Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos vadovas Ramūnas Lydis teigia, kad dvaro parko želdiniai turėtų būti sutvarkyti per šiuos metus – bus kertami menkaverčiai medžiai ir sodinami nauji.
„Bus arboristinis tvarkymas, genėjimas. Pavasarį bus sodinami nauji medžiai, krūmai – pasigražinsime. Takų tvarkymo nebus, tam ieškosime finansavimo kitur“, – BNS sakė jis.
Anot jo, želdynams tvarkyti lėšų skyrė Plungės rajono savivaldybė. 274 tūkst. vertės darbus pagal vasarį pasirašytą sutartį atliks bendrovė „Plungės lagūna“.
Pasak R.Lydžio, parką norima sutvarkyti taip, kaip jis atrodė jo valdytojų – Prancūzijos grafų Choiseul-Gouffier giminės gyvenimo laikais: planuojama sodinti akcentinių medžių soliterų, numatyta atkurti alėjas, istorinį sodą.
„Norėtume atstatyti iki panašios kokybės, kaip buvo dvaro laikais – iki 1945 metų, kai sudegė grafų Šuazelių dvaro rūmai, kurie gyvavo apie porą šimtų metų. Norisi estetinės kokybės“, – kalbėjo R.Lydis.
Iki kovo vidurio bus iškirsta apie 200 menkaverčių medžių – drebulių, klevų, uosių, liepų, krūmynų: „Kadangi projektui reikėjo skaičiuoti visus medžius nuo nulinio skersmens, tai daug mažiukų, net krūmų. Uosiai – tik sergantys, blogos būklės, nedidelis skaičius plonų liepų, įskaitant lazdynus. Tai vietinės rūšys, kurios čia įsiveisė savaime“.
Anot, medžių genėjimas ir kirtimas parke vyks iki kovo 15-osios – dėl paukščių perėjimo vėliau šių darbų atlikti negalima, o vėliau atsižvelgus į gamtines sąlygas prasidės genėjimas.
Prancūzijos grafai Choiseul-Gouffier Plateliuose įsikūrė XVIII amžiaus viduryje, kelios jų kartos čia gyveno iki Antrojo pasaulinio karo, kai sudegė medinis pagrindinių rūmų pastatas, kurį taip pat norima atstatyti, tačiau tam reikėtų milijonų, kurių nėra.
„Yra parengti projektiniai pasiūlymai, numatyta atstatyti medinį dvarą. Minčių yra, bet nėra finansavimo – čia jau reikia milijoninių lėšų“, – teigė R.Lydis.
Šiuo metu į kultūros paveldo sąrašą įtraukto dvaro teritorijoje yra išlikę mūriniai jo pastatai – buvusi jauja, svirnas, arklidės, daržovių rūsį, kumečių namas. Juose šiuo metu veikia įvairios kultūros įstaigos, vienas statinys yra privatizuotas.
Prie pagrindinių dvaro rūmų taip pat buvo įrengta, tačiau iki šių laikų neišliko oranžerija, kurioje grafai augino dracenas, bananmedžius ir kitus egzotinius augalus.
Kaip rašė „Žemaičių žemė“, Plateliuose garsios ir įtakingos Prancūzijos aristokratų Choiseul šeimos palikuonis, grafas Augustas Choiseulis-Gouffieras įsikūrė po trečiojo Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 metais.
Valdant Choiseul-Gouffier, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras, prancūzai jame šeimininkavo iki 1940 metų, o į Lietuvą atėjus sovietams paskutinis jo savininkas Liudvikas Choiseulis buvo priverstas išvykti, o dvaras buvo nacionalizuotas.
