Dvarų šventyklose dažnai būdavo įrengiami mauzoliejai, juose laidoti didikų giminių atstovai. Esama ir kitokių tikintiesiems skirtų pastatų ir vietų, iki šių dienų tebesaugomų ar bent tebeminimų Lietuvos pilyse ir dvaruose.
Liubavo angelas iki šiol rymo prie buvusios dvaro koplyčios-mauzoliejaus
Liubavo dvaro koplyčia buvo pastatyta XVIII amžiuje, pašventinta 1741 m., tai užfiksuota Nemenčinės bažnyčios inventoriuose. Vėliau, XIX amžiaus viduryje Liubavo dvare koplyčia buvo perstatyta neogotikiniu stiliumi, spėjama, kad galbūt pagal tuometinio dvaro šeimininko, skulptoriaus Rapolo Slizienio (1880−1881) projektą. Po istorinių 1863-iųjų metų įvykių pamaldos šioje koplyčioje buvo uždraustos, o vėliau, 1874 m. Gustavo Slizienio prašymu vėl atnaujintos.
Sekmadieninės pamaldos šioje koplyčioje vykdavo iki pat 1945 m., čia šventadienio paminėti iš pat ryto rinkdavosi apylinkių gyventojai, pasakojama, apie 50−60 žmonių. Kunigą iš Nemenčinės bažnyčios automobiliu atveždavęs Slizienių vairuotojas.
Medinė Liubavo dvaro koplyčia dar stovėjusi XX amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Keletas koplyčios daiktų eksponuojama Liubavo dvaro vandens malūne-muziejuje. Šiandien išlikę tik koplyčios pamatai ir kadaise už pastato besislėpusi, iš naujo išlieta Liubavo angelo skulptūra. Liubavo dvaro koplyčios rūsyje įrengtas mauzoliejus, kuriame ilsisi paskutiniųjų dvaro šeimininkų, Slizienių giminės atstovų palaikai.
Markučių dvaro parke išlikusi 1906 m. pastatyta koplyčia
Markučių dvaro teritorijoje galima aplankyti Šv. Barboros (Šv. Varvaros) koplyčią. Ji pastatyta ant parko kalvelės 1906 metais, kai Markučių dvare šeimininkavo paskutinieji jo savininkai, Varvara ir Grigorijus Puškinai. Jų palaikai ilsisi greta koplyčios esančiose kapinaitėse.
Koplyčia pastatyta pagal architekto Michailo Prozorovo projektą. Grakštų pastatą puošia restauruotos, ant cinko skardos tapytos ikonos, spėjama, sukurtos Georgijaus Molokino, XIX−XX amžiaus Vilniaus ikonų tapytojo.
Senojoje Jurbarko dvaro cerkvėje veikia parodų ir koncertų salė
Jurbarko dvaro sodyboje išlikusi elegantiška mūrinė cerkvė, kurioje šiandien veikia parodų ir koncertų salė. Bizantinio stiliaus Kristaus Atsimainymo cerkvė pastatyta XIX amžiuje, 1865 metais, Jurbarko dvarą valdant kunigaikščiams Vasilčikovams.
Anuomet šventovėje kabėjo Viktoro Vasnecovo paveikslai (per I-ąjį pasaulinį karą išvežti į Ukrainą), melsdavosi ne tik kunigaikščio šeima, bet ir Jurbarko stačiatikių bendruomenė.
Trakų pusiasalio pilies teritorijoje iki šių dienų išlikęs Dominikonų vienuolyno pastatas
1779 m. pietvakarinio pilies bokšto vietoje statytas pastatas turėjo iškilti kaip bažnyčia. Nuo 1789 m. jo statybai vadovavo architektas Martynas Knafusas (apie 1740−1821). 1822 m. pastatas buvo rekonstruotas į vienuolyną ir koplyčią.
Šiandien restauruotame pastate veikia muziejinės ekspozicijos.
Tuskulėnų dvaro ir rimties parko memorialiniame komplekse stovi koplyčia-kolumbariumas
Tuskulėnų dvaro rūmų komplekse išlikusi 1931 m. pastatyta Šv.Teresės koplytėlė. Neoklasicizmo stiliaus pastatas vėliau, 2005−2008 m. buvo restauruotas. Įėjimą į šventyklėlę rėmina du masyvūs stulpai, viduje stovi altorius, o sienas puošia angelų galvutės.
Tuskulėnų dvaro rūmų ir Sovietų Sąjungos okupacinio režimo aukų memorialo komplekse įrengta sovietinio totalitarinio režimo aukų amžinojo poilsio vieta, čia stovi koplyčia-kolumbariumas, pastatyta 2004−2009 m.
Įgyvendinant šį projektą dalyvavo architektai Vytautas Edmundas Čekanauskas, Algirdas Umbrasas, skulptoriai Gediminas Karalius, Gitenis Umbrasas ir kiti.
Akmeninė grota ir Švč.Mergelės Marijos skulptūra joje saugoma Pienionių dvare
Pienionių dvaro sodyboje šiandieną nėra koplyčios, tačiau išlikusi sakralinė kultūros vertybė − grota ir Nekaltai Pradėtosios Švč. Mergelės Marijos skulptūra. Tai pusapskričio plano grota, datuojama XX amžiaus I puse, suformuota iš akmenų. Joje stovi betoninė beveik dviejų metrų aukščio Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Raguvėlės dvaro teritorijoje išlikusios šventyklos
Raguvėlės dvare išlikusi mūrinė koplyčia-mauzoliejus, pastatyta 1849 m. pagal architekto Lauryno Cezario Anichinio projektą, užsakytą tuometinių dvaro šeimininkų didikų Komarų. Neogotikinio stiliaus, gausiai išpuošta koplyčia stovi Raguvėlės dvaro kapinėse. Sovietmečiu šis pastatas buvo smarkiai nukentėjęs, o Lietuvai atgavus nepriklausomybę restauruotas.
Virš koplyčios durų, raudoname fone vaizduojamas Komarų herbas, po pastatu esančiame mauzoliejuje palaidoti Komarų giminės atstovai.
Ši koplyčia − ne vienintelė šventovė Raguvėlės dvaro sodyboje. Raguvėlės dvarui priklauso ir 1794−1796 m. statyta šv. diakono Stepono bažnyčia. Bažnyčios statybą fundavo Raguvėlės dvarininkas J. Komaras (1770−1847). Vėliau, 1887 m., remontuota trinavė bažnyčia pastatyta klasicizmo stiliumi, šalia jos išlikusios dvi, rytų ir vakarų, varpinės, neoklasicizmo stiliaus architektūros pavyzdžiai.
Keliaujant po Lietuvos dvarus dar galima atrasti nemaža koplytėlių, o ir kitokių sakralinės paskirties pastatų ar tikintiesiems skirtų vietų. Pasitaikydavo, kad bažnyčios reikmėms kuriam laikui pritaikydavo ir kitus dvarų pastatus. Pavyzdžiui, po Pirmojo pasaulinio karo Burbiškio dvare maldos namų erdvės buvo įrengtos pagrindinio rūmų pastato šiaurės rytinėje dalyje, o Pienionių dvare − buvusiame bravoro pastate. Netoli namų, gimtose ir gyventose, širdžiai mielose vietose, dvarus valdžiusios didikų giminės dažnai rūpinosi kartu įrengti ir mauzoliejus ar kapinaites.
