Prieš metus oro bendrovės „Singapore Airlines“ keleivinis lėktuvas nusileido Niuarko oro uoste Naujajame Džersyje po beveik 18 valandų trukusio ilgiausio pasaulyje komercinio skrydžio iš Singapūro. Skrydis buvo ne tik ilgiausias, bet ir tolimiausias.
Bet štai penktadienį naujutėlis „Boeing 787-9“ pakils iš Niujorko ir skris tiesiai į Sidnėjų – įveiks daugiau nei 16 tūkstančių kilometrų ir praleis net 20 valandų ore. Tačiau lėktuve nebus už bilietus kainą susimokėjusių keleivių. Tai bus bandomasis skrydis, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kokį poveikį keleivių ir įgulos narių fizinei sveikatai ir psichologinei savijautai daro 20 valandų skrydis.
„Projektas Saulėtekis“ („Project Sunrise“) vardą gavusiame skrydyje bus daugiausiai 40 žmonių. Skrydžio metu jų sveikata bus tikrinama prietaisais, kurie sukurti bendradarbiaujant su keliais universitetais. Salone esantys žmonės (daugiausiai – „Qantas“ darbuotojai) turės nešiojamus įrenginius ir dalyvaus moksliniuose tyrimuose skirtinguose skrydžio etapuose.
Mokslininkai ir medicinos ekspertai stebės keleivių miegą, maisto ir gėrimų suvartojimą, judėjimą, salone esantį apšvietimą, pramogas skrydžio metu. Bus siekiama įvertinti, kaip toks skrydis paveiks sveikatą, savijautą ir biologinį laikrodį. Bus kreipiamas dėmesys ir į tokius dalykus kaip maisto pasirinkimas, kokių pramogų pageidauja keleiviai ir pan.
Atskirai bus stebimas ir lakūnų melatonino lygis. Pilotai dėvės specialius prietaisus, kurie seks smegenų bangas ir fiksuos budrumo lygį. Anot „Qantas“, taip bus siekiama išsiaiškinti, kaip nustatyti optimalų darbo ir poilsio režimą lakūnams, skrendantiems ilgaisiais maršrutais.
„Qantas“ teigimu, skrydis iš rytinės Australijos pakrantės tiesiai į Niujorką ar Londoną yra paskutinis kalnas, kurį reikia įveikti komercinėje aviacijoje, ir tam labai svarbus mokslininkų įsitraukimas. Tik su jų pagalba bus galima tokį ilgą skrydį padaryti kuo mažiau varginantį keleiviams ir darbuotojams.
„Nė vienos oro linijos nedarė tokio tyrimo iki šiol, ir mes panaudosime rezultatus kuriant salono dizainą, skrydžio metu siūlomas paslaugas ir įgulos budėjimo grafiką „Projektui Saulėtekis“. Taip pat pažiūrėsime, kaip juos galime panaudoti gerinant jau egzistuojančius ilguosius skrydžius“, – sakė „Qantas Group“ vadovas Alanas Joyce'as.
Įgulos stebėjimo rezultatais bus pasidalinta ir su Civilinės aviacijos saugumo tarnyba, kad šie pasitarnautų kuriant reguliacinę sistemą ypač ilgiems skrydžiams.
Šiam 20 valandų truksiančiam skrydžiui orlaivius pasiūlė tiek „Airbus“, tiek „Boeing“.
Galutinis sprendimas dėl „Projekto Saulėtekis“, kuris priklausys nuo orlaivio ekonomijos, reguliacijos organų palaiminimo ir verslo susitarimų, turėtų būti priimtas iki metų galo. „Qantas“ vadovo teigimu, entuziazmo netrūksta, tačiau bandomasis skrydis dar nereiškia, kad toks maršrutas tikrai bus pradėtas. „Galiausiai tai yra verslo sprendimas, ir jis bus grįstas ekonomika“, – pridūrė jis.
„Qantas“ ketina atlikti ir dar vieną bandomąjį skrydį. Lapkritį bus skrendama iš Londono į Sidnėjų.
Kam reikalingas toks ilgas maršrutas?
Atsakymą į šį klausimą prieš pora mėnesių pateikė Povilas Mažeika ir „Aviacijos pasaulio“. Niujorke gyvena apie 8,5 milijonai žmonių, Sidnėjuje – 5,2 milijonai. Abu miestai yra populiarios keliautojų traukos vietos, svarbūs ekonominiai centrai. Sujungti juos tiesioginiu skrydžiu yra tiesiog gera idėja – perkančių šiuos bilietus tikrai nepritrūktų.
Šiuo metu iš Sidnėjaus į Niujorką galima nuskristi skrydžiais su persėdimu. Kaip tarpinę stotelę galima rinktis San Fransiską arba Los Andželą. Tačiau jungiamieji skrydžiai dar labiau ilgina kelionės laiką. Nors tos 20 valandų lėktuve tikrai nebus smagios (bent jau ne ekonominėje klasėje), visa kelionė ir tetruks 20 valandų. Skrendant per kitus miestus reikėtų pridėti dar bent 3–6 valandas.
Ir tai nėra tik laiko taupymo klausimas. Daugiausia degalų lėktuvai sudegina kildami. Taigi, pašalinus jungiamąjį skrydį, pavyktų sumažinti ir kelionei reikalingų degalų kiekį bei aplinkai žalingas emisijas.
Trumpai tariant, tai būtų laiką ir pinigus taupantis sprendimas, kuris dar ir gamtai būtų ne toks žalingas kaip dabartinės kelionės.
