„Aš šiuo metu esu Kambodžos sostinėje Pnompenyje, kur nėra nei Lietuvos ambasados, nei konsulato. Artimiausias konsulatas – Vietname, ir pasiskambinus ten, vietinė mergina informavo, kad yra vykdomi skrydžiai iš Vietnamo per Tailandą į Lietuvą, tačiau kadangi aš esu Kambodžoje, negaliu patekti nei į vieną iš šių šalių“, – savo laišką redakcijai pradėjo Erikas.
Septynerius pastaruosius metus jis su šeima gyvena Jungtinėje Karalystėje, tad suvokęs, kad į Lietuvą kelių nebėra, ėmėsi ieškoti skrydžių į Londoną. Beieškodamas susidūrė su kita problema – visi skrydžiai į Anglijos sostinę yra vykdomi tranzitu per tokias šalis kaip Kinija, Rusija, Malaizija ar net Prancūzija.
„Gal žinote, kokia yra situacija dėl Lietuvos Respublikos piliečių tranzito per šias valstybes? Man teko ieškoti informacijos internetu, tačiau neradau jokių rekomendacijų lietuviams. Ir šiaip labai keista, kodėl Lietuvos užsienio reikalų ministerija nėra išleidusi jokios informacijos apie tai. Manau, aš ne vienas tokioje situacijoje“, – patarimų ieškojo Erikas.
Jo tikslas – grįžti į Europą, nesvarbu ar į Lietuvą, ar į Jungtinę Karalystę. Kovo 27 dieną jis bandė užsisakyti skrydį į Londoną per Kiniją, tačiau sužinojo, kad Kinija uždarė sienas mėnesiui, nes nenori naujų įvežtinių atvejų.
Kambodžoje – keturi įstrigę lietuviai
Užsienio reikalų ministerijos puslapyje skelbiama apie Lietuvos piliečiams, įstrigusiems Vietname ir Tailande, organizuojamą užsakomąjį skrydį „Bamboo“ avialinijų reisu Hošiminas–Bankokas–Kaunas. Šis skrydis buvo perkeltas iš planuotos kovo 27 dienos į kovo 31-ąją.
Tačiau norėdamas kirsti sieną iš Kambodžos į Vietnamą, Erikas kovo 26-ąją jau to padaryti negalėjo – dėl koronaviruso Vietnamo Vyriausybė priėmė sprendimą nuo kovo 22 dienos vidurnakčio vietos laiku laikinai neįleisti į šalį atvykstančių užsienio valstybių piliečių, išskyrus diplomatinio korpuso ar oficialių delegacijų narius, taip pat kitais išimtiniais atvejais. Taip pat nuo kovo 18 dienos vidurnakčio 30-čiai dienų visuose sienos perėjimo punktuose sustabdytas vizų išdavimas užsienio valstybių piliečiams, vykstantiems į Vietnamą.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos puslapyje tokios pačios informacijos, kalbant apie Tailandą, nepateikiama. Nurodoma, kad dėl koronaviruso asmenys, atvykstantys į Tailandą, turi pateikti sveikatos pažymą apie neigiamą viruso testą, taip pat sveikatos draudimo 100 000 USD sumai polisą.
„Kambodžos sostinėje yra tik viena ligoninė, kuri išduoda pažymas dėl koronaviruso, ir jie paskelbė, kad nebepriims turistų, nebent jie turi tikrus simptomus. Plius, mano viza baigiasi kovo 29 dieną, tai stengsiuosi ją prasitęsti ir laukti naujų skrydžių, nors gali būti problemų, nes aš Kambodžoje esu jau 3 mėnesius. Dirbau čia. Tikiuosi, viskas bus gerai, tiesiog sunku, kad nėra jokios įstaigos, kuri padėtų Lietuvos piliečiams“, – kad problema – ne viena, kovo 27-osios vakarą 15min rašė Erikas.
Kokios galimybės lietuviui skristi tranzitu į Londoną per Kiniją, Rusiją, Malaiziją ar Prancūziją, 15min kovo 27 dienos popietę pasiteiravo užsienio reikalų ministro atstovės spaudai Rasos Jakilaitienės. Ji neturėjo jokių gerų žinių, kurias galėtų perduoti Erikui.
„Nelabai galime padėti tiems, kurie užstrigę įvairiuose atokiuose pasaulio kampeliuose ir kurie nesusirūpino laiku palikti užsienio šalies. Susirūpino tik dabar, kai valstybės priėmusios drastiškus sprendimus – uždariusios oro erdvę, sienas, pritaikiusios daugybę ribojimų keliautojams. Patarimo tokiems žmonėms vieno nėra. Kyla klausimas: kodėl jie tik dabar pradėjo tuo rūpintis?“, – retoriškai paklausė R.Jakilaitienė.
15min Erikas užsiminė, kad jis Kambodžoje ne atostogavo, o dirbo, ir darė tai tris mėnesius, neaišku liko tik tai, kodėl tik dabar susiruošė iš jos išvykti. Pasak R.Jakilaitienės yra žinoma apie 4 lietuvius, strigusius Kambodžoje, kurioje Lietuva neturi jokios oficialios atstovybės – artimiausia ambasada, besirūpinanti tautiečių reikalais, veikia Kinijoje.
„Kiek man žinoma, jūsų minimas asmuo į Kinijos ambasadą kreipėsi tik kovo 25 dieną. Tuo metu Kambodža jau buvo užsidariusi. Jis teiravosi apie tranzitą per Kiniją, kuris tuo metu dar buvo įmanomas, bet patikros tik ilgėjo ir griežtėjo. Nuo kovo 28 dienos Kinija užsieniečių nebeįsileidžia. Situacija labai sudėtinga. Rusija taip pat jau yra užsidariusi“, – paaiškino užsienio reikalų ministro atstovė spaudai.
Anot jos, iš Kambodžos į Europą buvo galima išvykti iki kovo 23 dienos. Skrydžiai brango valandomis. Šiuo metu uždaryti tiek šios šalies oro vartai, tiek sausumos keliai, norintiems kirsti sieną.
„Azijoje ir Okeanijoje yra užstrigusių labai daug Europos Sąjungos piliečių, o skrydžių vykdoma labai mažai, tad pagelbėti lietuviams patekti į tokius skrydžius praktiškai yra neįmanoma. Pavyzdžiui, Prancūzijos specialiajame lėktuve yra apie 300 vietų, o vien pačių norinčių į namus iš Kambodžos grįžti prancūzų, kuriems teikiama pirmenybė, yra 800“, – nukirto R.Jakilaitienė.
Vis dar strigusių lietuvių – apie tūkstantis
Iš viso, anot pašnekovės, šiuo metu (kovo 25 dienos duomenimis) lietuviai yra įstrigę 58 įvairiausiose pasaulio vietovėse. Negalinčiųjų grįžti į Lietuvą – apie tūkstantis. Azijoje ir Okeanijoje tokių – 421.
Štai Peru buvo strigę 15 lietuvių. Į Vokietijos atsiųstą lėktuvą, iš Peru skrydį vykdžiusį kovo 26 dieną, Europos Sąjungos piliečiams buvo likusios 37 laisvos vietos. Lietuvos užsienio reikalų ministerija sugebėjo lietuviams „iškovoti“ 4 vietas, nors norinčiųjų skristi tuo pačiu reisu buvo šimtai.
„Dėl tų keturių žmonių dirbo Lietuvos ambasada Berlyne, užsienio reikalų ministerija su Vokietijos ambasada Vilniuje, pajungtas buvo ir konsulatas San Paule (Brazilijoje), nes Peru neturime atstovybės. Dar 6 lietuviai iš Peru išskrenda kovo 27 dieną.
Užvakar sugebėjome 28 Indijoje strigusius lietuvius įsodinti į lėktuvą, kuris skrido į Kijevą. Trys žmonės liko už borto. Žadėjo ukrainiečiai paimti juos vakar, bet kai atvyko į oro uostą, pasakė, kad nepaims. Dėl šių trijų žmonių Lietuvos užsienio reikalų ministras skambino Ukrainos užsienio reikalų ministrui. Tie žmonės galiausiai buvo priimti į lėktuvą.
Noriu pabrėžti, kad daugelis šiai dienai tolimuose kraštuose užstrigusių žmonių į keliones leidosi kovo pradžioje ar net kovo viduryje. Jie turi prisiimti atsakomybę už tokias keliones patys, nes jau kovo 13 dieną dauguma Europos Sąjungos valstybių ėmėsi griežtų priemonių riboti asmenų keliavimą bei tranzitą. Lietuviai rinkosi keliones į tolimus kraštus nepaisydami to, kokie ženklai buvo pasaulyje. Tęsė keliones, nepaisydami to, kad jų skrydžiai į namus yra atšaukti. Nesirūpino, kaip parskris, galvodami, kad kažkas kitas turės jais pasirūpinti. Toks aplaidumas šiomis aplinkybės atrodo gan keistai“, – stebėjosi R.Jakilaitienė.
Papildyta 17 val. Po šio straipsnio publikacijos su 15min žurnaliste susisiekęs Erikas informavo sulaukęs Vokietijos ambasados laiško.
„Labai norėčiau padėkoti už jūsų pagalbą, nes kai pasidalinote mano istorija, gavau elektroninį laišką iš Vokietijos ambasados – jie suplanavo man skrydį į Frankfurtą rytoj“, – džiaugėsi Erikas.
