Pastatas iki numatyto aukščio iškilo 1992 m., bet dar 16-ai metų liko stovėti belangis ir tuščiaviduris. Gigantiškas betoninis karkasas niūriai rymojo virš miesto. Per tą laiką pastatas, kuris dydžiu toli pralenkė visą aplinką, gavo ir pravardę – „Pražūties viešbutis“ („Hotel of Doom“).
Vėliau viešbutis visgi gavo langus, net buvo įtaisytos LED lemputės, kurios jį paverčia spalvinga nakties projekcija. Statybų darbai prasidėjo ir vėl baigėsi daug kartų, taip nuolat pakurstydami spekuliacijas, ar viešbutis kada nors galų gale atvers duris svečiams.
Vis dar stovintis uždarytas, „Ryugyong“ dabar yra aukščiausias nenaudojamas pastatas visame pasaulyje.
Šaltojo karo rezultatas
„Ryugyong“ buvo Šaltojo karo ir konkurencijos tarp JAV remiamos Pietų Korėjos bei sovietų draugės Šiaurės Korėjos rezultatas. Pietų Korėjos firma Singapūre buvo pastačius tuomet aukščiausiu pasaulyje tapusį viešbutį „Westin Stamford“. Pietų Korėjos sostinė Seulas ruošėsi šiame mieste vyksiančioms 1988 m. vasaros olimpinėms žaidynėms, o šalis palaipsniui virto kapitalistine demokratija.
Atsakydamas į pietinės kaimynės progresą, Pchenjanas suorganizavo 1989-ųjų Pasaulio jaunimo ir studentų festivalį – kažką panašaus į socialistinę olimpiadą. Šalis planavo renginiui pastatyti ir viešbutį, taip pasiglemždama aukščiausiojo titulą iš Pietų Korėjos. Visgi dėl inžinerinių problemų pastatas nebuvo baigtas laiku.
Pchenjanas į festivalį jau buvo supylęs milijardus dolerių, pastatęs naują stadioną, išplėtęs oro uostą, nutiesęs naujus kelius. Tai pertempė uždaros šalies trapią ekonomiką, o Sovietų Sąjungos žlugimas paliko ją be gyvybiškai būtinos paramos ir investicijų.
Šiaurės Korėja negalėjo išsisukti nuo ekonominės krizės. Nors išorinės struktūros ir buvo baigtos, viešbučio statyba 1992 m. sustojo, ir ant pastato stogo buvo paliktas vienišas kranas.
Betono statinys
Pastatą sudaro trys sparnai, kiekvienas jų – 75 laipsnių nuolydžio. Visi jie susijungia viešbučio viršuje, kur turėjo būti įrengti restoranai ir apžvalgos aikštelės.
Piramidės forma pasirinkta ne tik estetikos sumetimais. „Ryugyong“, priešingai nei dauguma dangoraižių, buvo statomas panaudojant ne plieną, o sutvirtintą betoną.
„Jis buvo statomas taip, nes viršutiniai aukštai turėjo būti lengvesni, – aiškino architektas Calvinas Chua iš Singapūro, kuris tyrinėja Pchenjano urbanistiką. – Jie neturėjo pažangių medžiagų konstrukcijoms, todėl statė viską iš betono. Šitaip dirbant negalima pastatyti tolygaus bokšto, reikia masyvios apačios su smailėjančia viršūne.“
„Jeigu pažvelgsite į Šiaurės Korėjos statybų istoriją nuo Korėjos karo pabaigos, dauguma pastatų buvo betoniniai. Tai medžiaga, kurią jie gerai pažįsta, o ir technologiniai mainai tarp sovietų ar komunistinių šalių vis sukosi aplink betoną“, – sakė architektas.
Pasak C.Chua, kuris yra dirbęs Šiaurės Korėjoje su vietiniais architektais, „Ryugyong“ galbūt buvo kuriamas taip, kad primintų kalną, o ne piramidę, nes kalnai turi didelę svarbą šalies simbolizme. Oficialioje Kim Jong Ilo biografijoje teigiama, kad jis gimė slaptoje karinėje stovykloje ant Pektusano kalno – aukščiausio visame pusiasalyje.
Jis vaizduojamas ir nacionalinėje Šiaurės Korėjos emblemoje. Tiesa, daug istorikų mano, kad Kim Jong Ilas visgi iš tiesų gimė Rusijoje.
C.Chua atkreipė dėmesį ir į viešbučio vietą – jis iškyla tarsi obeliskas, tarsi švyturys virš miesto.
Antras startas
2008 m., praėjus 18 metų tylos statybų aikštelėje, darbai netikėtai vėl prasidėjo. Tai lėmė sutartis su Egipto konglomeratu „Orascom“, kuriam pavesta sukurti 3G tinklą Šiaurės Korėjoje.
Buvo pagaliau nukeltas surūdijęs senas kranas, kuris du dešimtmečius dūlėjo ant pastato. Egiptiečių pasamdyti inžinieriai įrengė stiklo ir metalo paneles, kurios kainavo 180 mln. JAV dolerių. Statinys iš vaiduoklio pradėjo panašėti į pastatą. 2011 m. projektas buvo baigtas, ir pasigirdo kalbų apie viešbučio atidarymą.
2012 m. pabaigoje Vokietijos prabangių viešbučių grupė „Kempinski“ paskelbė, kad „Ryugyong“ bus iš dalies jų valdomas ir atvers duris 2013-ųjų viduryje. Tačiau po kelių mėnesių savo planus atšaukė ir pasitraukė iš projekto teigdama, kad įžengti į rinką ten buvo neįmanoma.
Ilgai sklandantys gandai, kad pastatas buvo struktūriškai netvirtas dėl prastos statymo technikos ir medžiagų, dar labiau sustiprėjo, kai 2014 m. Pchenjane sugriuvo 23 aukštų pastatas, nes buvo netinkamai pastatytas.
„Sprendžiant iš išorės, pastatas atrodo struktūriškai tvirtas, nors apie interjerą būtų atskira kalba, – CNN sakė C.Chua. – Manau, kad didžiausia problema būtų jo įrengimas, nes viskas buvo pastatyta iš betono, ir reikėtų daug laiko viską sutvarkyti taip, kad būtų įrengta tinkamos ventiliacijos ir kitos sistemos, kurios buvo kurtos dar pagal devintojo dešimtmečio specifikacijas. Tai atlikti būtų žymiai lengviau su plienine struktūra.“
2012 m. nuotraukos iš pastato atskleidė, kad viduje buvo atlikta labai mažai. Jas padarė Simonas Cockerellis, „Koryo Group“ generalinis direktorius. Jo Pekine įsikūrusi kompanija specializavosi kelionėse į Šiaurės Korėją, o jis buvo vienas vos iš keleto užsieniečių, kurie yra buvęs „Ryugyong“ viešbutyje.
S.Cockerellis CNN pasakojo, kad apsilankymą suorganizavo pažįstami Šiaurės Korėjoje jo gimtadienio proga. Jis sakė prisimenantis foje su daug cemento, vienintelį veikiantį darbinį liftą.
Tad nors „Ryugyong“ iš išorės keitėsi, viešbutis vis dar nebuvo atidaromas.
Šviesesnė ateitis?
Dar kartą „Ryugyong“ atnaujintas 2018 m., kai ant jo fasado įrengtos LED lemputės. Dabar pastatas virsta didžiausiu šviesų šou Pchenjane ir, žinoma, naudojamas propagandiniais tikslais. Ant jo rodomos 4 minučių trukmės programos, pasakojančios apie Šiaurės Korėjos istoriją, demonstruojami politiniai šūkiai, o viršuje „plazda“ didelė šalies vėliava.
„Tai tikrai įspūdinga, kai pirmą kartą pamatai, ypač po tiek metų, kai pastatas skendėjo tamsoje, – pripažino CNN korespondentas Willas Ripley, kuris ne kartą lankėsi Pchenjane. – Žinau, kad šou įjungiamas kiekvienąkart, kai mieste vyksta didesni renginiai, bet ne visuomet. Manau, kad jie taupo elektrą.“ Prieš Kalėdas LED lemputės viešbutį paverčia ir "egle".
Pastaraisiais metais buvo atlikta daug darbų aplink viešbutį, žmonėms leidžiama patekti prie jo. Bet kas gali nueiti iki pat pastato durų, bet ne įžengti pro jas. Prieš pora metų anglų ir korėjiečių kalbomis atsirado užrašas „The Ryugyong Hotel“.
Klausimas išlieka – ar kada nors viešbutis atvers duris? „Labai sunku pasakyti, nes kai pastatas buvo uždengtas stiklu, negali nieko matyti, kas vyksta viduje, – sakė S.Cockerellis. – Neabejoju, kad kažkas vyksta. Tai labai didelis pastatas. Galbūt dalis jo būtų atidaroma anksčiau nei jis visas. Jeigu tai būtų mano pastatas, aš visą dėmesį sutelkiau į patį viršų ir apačią.“
„Ryugyong“ nebėra aukščiausias pastatas Korėjos pusiasalyje. 2017 m. Seule buvo baigtas „The Lotte World Tower“, kurio aukštis siekia 556 metrus. Visgi viešbutis išliko aukščiausiu Šiaurės Korėjos pastatu, nors Pchenjane statomi ir aukšti daugiabučiai, bet jie keliasdešimčia metrų nusileidžia „Ryugyong“.
Daug metų vengdama gėdos Šiaurės Korėja netgi ištrindavo pastatą iš oficialių Pchenjano nuotraukų. Tačiau po to, kai buvo įrengtos LED lemputės, valdžia tikriausiai turi planų pastatui.
„Manau, Šiaurės Korėjos valdžia tikrai norėtų kažką su juo daryti, – sakė W.Ripley. – Daug metų jis buvo gėdingas skaudulys, ypač dar prieš stiklo panelių įrengimą. Įsivaizduoju, kad jeigu jis būtų baigtas, Kim Jong Unas jį apžiūrėtų, o nuotraukos būtų paskelbtos valstybinėje žiniasklaidoje, jis būtų pripažintas kaip išdidi miesto dalis.“
„Aš asmeniškai manau, kad būtų be galo įdomu pamatyti, ką jie veikia viduje, ir pakilti iki pat viršaus, – sakė korespondentas. – Esu tikras, kad vaizdai yra išskirtiniai.“
