Karštas vasaros penktadienis. 37-erių žvejybos gidas Vilius atsišvartuoja nuo Kintuose veikiančio žuvies restorano „Mėlynasis karpis“ prieplaukos.
Netrukus Minijos upe mes jau skriejame beveik 80 km/val. greičiu. Stipriai plaukus plaikstantis Pamario vėjas atgaivina.
„Pats geriausias kabrioletas – lekia iki 90 km/val. greičiu. Nuo žiočių iki Nidos nulėktume per 14 minučių“, – šyptelėjo pašnekovas.
Vilius papasakojo, kad aistrą žvejybai jam nuo mažų dienų įskiepijo tėtis. Prisiminė jis ir pirmąjį savo Nemune nuo kranto sugautą starkį. Tuomet tebuvo 15 metų.
„Gyvenimas taip susiklostė, kad teko su visais lietuviais profesionalais susipažinti, pasimokyti. Pagavau spiningavimo tobulėjimo bangą, nes anksčiau turėdavai 5 guminukus, 5 galvakablius, jokių echolotų, mandrų laivų, meškerių, valų, ričių, ir viską pagaudavai. Patikėkit, kai pradėjo vežti nematytas gumas iš užsienio, žuvys čia pas mus alpo. Užsidedi naują gumą, pagauni – taip metai ir prabėgo. Užkabino mane tos naujovės“, – patikino Vilius.
Paklaustas apie didžiausius gyvenimo laimikius, jis paaiškino, kad visos didžiausios žuvys yra tos, kurių nepamatai, tik palaikai. Yra pagavęs 5 kilogramų starkį, 6 kilogramus sveriančią ubagų lašišą salatį bei 1,8 kilogramo su trupučiu ešerį. Gal tik 30 gramų iki Lietuvos rekordo pritrūko.
O ar daug meškerių profesionalas turi?
„Spintą. Vyrišką ar moterišką? Moterišką. 20 tikrai meškerių bus – visiems gyvenimo atvejams. Pirmoji dar išlaikyta, su jau nutrupėjusia kamštine rankena.
Man šis užsiėmimas yra žiaurus kaifas. Atvažiuoju ir pasikraunu čia, tad norisi ir žmonėms perteikti emociją. Kiekvieną dieną yra kažkas kitaip: kiti žmonės, kitokios situacijos, kitoks kibimas, kitokios žuvys. Būna, kad tenka likti ir pas tėvą laive permiegoti. Savaitę esu be sustojimo žvejojęs“, – patikino „SharpHook žūklė Pamaryje“ įkūrėjas.
Nemėgsta žvejyboje alkoholio
Tuo, kad kada nors pragyvens iš žvejybos, Vilius netikėjęs. Apie žvejybos gido pareigas jis ėmė mąstyti prieš penkerius metus, tačiau didelėms investicijoms vis pritrūkdavo lėšų.
Draugai, tėvai, žmona vis klausdavo: kada pradėsi? Žvejybos gidų poreikis buvo, yra ir jis tebeauga.
„Gali nusipirkti valtelę, tik niekas su tavimi neplauks. Bet kaip daryti nesinorėjo, kai imi iš žmogaus 15–20 eurų ir plukdai pagerti šnapso. Nemėgstu žvejyboje alkoholio. Per pirmas 15 minučių pamatai, nori žmonės žvejot ar baliavot. Jei prasideda: „Kodėl muzikos nėra?“. Jos todėl ir nėra – klausytis gamtos reikia. Vanduo yra vanduo, pats esu dukart skendęs ir išgelbėtas, negali juokauti, tad girtų į valtį nepriimsiu. Vadovaujuosi tuo, kad gerti galima ir namuose.
Norėjau žmones mokyti žvejoti, kad jie suprastų tą džigą, kodėl valai ploni, kodėl meškerė tokia, o ne kitokia, išmoktų echolotą skaityti, suprastų, kur žuvis, kaip valtį pasistatyti. Čia yra esmė. Tam reikėjo daug pinigų – didelės investicijos. Ne viena dešimtis tūkstančių investuota į valtį ir įrangą“, – patikino Vilius.
Per pirmas 15 minučių pamatai, nori žmonės žvejot ar baliavot.
Jis papasakojo, kad itin sunku įsigyti variklį. Net į bažnyčią nuėjęs, kai paskambino ir pasakė, kad Švedijoje rado jam tinkamą.
„Permokėjau už jį, manau, ne vieną tūkstantį eurų, bet nesvarbu“, – numojo ranka žvejys.
Tokio lygio valties Pamaryje nėra
Šiuo metu Vilius vairuoja „BRIG Eagle 6“ Ukrainoje pagamintą valtį, kurią sunku apversti ir nuskandinti, plaukiant aštuoniems iš dešimties nesijaučia jūros liga, o inkaras valdomas rankos mostais ore.