokšta ir nardymo aistruoliai, todėl Malavio ežeras – populiari nardymo vieta. Be žuvų ežero dugne galima išvysti ir įmantrių uolienų, didelių akmenų.
Čiandaohu ežeras, Kinija
Čiandaohu (Qiandaohu), arba Tūkstančio salų ežeras, – tai vandens telkinys rytinėje Kinijos dalyje, Džedziango provincijoje. Ežeras gali pasigirti nepaprasto grožio panorama – jame pūpso daugiau nei tūkstantis didelių salų ir dar keli tūkstančiai mažučių salelių. Keliose iš jų plėtojamas turizmas, kitos – negyvenamos. Beveik visose salose žaliuoja miškai. Čiandaohu ežero ir jame esančių salų peizažas šiek tiek primena kitą garsią vietovę – Vietnamo vizitine kortele vadinamą Ha Longo įlanką.
Įdomu tai, kad Tūkstančio salų ežeras nėra sukurtas gamtos. Jis Džedziango provincijoje atsirado 1959 m., kai šioje vietovėje buvo nuspręsta užtvenkti Xin'an upę ir pastatyti hidroelektrinę. Nors užtvenkus upę buvo sukurtas nepaprasto grožio kraštovaizdis, vanduo palaidojo du slėnyje buvusius senovinius miestus. Vienas iš jų – pastatytas III a., kitas – VII a. Be senovinių miestų, po vandeniu liko ir dar 27 miestai ir daugiau nei 1300 kaimų. Priėmus sprendimą statyti hidroelektrinę savo namus turėjo palikti beveik 300 tūkst. žmonių.
Tikriausiai nenuostabu, jog šiandien Čiandaohu ežero dugnas domina nardytojus iš viso pasaulio – po vandeniu stūkso vis dar puikiai išsilaikę arba kiek suirę gyvenamieji pastatai, taip pat įspūdingas ir senovinis palikimas – šventyklos, skulptūros.
Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.
