Pasiimkite vartojamus vaistus
Keliavimas žmonėms suteikia gerų emocijų, o tai savaime teigiamai veikia širdį. Tačiau, anot VUL Santaros klinikų gydytojos-kardiologės docentės daktarės Jolitos Badarienės, jeigu sergate širdies ir kraujagyslių ligomis, būtinai įvertinkite savo būklę. Anot ekspertės, pavyzdžiui, jei pacientas turi padidėjusį arterinį kraujo spaudimą, prieš leidžiantis į kelionę visų pirma prireiks jį sureguliuoti.
„Jei spaudimas 180 ir 100 gyvsidabrio stulpelio milimetrų (mmHg) arba 180 ir 90 mmHg, tai žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs gydymą ir tik vykstant gydymui pacientas galės keliauti su savimi pasiimdamas vartojamus vaistus ir, jei įmanoma, kraujospūdžio matavimo aparatą. Jei spaudimas bus sureguliuotas, kelionėje pacientai turėtų jaustis visiškai gerai“, – sako gydytoja-kardiologė.
Prisiminkite, kad nėra ribojimų, draudžiančių rankiniame bagaže vežti medikamentus. Dėmesys atkreipiamas tik į skysčio pavidalo vaistus. Tačiau, jeigu skysti vaistai jums yra gyvybiškai svarbūs vartoti kelionės metu, tokiu atveju nebus taikomi rankiniame bagaže gabenamų skysčių ribojimo reikalavimai ir vaistų nereikės pakuoti kartu su kitais skysčiais į 1 l talpos maišelį. Einant pro aviacijos saugumo patikrą, šiuos vaistus reikės atskirai pateikti patikrinti darbuotojui. Tokių vaistų kiekis lagamine nėra ribojamas. Tiesa, norint pagrįsti vaistų reikalingumą, rekomenduotina turėti reikalingiausių vaistų receptų kopijas.
Gydytoja J.Badarienė tvirtina, kad paskirtų vaistų vartojimas keliaujant būtinas ir praeityje patyrus miokardo infarktą. Ji atkreipia dėmesį, kad pasitaiko atvejų, kai svečioje šalyje tikėdamiesi pailsėti ir patirti gerų emocijų, kai kurie pacientai nusprendžia širdžiai skirtus vaistus palikti namuose, taip darydami didelę klaidą.
Dar vienas iššūkis, kuriam derėtų pasiruošti – širdies ritmo sutrikimai, ypač, jei keliautojas jais skundėsi dar iki kelionės. Tokiu atveju, jei laukia ilgesnė išvyka, keliautojui gali būti rekomenduota pradėti gerti vaistus ir keliauti tik sureguliavus ritmą. Tad šiuo atveju taip pat rekomenduotina konsultacija ir padėties įvertinimas su šeimos gydytoju arba kardiologu.
Ką daryti ištikus miokardo infarktui?
Ūminiai atvejai, kai kelionės metu žmonės patiria miokardo infarktą – išskirtinės ir labai retai pasitaikančios situacijos, tačiau gydytoja J.Badarienė tvirtina, kad praktikoje tokių atsitikimų būna. Tiesa, laiku aptikus, ūminės ligos galima išvengti. Pajutus stiprius skausmus krūtinėje arba įvykus miokardo infarktui, būtina kuo greičiau kreiptis į specialistus arba į greitosios pagalbos gydytojus.
Jeigu nemalonius širdies simptomus pajautėte būdami oro uoste, atminkite, kad visada galite kreiptis į aptarnaujantį personalą, o lėktuve – į įgulą. Darbuotojai skubiai reaguos į situaciją ir priims reikalingus sprendimus.
Oro uostuose – širdies defibriliatoriai
Lietuvos oro uostų Keleivių patirties skyriaus vadovė Rasa Petraitienė primena, kad visuose šalies oro uostuose keleiviams yra pasiekiami širdies defibriliatoriai, juos rasti nesudėtinga, nes jie yra specialiai pažymėti tiek įrengimo vietose, tiek oro uostų planuose. Aparatai yra įrengti šalia aviacijos saugumo patikros postų. Vilniaus oro uoste papildomas defibriliatorius yra ir ne Šengeno sektoriuje, iškart už pasų kontrolės postų.
„Naudotis defibriliatoriais nėra sudėtinga, nes įrašyta programa žingsnis po žingsnio paaiškina, ką reikia daryti. Kaip elgtis, ištikus tokio pobūdžio sudėtingoms situacijoms yra apmokyti ir Lietuvos oro uostų darbuotojai“, – sako R.Petraitienė.
Svarbu prisiminti, kad žmogui pasijutus blogai, aplinkiniai taip pat turi sureaguoti nedelsiant ir kuo greičiau informuoti oro uosto darbuotojus. Kol bus atneštas širdies defibriliatorius ir atvyks profesionali medikų pagalba, blogai pasijutusio žmogaus negalima palikti vieno. Jį reikia skubiai paguldyti ant kieto pagrindo ir atlikti išorinį širdies masažą – apatiniame krūtinkaulio trečdalyje per minutę padaryti apie šimtą gilių paspaudimų. Po efektyvaus išorinio širdies masažo gali atsigauti smegenys ir kiti organai, žmogui gali būti išsaugota gyvybė.
Gerkite vandens, venkite alkoholio
Visgi, jei širdis sveika arba jei keliautojas kaip paskirta vartoja vaistus, širdies darbas neturėtų išsiderinti. Tačiau keliaudami visada galite pasirūpinti, kad širdžiai būtų sukurtos geros sąlygos, ypač, jei laukia ilgas, daugiau nei 4-ias valandas trunkantis skrydis ar jei stipriai keisis paros režimas – diena keis naktį ir atvirkščiai.
„Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims keliaujant lėktuvu nerekomenduojama gerti alkoholio. Pirmenybė teikiama arbatai ar vandeniui. Lėktuve, kurio patalpa kondicionuojama, netenkama daugiau skysčių, tad vandenį reikėtų gerti nuolatos“, – pataria J.Badarienė.
Beje, keliautojai, išvykstantys iš sostinės oro vartų, savo asmenines gertuves ar buteliukus gali pripildyti nemokamu vandeniu. „Sostinės oro uoste veikia trys nemokamo geriamojo vandens stotelės. Dvi Šengeno ir viena – ne Šengeno zonoje“, – primena Lietuvos oro uostų atstovė R.Petraitienė.
Išlikite aktyvūs
„Kelionės metu pacientams taip pat patarčiau kiek įmanoma laikytis subalansuoto režimo. Palaikykite fizinį aktyvumą, nepraleiskite progos pasivaikščioti. Tik pajuskite savo ribas. Jei per dieną savo šalyje nueinate 5 km, tai 30 km svečioje šalyje gali būti per daug, galite pradėti justi dusulį“, – atkreipia dėmesį VUL Santaros klinikų gydytoja-kardiologė docentė daktarė J.Badarienė.
Kad ir kokia intensyvi kelionė jūsų lauktų, prisiminkite, kad sveikata – pati svarbiausia, todėl skirkite pakankamai laiko poilsiui ir miegui. Kiek įmanoma keliaudami palaikykite įprastą gyvenimo ritmą, kurį turėjote ir Lietuvoje. Mėgaukitės kelionių teikiamais malonumais ir saugokite save.
