Žemės valandoje, 2007 metais Sidnėjuje kilusioje iniciatyvoje, šiemet turi dalyvauti milijonai šalininkų 187 valstybėse, kurie 20 val. 30 min. vietos laiku vienai valandai išjungs savo šviesas.
Organizatoriai tai vadina „didžiausiu pasaulyje paprastų žmonių judėjimu dėl klimato kaitos“.
„Jo tikslas yra šviesti apie aplinkos ir laukinės gamtos apsaugos svarbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Žemės valandą organizuojančios gamtos apsaugos organizacijos „WWF Australia“ vadovas Dermotas O'Gormanas.
Tarp kitų Žemės valandoje dalyvausiančių garsių pasaulio objektų yra „Paukščio lizdu“ pramintas Pekino olimpinis stadionas, Eiffelio (Eifelio) bokštas Paryžiuje, Egipto piramidės ir Niujorko dangoraižis „Empire State Building“.
Pasaulio temperatūrai pasiekus rekordinį lygį, šiemetinės akcijos tema yra klimato kaitos poveikis bioįvairovei, augalų ir gyvūnų rūšims, sakė D.O'Gormanas.
Praėjusią savaitę paskelbta analizė rodo, kad tarp svarbių bioįvairovei pasaulio vietų, kurioms labiausiai gresia vietinis rūšių išnykimas, yra Amazonija Pietų Amerikoje ir Pietų Afrikos miškai.
Nors šviesų išjungimo akcija yra simbolinis gestas, Žemės valandos iniciatyva pastarąjį dešimtmetį vykdė sėkmingas kampanijas už plastiko uždraudimą Galapagų salyne ir 17 mln. medžių pasodinimą Kazachstane.
Sidnėjaus gyventoja Dianna Ali, kuri su šeima vakarieniavo, kai užtemo miesto šviesos, sakė, kad ši iniciatyva padėjo jai geriau suprasti jos gyvenimo būdo poveikį planetos sveikatai.
„Geriau suprantu, kiek daug energijos naudoju, – AFP sakė ji. – Galvoju ... apie tai, kiek daug gali nuveikti vienas žmogus.“
