Du kartus didesnėje už Lietuvą Karelijoje yra 60 tūkstančių ežerų, 30 tūkst. upių, tačiau vienas pagrindinių Karelijos simbolių yra antras pagal dydį Europoje lygumų krioklys.
Vienuolikos tūkstančių hektarų Kivačo draustinyje esantį krioklį per metus aplanko iki 80 tūkstančių turistų.
„Vanduo ateina su [didžiule] jėga, bet taip gera ant dūšios – norisi žiūrėti, mintys plaukioja, skraido...“ – kalba Anykščių miškų urėdas Sigitas Kinderis.
Sunos upės krioklys krenta beveik nuo vienuolikos metrų aukščio. Anksčiau jis buvo galingesnis, tačiau upės vandenį nukreipus į Kandopogos hidroelektrinę vandens lygis perpus sumažėjo.
Trisdešimt metų šalia krioklio gyvenantis lietuvis anksčiau fotografuodavo čia atvykstančius turistus, dabar – stato židinius ir augina daržoves.
„Kai mes čia atvažiavome, statėme namus. Dirbome po 12–14 valandų“, – mena Justas Balnanosis-Erko, Kivačo draustinio gyventojas.
Justas sako ryšio su Lietuva nepraradęs, jis gyvena tarp miškų ir naujienas gali sužinoti internete.
Įprastai turistus pasitinka prie Justo namo iškelta lietuviška vėliava, bet dabar nulūžus stiebui ji laikinai neplevėsuoja.
