Kai kurios tų vietų ir Lietuvoje, ir Amerikoje turi mažai lygių. Savo įspūdžius apie jų lankymą ir dokumentavimą pateikia ekspedicijos „Tikslas – Amerika 2018“ dalyviai Aistė ir Augustinas Žemaičiai.
Augustinas: „Dar gerokai iki mūsų lėktuvui nusileidžiant Čikagoje iš interneto užkaborių, M. Mažvydo bibliotekos knygų bei susirašinėjimų el. paštu su daugiau nei 100 Amerikos lietuvių jau buvau surinkęs informacijos apie 170 tokių vietų Vidurio Vakaruose, kurias aplankysime, nufotografuosime, aprašysime „Gabalėliai Lietuvos“ (http://www.gabaleliailietuvos.lt) lietuviško paveldo internetinėje enciklopedijoje bei pažymėsime „Tikslas – Amerika“ (http://www.tikslasamerika.lt) žemėlapyje. Iš tų vietų daugiau nei trečdalis – Čikagoje ir jos priemiesčiuose, tad būtent čia ir pradėjome ekspediciją“.
Čikagos lietuvių bažnyčios – ne tik religijai
Augustinas: „Įspūdingiausi Čikagos lietuvių pastatai – neabejotinai bažnyčios. Nes bažnyčia Amerikos lietuviams prieš 100 metų nebuvo tik vieta pasimelsti. Bažnyčia – visas jų gyvenimo centras. Tenai įsikurdavo lietuvių mokyklos, lietuvių ligoninės, pokylių salės, draugijos, statyti lietuviški paminklai, susipažindavo būsimi jaunavedžiai. Aplinkui apsigyvendavo šimtai, kai kur tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių lietuvių, susiformuodavo lietuvių rajonai.
Į pirmąjį tokį – Siserą – išvykome dar auštant. Po skrydžio Vilnius-Helsinkis-Londonas-Čikaga turėjome tik keturias miego valandas, tačiau privalėjome taupyti šviesų paros metą, kai gali fotografuoti. 7 ryto išmėginome fotoaparatus bei kitą įrangą: jos turime daugiau nei pernai, tad nuotraukos ir kita medžiaga laukia kokybiškesnė.“
Aistė: „Nufotografavę išlikusius pavadinimus ant Lietuvių laisvės salės, Lietuvių Šv. Antano mokyklos, susitikome su rajono senbuviais – „Draugas News“ redaktore Vida Kupryte ir advokatu Sauliumi Kupriu, išgirdome kiekvieno namo istoriją: „Čia veikė lietuvių bankas, čia veikė lietuvių graborius, o lietuvių smuklių Sisere buvo dešimt“. Palyginus su pernai, šiemet projektas platesnis: Amerikos lietuvių bei lietuvybės Amerikoje puoselėtojų pasakojimus internete galėsite išgirsti iš pirmų lūpų.“
Augustinas: „8:45 lankėme lietuviškas Mišias. Čikagoje veikė 14 lietuvių parapijų ir beveik iki pat Sąjūdžio laikų Čikagoje lietuviškos Mišios laikytos daugiau bažnyčių nei bet kuriame pasaulio mieste – net Vilniuje, Kaune. Tačiau nūnai lietuviškos mišios tampa retenybe: Sisero šv. Antano lietuvių bažnyčioje jos – tik kartą per savaitę. Užtat keliolika kartų per savaitę laikomos ispaniškos mišios, mat dauguma rajono gyventojų dabar – imigrantai iš Lotynų Amerikos.
Tačiau bažnyčia liko labai lietuviška – ilgai fotografavome kryžius-saules, koplytstulpius, vitražus (ant kurių daugelio, deja, lietuviškų užrašų nebesimato, nes juos uždengė kondicionieriai). Bažnyčia – neįtikėtinai didelė, įspūdinga. Tiek kadaise čia gyveno lietuvių.
Kaip ir kiekvienoje JAV lietuvių bažnyčioje, po mišių laukė pasibuvimas parapijos salėje. Daliai Amerikos lietuvių tas pasibuvimas nuo seno svarbesnis už mišias: juk susitinka lietuviai, pasikalba gimtąja kalba, sužino, kas naujo. Ruošdamasis „Tikslas – Amerika“ skaičiau, kad dar prieš 100 metų būdavo skundų, kad kunigas per ilgai laiko mišias: verčiau greičiau eiti pabendrauti.“
Aistė: „Visi lietuviai susibūrime po Šv. Mišių mus priėmė nepaprastai šiltai, domėjosi, ką darome, kiek jau pavykę sudokumentuoti. Atmosfera tokiuose susibūrimuose – itin jauki, net žalią kortą po daug metų bandymų laimėjusi imigrantė iš Lietuvos Sisere pripažino, kad, nors daug kas Amerikoje jai nesuprantama, šitie draugiški lietuvių kassavaitiniai pasibuvimai – tai, ko Lietuvoje trūksta.“
Gražiausia Čikagos lietuvių bažnyčia žavi ir amerikiečius
Augustinas: „Buvo sekmadienis. Vienintelė diena, kai į daugelį Čikagos lietuvių bažnyčių gali patekti laisvai. Ypač į tas, kurios nebepriklauso lietuviams. Tad diena buvo labai intensyvi: kruopelytė po kruopelytės iš įvairių interneto pakampių, ispaniškų buvusių lietuvių parapijų tinklapių susidėsčiau grafiką.
11:30 laukė lietuvių liuteronų mišios Tėviškės parapijoje (taip, Čikagoje lietuvių bažnyčios – ne vien katalikiškos, juk iki sovietinio genocido net 10% Lietuvos žmonių buvo liuteronai). Tada – į Šv. Kryžiaus bažnyčią, statytą prieš daugiau nei 100 metų. Vieną įspūdingiausių visoje Čikagoje bažnyčių apskritai, aprašytą knygose apie Čikagos architektūrą. Ir vieną įstabiausių lietuvių bažnyčių: daugelis Lietuvos katedrų jai neprilygsta – tai jos fasado grožis 2012 m. įkvėpė mane pradėti lietuviško paveldo užsienyje enciklopediją „Gabalėliai Lietuvos“ (http://www.gabaleliailietuvos.lt ) – kad tas paveldas būtų pasiekiamas ir žinomas visiems. Bet į vidų tada nepatekau. Dabar ištaisyti šią klaidą atrodė viena svarbiausių užduočių ir klysti neketinau: sužinojau, kad bažnyčia atrakinta tik per Mišias, kurios vyksta tik sekmadieniais, tik 11:30 ir 13:00.
Spėjome kaip tik prieš pat Mišių pabaigą ir, vos baigėme fotografuoti visus lietuviškus vitražus, Kryžių kalno ir Aušros vartų vaizdus, radome Gedimino stulpus ir kita, lotynų amerikietis tarnautojas, išleidęs pro šonines duris, bažnyčią užrakino galutinai. Gaila, kad ten patekti taip sunku – interjeras ten toks įspūdingas, kad net mane, jau prisižiūrėjusį Amerikos lietuvių bažnyčių didybės, pribloškė. Dar nuostabiau žinant, kad tai – Čikagos skerdyklų rajono bažnyčią: šitokį grožį užsakė tie lietuviai, kurie nuo ryto iki vakaro skersdavo kiaules didžiausiose pasaulio skerdyklose.“
Piečiausioji Čikaga, kur lietuvybės nėra
Augustinas: „Nuo Šv. Kryžiaus bažnyčios pasukome į piečiausiąją Čikagą, į teritorijas, kur daugelis ten negyvenančių lietuvių pataria nekišti nosies. Ten dabar – juodaodžių rajonai, skurdūs ir nesaugūs. Ir tenykštės lietuvių bažnyčios beveik visos uždarytos: juodaodžių katalikų labai mažai, ir jiems jų nereikėjo.
Nors tolimųjų pietų Čikagos lietuvių bendruomenės nebuvo tokios gausios kaip Sisere ar skerdyklų rajone, mus pasitikęs Gediminas Indreika, daugelį dešimtmečių tyrinėjantis lietuvių bažnyčias, turėjo ką nuostabaus papasakoti ir apie tenykštes bažnyčias. Štai Šv. Juozapo bažnyčios kunigas turėjo žvėryną ir antrą pagal dydį visoje valstijoje teleskopą. „Gal dėl jo polinkio į mokslą bažnyčia liko tokia maža“, – sakė.
O Rouzlando Visų Šventųjų lietuvių bažnyčia turi mažai analogų, nes ji yra modernaus lietuviško stiliaus, kurį sukūrė Amerikos lietuvių architektai, pasitraukę nuo sovietų po Antrojo pasaulinio karo – ypač Jonas Mulokas. Pamenu, iš pradžių galvojau, kad ir Rouzlando bažnyčią tikriausiai sukūrė J.Mulokas, kol „Gabalėliai Lietuvos“ komentatorius nepataisė, kad tikrasis autorius – tarpukario Kaune daug po savęs palikęs Stasys Kudokas. Gediminas Indreika paaiškino, kas ir kaip: „Kudokas iš pradžių kritikavo Muloką už tą modernų tautinį stilių, bet čia pats pastatė varinį koplytstulpį“. Uoliai viską užsirašinėjau – įdomios mintys „Gabalėliai Lietuvos“ internetinei enciklopedijai.
Važiuojant dar toliau į pietus prisiliečiau prie dar senesnės istorijos: prie „pirmykščių“ Amerikos lietuvių bažnyčių, kokias lietuviai pasistatydavo vos atvykę į Ameriką. Tiksliau, tai – ne bažnyčios, o paprasti dviaukščiai namai, kuriuose – maldų salė, mokyklos klasės, pokylių salė… Tokių likusios dvi. Aišku, abi seniai nebepriklauso lietuviams, bet dar atradome fasaduose lietuviškų užrašų senąja kalba – „lietuvių mokslainė“.
Oro uostas, kur Darius ir Girėnas pirko „Lituanicą“
Aistė: „Daugelis lietuvių bažnyčių ir lietuviškų vietų – pietų Čikagoje. Viena stovėjo ir šiaurės Čikagoje, šalimais – Lietuvių liuosybės salė. Po ilgų paieškų radome jų vietas, tačiau laukė nusivylimas: jokio lietuviško įrašo ir apskritai nieko, liudijančio, kas ten buvo praeityje, neradome. Bažnyčia apskritai nugriauta.“
Augustinas: „Optimistiškiau nuteikė pokalbis su Audra Adomėnas, vadovaujančia Amerikos lietuvių archyvų skaitmeninimo projektui. Optimistiškiau todėl, kad ji dar – gana jauna, gimusi Čikagoje, o taip stengiasi. Kitose vietose dažniau sutikdavome vyresnio amžiaus žmones, ir jų pasišventimas lietuviškoms JAV vietoms negalėjo nežavėti, bet visada mintyse kirbėjo klausimas – „o kas po jų?“. Be to, šiais laikas nepakanka informacijos padėti į bibliotekas, reikia ja dalintis internete, kad būtų nemokamai pasiekiama visiems. Tą daro ir Audra Adomėnas, ir mes.“
Aistė: „Tolstant nuo Čikagos centro į šiaurę laukė dvi kol kas paskutinės vietos, kurias rasti pasirodė ne taip paprasta. Apie keturiasdešimt minučių lenkų kapinėse ieškojome garsiausio Lietuvos fantasto Algio Budrio kapo – atrodo, internete gana tiksliai radome nurodytą jo vietą, bet pagal ją nustatyti koordinates – ne taip jau paprasta.“
Augustinas: „Kita užduotis buvo Palvokio oro uostas, kur Darius ir Girėnas pirko „Lituanicą“, ir kurio ženkliuku pasidabinęs Darius pavaizduotas ant 10 litų banknoto. Oro uostas pritaikytas turizmui, yra tikras amfiteatras lėktuvams stebėti – bet man to neužteko. Radau informaciją, kad 2013 m. ten atidengta jiems atminimo lenta, bet atvažiavęs supratau, kad lengva nebus: oro uostas mažas, bet pastatų daug, kai kurie užrakinti.
Darbuotoja sakė, kad apie tokią atminimo lentą nieko nežino, pasiūlė ieškoti prie gėrimų automatų. Ten išties visokiausių lentų visokiausiems aviatoriams kabojo gausybė, tik ne mūsiškiams (tačiau net apsidžiaugia, kad Dariaus-Girėno lenta nėra viena daugelio patalpoje, kur mažai kas eina). Galiausiai darbuotoja pakvietė savo viršininkę, o ši pasakė – „Štai, lenta prie įėjimo!“. Neįsivaizduoju, kaip jos nepamatėme – turbūt pesimistiškai pagalvojome, kad lenta mūsų lakūnams negalėtų būti tokioje svarbioje vietoje.“
Iš atrastos Čikagos į neatrastas lietuvių „kolonijas“
Aistė: „Aptrūnijusius rajonų daugiabučius galutinai pakeitė tvarkingi Amerikos priemiesčių namai, tada – plati daugelio juostų magistralė Čikaga-Rokfordas. Į Čikagą dar grįšime ekspedicijos pabaigoje – didžiosios dalies jos didingų lietuviškų vietų dar nematėme.“
Augustinas: „Tačiau visgi Čikagoje daugelyje vietų gali nuspėti, ką rasi: ten daug apie jas rašančių lietuvių, ten didžiausias Amerikos lietuvių laikraštis „Draugas“, ten Lietuvos konsulatas, kurio darbuotojai atstovauja Lietuvai įvairiuose renginiuose. Ir būtent Čikagos paveldas labiausiai aprašytas knygose apie JAV lietuvius, kurias skaičiau Mažvydo bibliotekoje ruošdamasis misijai „Tikslas – Amerika“.
Tuo tarpu mažuosiuose Ilinojaus miesteliuose miškas tamsesnis: gal vietos ten nebus šitokios didingos kaip Čikagoje, bet atradimai ten laukia ne mažiau įdomūs. Kai kuriose tų vietų būsime pirmi žmonės iš Lietuvos po daugelio dešimtmečių! Sužinoti apie tas vietas užtruko ilgai, atrasti, kas galėtų apie jas papasakoti – dar ilgiau, tačiau iš Čikagos išvažiavau jau turėdamas daugelio dešimčių vietų, el. pašto adresų, kontaktų, susitikimo datų ir laikų lentelę. Viską pažymėsime www.tikslasamerika.lt žemėlapyje, nufotografuosime, aprašysime ir, jei dar kas norės žengti mūsų keliais, bent jau virtualiai – bus paprasčiau.“
Pirmos „Tikslas – Amerika 2018“ dienos grafikas
Sekmadienio, pirmos „Tikslas – Amerika“ dienos realus grafikas. Dažna diena numatyta panašaus intensyvumo: tiek daug lietuviško paveldo JAV, ir norime spėti viską. Smagu, kad nepaisant didelių atstumų ir neprognozuojamo eismo bei to, kad daugelį kelių važiavome patys vieni, niekur nepavėlavome, nepasiklydome: patirtis ir ilgas ruošimasis padeda.
5:30 kėlimasis, pusryčiai
7:00 Sisero lietuviškų vietų fotografavimas (Lietuvių laisvės salė, Lietuvių mokykla, Sisero bažnyčios išorė, Sisero koplytstulpis)
8:00 susitikimas su Sisero lietuvių parapijos atstovais V. ir S. Kupriais
8:45 lietuviškos mišios Sisere
9:45 projekto pristatymas Sisero parapijos salėje, interviu su V. ir S. Kupriais
11:30 lietuviškos mišios „Tėviškės“ liuteronų bažnyčioje
14:00 Šv. Kryžiaus lietuvių bažnyčia
15:00 susitikimas su G. Indreika
15:15 Dzialinskio-Kenkelio kapas
15:45 Šv. Juozapo lietuvių bažnyčia
16:15 Rouzlando Visų Šventųjų lietuvių bažnyčias
16:55 Senoji Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia (papildomas įterptas objektas, apie kurį sužinojome G. Indreikos dėka tą dieną)
17:15 Naujoji Šv. Petro ir Povilo lietuvių bažnyčia
18:00 Chicago Heights Šv. Kazimiero lietuvių bažnyčias
18:30 Pietūs-vakarienė
20:00 Socialinė žiniasklaida, pranešimai spaudai ir rytdienos planavimas
Augustinas: „Visas šias vietas ir dar daugiau iki lapkričio pažymėsime internetiniame lietuviškų JAV vietų žemėlapyje „Tikslas – Amerika“ bei aprašysime ir parodysime internetinėje lietuviško paveldo užsienyje enciklopedijoje „Gabalėliai Lietuvos“. 15min straipsniuose aprašome svarbiausias vietas.“
