Apsilankymas zoologijos sode kaskart suteikia gerų emocijų, džiaugsmo. Jau ir suaugus dažnam mūsų ryškiausi vaikystės prisiminimu siejasi su pažintimi su ilgakakle žirafa, gražuoliu tigru ar linksmais meškučiais. Apsilankymas zoologijos sode ir dabar ne tik būdas pažinti gyvąją gamtą, gyvūnus, bet ir šventė.
Galimybė mažiesiems pavaikyti triušiukus, paglostyti ar net pamaitinti gyvūnus atmintyje įstrigs ilgam.
Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas ilgą laiką buvo bene vienintelė tokia vieta Lietuvoje. Šiandien zoologijos, mini zoologijos sodų, žvėrinčių ar gyvūnų pasaulio ekspozicijų visoje Lietuvoje yra netoli dvidešimties.
Žinoma, zoologijos sodo Kaune ekspozicija seniausia, gausiausia, tačiau ir „mažieji“ zoo dažniau gali nudžiuginti lankytojus artimesniu ryšiu su gyvūnais.
Galimybė mažiesiems pavaikyti triušiukus, paglostyti ar net pamaitinti gyvūnus atmintyje įstrigs ilgam.
Šiuo metu populiarumu labiau išsiskiria įvairūs teminiai zoo sodai – alpakų ūkiai, paukščių kaimas, triušiukų slėnis ar kitos vietos. Dažniausiai privačia iniciatyva įsteigtos ir puoselėjamos jos lankytojus sutinka labai šiltai.
Keliauti po Lietuvą kviečiantis projektas PamatykLietuvoje.lt kviečia atrasti įdomiausias vietas, kuriose laukiama visų, mylinčių gyvūnus.
Trakėnų zoo parkas
Čia patiks visiems, kurie mėgsta ne tik vietinius ūkio gyvūnus, bet ir šiek tiek egzotiškesnius. Kalvarijos rajone, Trakėnuose įrengtame ūkyje vienas po kito apsigyveno egzotiniai gyvūnai: guanakai, Kamerūno avys ir ožkos, Jokūbo avys, poni arkliukai, snieginiai, kalnų, Sibiro ožiai, lamos, šernai, asilai, muflonai, zebrai, danieliai, dėmėtieji, taurieji, Dovydo elniai, kupranugariai, škotiškos karvės, dygliatriušiai, karpuočių, pekarių, Vietnamo, minipegų kiaulės, jūros kiaulytės, nutrijos, paprastieji ir ilganosiai meškėnai, beždžionės, dėmėtieji skunkai, dėmėtosios ginetos, vilkai ir sodo karalius-liūtas.
Tarp daugybės žinduolių eksponuojami ir paukščiai: stručiai, povai, fazanai, vištos, balandžiai, papūgos, pilkosios gervės ir daugybė vandens paukščių.
Triušiukų slėnis
Kas gali nemylėti šių mielų ilgaausių?
Ypač, kai pasirinkimas toks gausus, kaip Triušiukų slėnyje: tarp čia auginamų triušių rūšių yra ir tokių, kurių vaikas net nepakeltų. Bet netrūksta ir itin meilių mažučių pūkuotų triušelių.
2013 m. birželio 7 d. Urenos rajone, Antalamėstės kaime apsigyvenę ir auginti triušius pradėję Renata ir Ramūnas Lamauskai iš pradžių turėjo 26 skirtingas triušiukų veisles. Šiuo metu 2 ha plote, aptvertoje teritorijoje, eksponuojama daugiau nei 40 skirtingų veislių triušių ir triušiukų. Be to, triušiukų slėnyje taip pat galima pasigrožėti tauriaisiais elniais, Kamerūno ožiukais, nutrijomis, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištomis, žąsimis, antimis, putpelėmis. Siūlomos ir pramogos – jodinėjimas poniu ar žirgu; yra pavėsinė, triušiukų „Teletabių“ pievelė ir kt.
Daugiau informacijos: www.triusiukai.lt
Danielynas
Anykščių regione netrūksta vaikams patrauklių pramogų vietų. Viena tokių – ir Mikieriuose, Anykščių rajone, esantis danielynas. Šimonių girios miškininkų globojami erdviame 63 ha aptvare gyvena danieliai, muflonai, dėmėtieji elniai ir šernai.
Insektariumas
Dažnas suaugęs (ypač mamos) šiurpsta vos išvydęs vorą ar kitą vabalą. Vaikai priešingai – net krykštauja iš džiaugsmo ir tikrai nebijo čiupinėti bei apžiūrinėti, kaip atrodo įvairiausi vabalai ir vabzdžiai. Jei ir jūsų šeimoje jie mėgstami, būtinai užsukite į Palangoje esantį Insektariumą – vienintelį Lieuvoje interaktyvų nariuotakojų zoologijos sodą. Užėję į insektariumą sužinosite begalę įdomybių, naujų faktų bei galėsite stebėti mažųjų gyvūnėlių atkeliavusių iš egzotinių kraštų gyvenseną.
Daugiau informacijos: www.insektariumas.lt
Kalnelio miško regykla
Panevėžio rajone yra miškas, skambiu pavadinimu – Kalnelio. Viduryje jo, prie žvėrims ir paukščiams skirtos pašaro miško aikštelės, įrengta regykla. Tai puiki vieta norintiems stebėti laukinių žvėrių gyvenimą. „Namelis“ dengtas, tad apsaugotas nuo vėjo ir lietaus. Langai įstiklinti, balkonai – iš visų pusių. Tad belieka nusiteikti ramybei ir pasirūpinti moderniais patogumais, pavyzdžiui, žiūronais bei fotoaparatu. Ir, žinoma, dairytis. Atkakliausi gali būti apdovanoti pasimatymu su Lietuvoje gyvenančiais laukiniais žvėrimis, pavyzdžiui, elniais, lapėmis, briedžiais, šernais ir pan.
Klaipėdos zoologijos sodas
Anksčiau Klaipėdos rajone, Jonušuose, esanti vieta buvo žinoma kaip „mini zoo“, tačiau dabartinis jos gyventojų skaičius tikrai neleidžia vadintis „mini“. 2001 m. veiklą pradėjusios zoologijos sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas šiuo metu siūlo ne tik savarankiškai pasivaikščioti ir apžiūrėti sode gyvenančius gyvūnus, bet ir įvairias edukacijas. Šiuo metu Klaipėdos zoologijos sode priskaičiuojama 200 gyvūnų. Jame gyvena daugiau nei 150 rūšių atstovai, tarp kurių nemažai retų. Pavyzdžiui, baltieji tigrai.
Daugiau informacijos: www.zoosodas.com
Pašilių stumbrynas
Pašilių stumbryne laikomi stambiausi laukiniai gyvūnai – Europos stumbrai, įrašyti ne tik į Lietuvos, bet ir į tarptautinę Raudonąją knygą. Iki XVI a. stumbrai buvo plačiai paplitę visoje Europoje, vėliau žmogaus ūkinė veikla juos beveik išnaikino. Lietuvoje paskutinis stumbras užfiksuotas 1854 m.
Pašilių stumbrynas įkurtas 1969 metais, kai iš Rusijos Prioksko teraso rezervato Pašilių miško aptvarus buvo atvežti pirmieji du belovežiniai stumbrai. 1970 – 1972 m. atkeliavo dar aštuoni stumbrai. 1971 m. čia gimė pirmasis stumbriukas, gavęs Girinio vardą. Įdomu tai, kad šiame stumbryne gimstantiems stumbriukams pagal tarptautinį susitarimą duodami vardai, prasidedantys raidėmis GI.
Nuo 1973 m. stumbrai kurį laiką iš aptvarų buvo išleidžiami į laisvę. Taip Lietuvoje pradėta formuoti laisvųjų stumbrų banda. Šiuo metu aptvaruose gyvena 21, laisvėje maždaug 30-40 km spinduliu aplink stumbryną klajoja 72 stumbrai.
Stumbryne galima daug sužinoti apie šių gyvūnų kilmę, įpročius, organizuojamos ir pažintinės programos, edukacijos. Yra galimybė poilsiauti – įrengtos laužavietės.
Daugiau informacijos: www.panmu.lt
Alpakų mini zoo, alpakų ūkiai
Alpakos, į lamas panašūs gyvūnai, – kupranugarių giminaičiai, tad Lietuva tikrai nėra jų gimtinė. Vis dėlto per pastaruosius porą dešimtmečių mūsų krašte vienas po kito įkurti ūkiai, kuriuose veisiamos ir auginamos alpakos.
Ne visi veislynai įsileidžia lankytojus, tačiau yra net keletas vietų, kur šeimos labai laukiamos. Tai Dargaičiuose, Šiaulių rajone, veikiantis Alpakų zoo, Medikoniuose, Panevėžio rajone, esantis alpakų ūkis ir Seimėnuose, Trakų rajone, įkurtas dar vienas alpakų ūkis.
Visi jie siūlo panašias paslaugas: organizuojamos savarankiškos arba grupių ekskursijos, kurių metu pasakojama apie alpakas, jų atsiradimą Lietuvoje, suteikiama galimybė ne tik pasigrožėti ar įsiamžinti šiais gyvūnais, bet ir įsigyti jų vilnos gaminių bei suvenyrų.
Daugiau informacijos: www.alpakostrakai.lt, www.alpacas.lt ir alpakuauginimas.lt
HBH Žvėrinčius
Žibininkai, Kretingos rajone, žinomi dėl įvairių priežasčių. Ir viena jų – būtent gyvūnai. HBH Žvėrinčius – tai maždaug 1 ha aptvertas miško plotas su tvenkiniu, kuriame laisvai vaikštinėja ir plaukioja virš 40 įvairių naminių gyvūnų ir paukščių: laisvai vaikšto avys, ožkos, triušiai, antys, žąsys, taip pat čia rasite lamas, asilus, ponį, juodakaklę ir juodąsias gulbes, mandarinines ir Bahamų antis, dekoratyvines įvairių veislių vištas.
Daugiau informacijos: www.hbh.lt
Paukščių kaimas
Sakoma, kad šiame kaime gyvena visokiausių paukščių, net Laimės paukštė. Ar ją išvysta visi svečiai, sunku pasakyti, tačiau visų kitų sparnuočių – vištų, žąsų, ančių ir panašių – čia tikrai rasite. Kaip ir jų kiaušinių bei plunksnų.
Ignalinos rajone, Cijonų kaime, įkurtas Paukščių kaimas yra teminis pasakų kaimas, kuriame vedamos edukacinės ekskursijos įviraus amžiaus grupėms, vaišinama Paukščių kaime užaugintais produktais.
Daugiau informacijos: www.pauksciukaimas.lt
Vabzdžių viešbutis
2016 metais Žagarės regioninio parko vyšnių sode iškilo neįprastas ir netikėtas statinys – vabzdžių viešbutis. Jis iki šiol pirmasis ir vienintelis toks mūsų krašte.
Vabzdžių namai arba viešbučiai (angl. insect hotel) ypač populiarūs užsienio šalyse ir yra įrengiami parkuose, botanikos soduose, privačiose valdose kaip gamtosauginė ir edukacinė priemonė. Jų tikslas – ne tik apsaugoti biologinę įvairovę, kuri sparčiai nyksta dėl žmogaus veiklos, bet ir padėti geriau susipažinti su vabzdžių gyvenimu, vieta ir funkcijomis ekosistemose, nes juose tarsi pateikiamas sumažintas vabzdžių gyvenimo gamtoje modelis.
„Žagarės regioninio parko direkcijos specialistų rankomis iš natūralių medžiagų pagamintas statinys sulaukė visuomenės dėmesio, o Vyšnių sodas su pastatytu vabzdžių viešbučiu tapo populiariu ekskursijų objektu. Šią idėją nuspręsta plėtoti, tad šį vasarį Vyšnių sodą papildė dar vienas viešbutis vabzdžiams. Šis kiek kitoks, pagamintas iš išpuvusio medžio kamieno ir užpildytas samanomis, šiaudais, kankorėžiais“ – pamatykLietuvoje.lt sakė Žagarės regioninio parko direkcijos rekreacijos vadybininkė Modesta Bielskienė.
Bitėnų baltųjų gandrų kolonija
Pagėgių rajone, pačiame Bitėnų kaimo centre, pušyse ant Nemuno kranto, lizdus krauna ir peri vaikus baltieji gandrai. Kolonijoje yra nuo 19 iki 23 lizdų. Kai kuriose pušyse – net po du lizdus. Turistinio sezono metu gandrų gyvenimą lizduose, pirmuosius jauniklių žingsnius ir bandymus skristi, tėvų rūpinimąsi vaikais, galima stebėti per monoklį, pastatomą tam skirtame namelyje. Rudenį kolonijos gyventojų namai (lizdai) ištuštėja. Tad kelionę ten geriausia planuoti pavasarį ir vasarą – tuomet įspūdžių tikrai netrūks.
Broniaus Jurgelevičiaus žvėrynėlis
Karpiškėse, Varėnos rajone, vaizdingoje vietoje apsigyvenęs Bronius Jurgelevičius visada norėjo, kad po jo sodybą laisvai vaikščiotų ne tik žmonės, bet ir gyvūnai. Noras virto realybe ir dabar atvykstantys čia randa ne tik šeimininkus, bet ir gandrą, greta kudakuoja margaplunksnės vištos, šeimininkauja spalvingas povas, aptvare suka ratus vilkai. Taip pat čia galima pamatyti Šiaurės Amerikos meškėną, stirną, lapę.
Ievos žvėrynas
Zarasų rajone, Užtiltėje, įkurtas žvėrynas pavadintas šeimininkės Irenos Sakalauskienės dukros Ievos vardu. Jau 16 metų veikiantis žvėrynas gausus gyventojų – čia nuolat gyvena maždaug 30 žvėrių: nuo tauriųjų, Viduržemio jūros iki dėmėtųjų elnių, taip pat kalnų avinai muflonai. Visus juos apžiūrėti galima iš labai arti. Gyvūnai draugiški, įpratę prie žmonių dėmesio.
Mindaugo Ivanausko zoo sodyba
Mes visi žinome (ir tikriausiai ne kartą esame buvę) Kaune įkurtame Tado Ivanausko zoologijos muziejuje. Tačiau dar vienas Ivanauskas – Mindaugas – gyvena Kretingos rajone, Salantuose. Jis taip pat myli gyvūnus ir jau kurį laiką jų gretas didina savo įkurtoje zoo sodyboje. Jei atvažiuosite šiuo metu, joje rasite dygliatriušių, lamą, ožių, lūšį, kudlotą kiaulę, stručių bei kitų įvairių paukščių.
Daugiau informacijos: www.ivanauskaszoo.lt
Parudaminos girininkijos gyvasis kampelis
Gyvajame kampelyje aptvaruose ir voljeruose gyvena danieliai, muflonai, ilgasnukiai ir paprastieji meškėnai bei fazanai. Užsukę į Karužiškes, Vilniaus rajone, turėsite galimybę susipažinti su visais jais, o kai kuriuos – ir pamaitinti.
Raubonių mini zoo ir dinozaurų parkas
Raubonių parkas, įsikūręs šalia vaizdingo Raubonių piliakalnio, patogioje susisiekimo vietoje šalia Via Baltica automagistralės. Tai yra didžiausias tokio tipo parkas Pabaltijo šalyse, kur vienu metu galėsite aplankyti du parkus šalia vienas kito.
Dinozaurų – drakonų parke rasite daug natūralaus dydžio riaumojančių dinozaurų kopijų, bei judančių drakonų, kurie savo neįprasta išvaizda nustebins ne vieną parko lankytoją.
Mini zoo, įsikūręs šalia dinozaurų – drakonų parko. Čia gyvena daug laukinių gyvūnų: rudosios meškos, liūtas, puma, lūšys, elniai, surikatai, dygliatriušės – iš viso jų yra daugiau nei 140.
Zoo parkas veikia jau daugiau nei 6 metus, esame sulaukę palankių atsiliepimų iš Lietuvos ir užsienio turistų. Laukiniai gyvūnai įsikūrę erdviuose aptvaruose, kurie atitinka Europos sąjungos reikalavimus. Dažnai svečiai sugrįžta aplankyti parko dar ne vieną kartą.
Daugiau informacijos: dinodragon.lt
Vilniaus universiteto Zoologijos muziejus
Vilniaus universiteto zoologijos muziejus yra seniausias mokslinis zoologijos muziejus Lietuvoje, jo pradžia siekia Žygimanto Augusto laikus. Jame galima apžiūrėti ir turi seniausias Lietuvos muziejuose zoologines kolekcijas.
Zoologijos muziejuje nuolatos eksponuojama didžioji dalis stuburinių ir nedidelė dalis – bestuburių gyvūnų. Kolekcijos laikas nuo laiko yra atnaujinamos naujais eksponatais ir inventorizuojamos. Muziejaus ekspozicija išdėstyta laikantis sistematinio principo nuo pinčių ir duobagyvių iki žinduolių. Muziejuje galite pamatyti: 3000 rūšių įvairių bestuburių gyvūnų, pavyzdžiui: 500 rūšių drugių, 380 rūšių moliuskų kriauklių ir kt., 1032 rūšių įvairių stuburinių gyvūnų, pavyzdžiui: 200 rūšių žuvų, 60 rūšių varliagyvių ir roplių, 716 rūšių paukščių, 66 rūšių žinduolių.
Daugiau informacijos: www.zoo.muziejus.vu.lt
„Zoopark“
Vienas naujausių tokio tipo lankytinų objektų – prekybos ir pramogų centre „Mega“ tik šiemet įkurtas „Zoopark“. Be to, jis pirmasis Lietuvoje kontaktinis zoologijos sodas, kuriame lankytojai gali iš arčiau susipažinti su gyvūnais turėdami tiesioginį kontaktą – juos galima glostyti, maitinti, bendrauti ir stebėti. Tai unikalus edukacinis projektas, ugdantis vaikų kantrybę, švelnumą, rūpestingumą, atsakingumą, pažinimą.
Daugiau informacijos: www.zoopark.lt
Lietuvos zoologijos sodas
Kaune įkurtas zoologijos sodas ilgą laiką buvo vienintelė vieta, kur Lietuvoje buvo galima išvysti meškų, kupranugarių, žirafų ir kitų laukinių ir egzotiškų gyvūnų. Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas – gamtininkas prof. Tadas Ivanauskas. Galiausiai radęs tam tinkamą vietą Kaune jis 1938 metais liepos 1 dieną oficialiai pakvietė pirmuosius lankytojus į naująjį zoologijos sodą. Nuo to, kaip sodas atrodė anuomet, jis stipriai pasikeitė. Keitėsi ir gyvūnai, ir sodo vizija. Dabar greta paprasto pasivaikščiojimo ir pažinties su skirtingais gyvūnais, rengiamos įvairios edukacijos, renginiai (pavyzdžiui, Naktis zoologijos sode, kuri šiemet vyks rugsėjo 8 d.).
Daugiau informacijos: www.zoosodas.lt
Tado Ivanausko zoologijos muziejus
Dar vienas dažnai lankomas ir puikiai žinomas keliautojų su vaikais sustojimas Kaune – šis muziejus, kurio ekspozicija išdėstyta per 3 aukštus 6 salėse, 96 stenduose pagal mokslinę sistematiką – nuo primityviausių iki sudėtingiausių organizmų. Eksponuojama daugiau kaip 14 000 eksponatų, įruošta 34 dioramos ir 46 biogrupės.
Klasikinė ekspozicija, kurios pradžia buvo prof. T.Ivanausko surinkti eksponatai, dabar papildyta interaktyviais informaciniais terminalais – iš jų galima patiems pasižiūrėti filmuotą, animuotą medžiagą apie biogrupių atstovus. Interaktyvūs terminalai skatina virtualiai keliauti, patirti gyvąją gamtą, išgirsti paukščių balsus, susipažinti su gamtosauga Lietuvoje ir pasaulyje.
Daugiau informacijos: www.zoomuziejus.lt
Patogiai pasirinkti vietą, kurią su savo atžalomis galėtumėte aplankyti švenčiant naujus mokslo metus galite pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje.
