Šįkart hobis mane nunešė Fidžio link – vandens mylėtojų rojumi vadinamos šalies. Ši, iš daugiau nei 300 salų sudaryta šalis, įsikūrusi Ramiajame vandenyne netoli Australijos ir Naujosios Zelandijos. Fidžis tarp keliautojų pradėjo populiarėti tik XX a. 9-a dešimtmetyje ir prie to iš dalies prisidėjo garsūs holivudiniai filmai „Žydroji lagūna“ (angl. „Blue lagoon“), „Prarastasis“ (angl. „Castaway“), kurie buvo filmuoti būtent čia. Šiandien į Fidžį žmonės dažniausiai atvyksta dėl pasakiškų paplūdimių ir spalvingo povandeninio pasaulio.
Fidžis – minkštųjų koralų pasaulio sostinė
Toks titulas Fidžiui suteiktas ne be priežasties. Čia beveik visur, kur benuvyktum, plaukiodamas nuo kranto gali gėrėtis įvairiaspalviais minkštaisiais, kietaisiais, įvairiausių dydžių ir formų koralais. Fidžyje suskaičiuojama keli šimtai skirtingų koralų rūšių. Todėl čia apstu rifų, vienas didžiausių yra Didysis jūros rifas (angl. „Great Sea reef“), kuris tęsiasi beveik 500 km.
Yra nemažai ir atolų (žiedo pavidalo koralų salų, kurių viduryje yra lagūna). Jas dažnai galima stebėti ir iš paukščio skrydžio keliaujant iš vienos į kitą Fidžio salas.
Tačiau pats tikriausias Fidžio koralų grožis atsiveria giluminio nardymo metu. Vienos įspūdingiausių vietų Fidžyje pamatyti koralų karalystes yra šalia Beqa salos (netoli pagrindinės Viti Levu salos), Namenos rezervate (netoli Vanua Levu salos) bei šalia Taveuni salos – „Didžioji baltoji siena“ (angl. „Great white wall“). Sakoma, kad tai pati geriausia vieta visame Fidžyje pamatyti minkštuosius koralus. O tarp visų koralų akis džiugina ir įvairiausių rūšių didesnių ar mažesnių žuvų pulkai, kai kurių niekur kitur neteko matyti.
Nors 2016 m. pradžioje kai kuriose šalies vietose praūžė vienas stipriausių ciklonų Vinstonas, kuris suniokojo dalį koralų, tačiau per pusantrų metų, atrodo, kad po vandeniu neliko jokių ciklono pėdsakų. Tik galiu įsivaizduoti, kaip neapsakomai koralai atrodė prieš cikloną, nes net ir po jo vaizdai po vandeniu magiški.
Kartu mane džiugina, kad gyventojai supranta sveikų koralų svarbą vandenynui (ir šalies turizmui), nes prieš neriant ar tiesiog plaukiojant, visuomet informuoja, kaip reikia elgtis, kad nepažeistumėte koralų, iš kurios pusės yra povandeninės srovės ir kur nereiktų plaukti, kad srovė nenuneštų ant rifo, kaip nesinaudoti koralais norint atsispirti ir t.t. Kartais tokio rūpesčio pasigendu kitose šalyse.
Vandenyne karaliaujantys rykliai – tik stiprių nervų žmonėms
Tai viena iš vos keleto vietų pasaulyje, kur vienoje vietoje galima sutikti 8 skirtingas rūšis ryklių.
Tarp nardytojų Fidžis yra minimas kaip pasaulinės klasės nardymo vieta, nes tikrosios povandeninio pasaulio žvaigždės čia yra rykliai. Kadangi aplink Fidžio krantus yra uždrausta pramoninė žvejyba ir draudžiama žvejoti ryklius bei kitus didesnius žinduolius, vanduo čia toks švarus ir turtingas įvairių rūšių žuvų, jog pritraukia daugybę ryklių.
Beveik visose mūsų nardymo vietose susidūrėme su bent viena ryklių rūšimi (pavyzdžiui, rifinius ryklius galima pamatyti ir paviršinio nardymo metu). Tačiau pati įspūdingiausia ryklių vieta Fidžyje yra tarp Pacific Harbour (Viti Levu saloje) ir Beqa salos. Tai viena iš vos keleto vietų pasaulyje, kur vienoje vietoje galima sutikti 8 skirtingas ryklių rūšis: madagaskarinį naktinį ryklį (lot. Carcharhinus melanopterus, angl. Blacktip reef shark), rifinį ryklį (lot. Triaenodon obesus, angl. Whitetip reef shark), tamsiapelekį pilkąjį ryklį (lot. Carcharhinus amblyrhynchos, angl. Grey reef shark), rudąjį ryklį auklę (lot. Nebrius ferrugineus, angl. Tawny Nurse shark), baltapelekį pilkąjį ryklį (lot. Carcharhinus albimarginatus, angl. Silvertip shark), madagaskarinį aštriadantį ryklį (lot. Negaprion acutidens, angl. Lemon shark) ir du didžiausius vandenyno plėšrūnus – bukasnukį ryklį (lot. Carcharhinus leucas, angl. Bull shark) bei tigrinį ryklį (lot. Galeocerdo cuvier, angl. Tiger skark).
Įdomiausia tai, kad nardytojai, norėdami akis į akį susidurti su rykliais, nėra uždaromi į narvus. Viskas vyksta kaip bet kokio įprasto nardymo metu. Neriama į nardymo tašką, kuriame yra dirbtinai suformuota neaukšta akmenų tvorelė. Ryklių šėrikai plaukia prie maisto konteinerių ir iš ten maitina ryklius. Kad nebūtų trukdoma ryklių medžioklės įpročiams, maisto neduodama daug ir ne visiems atplaukusiems rykliams (o jų vienu metu susirenka daugiau nei 30).
Be to, tokio tipo nardymo išvykos organizuojamos tik tam tikromis dienomis (vėlgi, saugant ryklių įgimtus įpročius). Todėl norint nardyti su rykliais reikia iš anksto žinoti išvykų grafikus. Tarp ryklių ir nardytojų, neskaitant nedidelės sienelės, nėra jokios kitos apsaugos. Todėl stebint šeriamus ryklius iš priekio kartais net nesuvoki, jog tie patys rykliai plaukioja aplink tave ir iš nugaros.
Iš tiesų tokie susitikimai su rykliais – ne kiekvienam. Ypač mažiau nardymo patirties turintiems tokia akistata gali kelti siaubą. Kartu su mumis buvo keletas kitų nardytojų, kurie po pirmo panėrimo (įprastai per dieną neriama tik 2 kartus) verkė iš siaubo, kai kuriuos net ir pykino, todėl jie nebenėrė antrą kartą. O viena mergina po vandeniu apimta išgąsčio net paliko savo fotoaparatą ir keldama savo sveikatai pavojų skubiai plaukė į paviršių. Laimei, vienas iš nardymo instruktorių pastebėjo fotoaparatą ir paėmęs iš dugno jį grąžino nardytojai.
Kartu su mumis buvo keletas kitų nardytojų, kurie po pirmo panėrimo verkė iš siaubo, kai kuriuos net ir pykino, todėl jie nebenėrė antrą kartą.
Nors stebėti masyvius ryklius jų natūralioje aplinkoje kelia susižavėjimą, tačiau kartu ir tam tikrą baimę, nes ryklių (kaip ir kitų laukinių gyvūnų) elgseną sunku prognozuoti.
Iki šiol neteko girdėti jokių blogai pasibaigusių istorijų po nardymo su rykliais Fidžyje. Galbūt todėl, kad visi nardymo instruktoriai yra patyrę, dirba su rykliais dešimtis metų. Viso instruktažo metu ir iš organizacinės pusės – jautėmės saugiai.
Beje, kitoje vietoje – netoli Savusavu miestelio (Vanua Levu saloje) galima pamatyti ir bronzinį kūjaryklį (lot. Sphyrna lewini, angl. Scalloped hammerhead shark). Tačiau mūsų kelionės metu, kad ir kiek kartų bandėme jį pamatyti – nepavyko. Kaip ir neteko laimės pamatyti tigrinio ryklio, tačiau visas likusias septynias rūšis pamatėme vienu metu ir vienoje vietoje.
Kiti netikėtumai Fidžio povandeniniame pasaulyje
Fidžyje, be ryklių ir koralų, galima pamatyti rajas, jūrinius vėžlius, durklažuves, tuną, barakudas bei kitas žuvis. Kartais galima sutikti delfinų bei kuprotojų banginių. Man iš arti pasisekė pamatyti net penkis kuprotuosius banginius. Tai buvo netikėtas susitikimas, kai mėgavausi paviršiniu nardymu netoli Bengos salos. Niekas specialių turų stebėti banginių Fidžyje neorganizuoja, nes tai neprognozuojamas dalykas. Šie banginiai Fidžyje matomi liepos–rugsėjo mėnesiais, kai plaukia į Tongą (kitą valstybę, įsikūrusią Ramiajame vandenyne) dauginimosi sezonui.
Tad, sakyčiau, kad Fidžis yra puiki vieta pasimatymams su povandeninio pasaulio gyvūnais.
Ką reikia žinoti norintiems nardyti Fidžyje
Nors nardyti Fidžyje galima ištisus metus, tačiau balandžio–spalio mėn., teigiama, yra geriausias laikas. Vandens temperatūra svyruoja nuo 23 iki 29 laipsnių (priklausomai nuo mėnesio ir vietos), o matomumas po vandeniu gali būti nuo 10 iki 40 m.
Fidžyje nardyti gali tiek pradedantieji, tiek patyrę. Čia tiek daug nardymo vietų, kad išsirinks kiekvienas. Pavyzdžiui Viti Levu, Vanua Levu, Kadavu salose, skirtingose vietose, gali nardyti ir pradedantieji ir patyrę. Ypač pradedantiesiems rekomenduojama nardyti aplink Yasawa, Mamanudos salynus, labiau patyrusiems – aplink Taveūnio salą. Pastarosios salos labai tinkamos ir tingiam poilsiui prie gražiųjų Fidžio paplūdimių.
Kaip keliauti į Fidžį ir pačioje šalyje
Išties iš Lietuvos kelionė iki Fidžio Nadi oro uosto gali užtrukti apie 37 val. Skamba varginančiai ir ilgai? Tačiau tikiu, kad atvykę nepasigailėsite. Bet jeigu jau esate Pietryčių Azijoje, galite rasti trumpesnius skrydžius, tarkim, iš Singapūro iki Fidžio yra tiesioginis 10 val. skrydis. Iš bet kurios kitos valstybės Pietryčių Azijoje, tikėtina, kad teks skristi su persėdimu Australijoje. Būtent iš čia (kaip ir iš Naujosios Zelandijos bei Amerikos) atvyksta daugiausia keliautojų, todėl yra daugiau skrydžių pasirinkimų. Iš Australijos (Sidnėjaus) skrydis trunka apie 4 val., iš Naujosios Zelandijos – (Auklando) apie 3 val.
Tarp pačių salų Fidžyje galite keliauti privačiais arba viešais kateriais, skristi privačiais, mažais lėktuvais. O pačiose salose nuomotomis mašinomis arba kiek ribotai viešuoju transportu.
Sekti Balyje gyvenančios ir keliaujančios po Pietryčių Aziją Viktorijos gyvenimą galima jos interneto tinklalapyje http://lifeinbigtent.com, taip pat feisbuke.
