Traukiniu iš Vilniaus nukeliavę į Maskvą ekspedicijos dalyviai susitiko su Lietuvos Respublikos ambasadoriumi Rusijos Federacijoje Remigijumi Motuzu bei Europos Sąjungos ambasadoriumi Rusijoje, vienu iš „Misija Sibiras“ iniciatorių Vygaudu Ušacku. Komanda Maskvoje tvarkė ir Komunarkos poligone esančias kapines, kur 1937–1953 metais buvo palaidota daugiau negu pusantro šimto lietuvių.
Po skrydžio Maskva–Irkutskas, ekspedicija nusikėlė į tikrąjį Sibirą, kur laukė pirmosios Gadalėjaus kaimo kapinės. Vaizdas kapinėse privertė krūptelėti – mediniai kryžiai čia buvo gerokai sutriušę, krypo žemėn, aiškių kapaviečių vietų nebe daug. Būtent šiose kapinėse ir iškilo 3 nauji lietuviški mediniai kryžiai, puošti tradicinėmis saulutėmis.
„Pirmos kapinės labiausiai ir įsiminė – mes įžengėme į jų teritoriją, pamatėme išlaužytas tvoras ir supratome, kad kapinės tiesiog virto karvių ganykla. Nenuostabu, kad karvės po savęs kapinėse kai ką ir palikdavo. Taip pat visur augo ryškiai raudonos žemuogės. Mes suvokėme, kad su kapinėmis nei karvės, nei žemuogės neturi nieko bendra ir suvokėme, kad jei ne ekspedicija šios kapinės ilgainiui būtų pamirštos ir niekam nereikšmingos“, – apie Gadalėjaus kapines kalbėjo ekspedicijos dalyvė Raminta Kėželytė.
Net ir nuovargis, kurį jaučiame, susikaupė ne dėl fizinio darbo, o vien dėl emocijų, kurios užplūsta.
„Laikas bėga labai greitai. Kažkas priminė, jog praėjo jau pusė ekspedicijos ir tuo sunku patikėti. Galbūt dėl to, kad kiekviena smulkmena, susijusi su lietuvybe, čia tampa reikšminga. Net ir nuovargis, kurį jaučiame, susikaupė ne dėl fizinio darbo, o vien dėl emocijų, kurios užplūsta“, – kalbėjo ekspedicijos dalyvė Simona Budreckaitė Jevdokimovo kaimo kapinėse.
Į Jevdokimovą, kur sovietų represijų laikotarpiu, buvo ištremta apie 50 lietuvių šeimų, ekspedicija atvyko persikėlusi per upę. Prieš tai komanda tvarkė Tulūno kapines, kuriose „Misija Sibiras“ lankėsi prieš 9 metus. Vaizdas, kurį pamatė komanda pribloškė – gaivališka Sibiro gamta suvartė medžius ant kryžių, kapinės apaugo krūmokšniais, bet komanda kapines bent dešimčiai metų pavertė šviesesnėmis.
„Jevdokimovo kapinėse pastatėme dar vieną kryžių, nors gauti medienos šiuo metu čia sudėtinga – nebėra veikiančių lentpjūvių. Medienos mums parūpino armėnų tautybės vietinis gyventojas, kuris net nesutiko, kad už medieną sumokėtume. Gera matyti, kaip kryžiai papuošia ne vien kapines, bet ir pačias gyvenvietes“, – sakė „Misija Sibiras‘17“ ekspedicijos vadovas Arnoldas Fokas.
Jevdokimove ekspedicijai pavyko sutikti ir lietuvių tremtinių artimųjų – stovyklavietėje dalyvius aplankė Viktorija Rimkienė ir Svetlana Rimkus – lietuvių tremtinio Albino Rimkaus giminaitės. Jų pasakojimus dalyviai užfiksavo savo dienoraščiuose.
Jūs net nepažįstate čia palaidotų žmonių, tačiau tęsiate 12-us metus gyvuojančią misiją.
Apie Sibire gyvenusius lietuvius daug kalba ir sutikę ekspediciją vietiniai. Dar Gadalėjuje vietinė moteris žavėjosi projekto atliekama misija: „Jūs net nepažįstate čia palaidotų žmonių, tačiau tęsiate 12-us metus gyvuojančią misiją“.
Pirmadienį ekspedicija po daugiau nei 30 kilometrų žygio darbus pradeda sudegusiose lietuvių kapinėse Algatujaus kaime, kurio net nebėra žemėlapyje. Būtent todėl surasti vietovę buvo gana sunku, o brautis su keliasdešimt kilogramų sveriančiomis kuprinėmis teko per brūzgynus.
Savo misiją Sibire ekspedicijos dalyviai bus atlikę rugpjūčio 1 d., kuomet 7 val. 23 min. jų traukinys sustos Vilniaus geležinkelio stotyje. Pasveikinti ekspedicijos komandą ir pasidžiaugti jų nuveiktais darbais ankstyvą antradienio rytą kviečiami visi norintys.
